Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (veika laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d.) ir nuteistas 1 (vieniems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

– pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 25 d.) ir nuteistas 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta sumažinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalis ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys dėl padarytos 1499 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai iš E. B. priteista 1499 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas veikos kvalifikavimas, teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, civilinio ieškinio išsprendimo motyvai, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas E. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Darytina išvada, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko skundžiamą nuosprendį dėl bausmės paskyrimo reikėtų keisti ar naikinti.

10. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Sankcijos vidurkis (3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas apeliantui už dvi atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas žymiai mažesnis, nei galimas skirti straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus tiek į padarytų veikų pobūdį, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą E. B. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmes atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius baigtus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, kad E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Parinkdamas bausmes apylinkės teismas vertino ir tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu teisiamas devintą kartą, baustas administracine tvarka, didžioji dalis pažeidimų už važiavimą be galiojančio bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 1-46). Ankstesni teistumai liudija, kad visos E. B. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos priklauso BK XXVIII skyriui, kuriame numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai E. B. buvo skyrę laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir su intensyvia priežiūra bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau akivaizdu, jog bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, nusikalstamos veikos daromos pakartotinai. Tai, kad E. B. nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų taip pat patvirtina ir nuteistojo daromų nusikalstamų veikų chronologinė seka, paskutiniu nuosprendžiu E. B. nuteistas už veiką, padarytą 2023 m. gegužės 13 d., gi skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius veikas 2023 m. gruodžio 3-5 dienomis, 2024 m. sausio 24 -25 dienomis. Tai rodo, kad E. B. negeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laiką, savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra linkęs nusikalsti, o veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas.

12. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo dedamas pastangas atlyginti padarytą turtinę žalą, jo įsidarbinimą pataisos įstaigoje, šeiminę padėtį, poreikį rūpintis mažamečiu vaiku. Visgi, tiek socialiniai ryšiai su šeima, tiek poreikis rūpintis dukra egzistavo ir veikų darymo metu, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo neteisėto elgesio. Tuo tarpu Sodros informacinės sistemos duomenimis, asmens darbiniai santykiai nėra ilgalaikio ar sistemingo pobūdžio, nuo 2023 m. spalio 25 d. asmuo vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. dirbo MB „D.“. Apylinkės teismo posėdžio metu E. B. patvirtino, jog pinigų reikėjo pragyvenimui, todėl vogė, savanoriškai gražinti pinigus neturi galimybių, kadangi yra skolingas ir kitiems asmenims (3 t., b. l. 150). Toks nuteistojo požiūris, vedamo gyvenimo būdas, įvertinus išimtinai jam būdingą turtinių nusikaltimų darymo modelį leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra susiformavęs, turtinio pobūdžio nusikaltimai tapo jo pragyvenimo šaltiniu ir švelnesnė, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, neigiami padariniai, atsirandantys dėl paskirtos bausmės, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nuteistojo ir/ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia ne asmeninius kaltininko ir/ar jo šeimos narių interesus, o visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

14. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam E. B. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta 1 metų 10 mėnesių ir 2 metų laisvės atėmimo bausmės, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Baudžiamojo kodekso straipsnio už padarytą veiką sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 3 metus 1 mėnesį ir 15 dienų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija neturi pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtų bausmių dydį, nes jis neperžengia šiuo metu galiojančios sankcijos ribų, net nesiekia jos vidurkio ir aiškiai neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams. Akivaizdu, jog bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų.

15. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apeliantui palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai yra prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės, šiuo atveju 1 metus laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Negana to, tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog E. B. savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, kurios laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, nėra pagrindo. Beje, būtent su tokiu bausmės dydžiu savo apeliaciniame skunde sutiko ir pats nuteistasis.

16. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais neįvykdytos bausmės turi būti subendrintos ir turi būti nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tokiu būdu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi teisingai ir pagrįstai dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, tai yra prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį, šiuo atveju tik 6 mėnesius ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kokią bausmės dalį pridėti bendrinant nuosprendžius nusprendžia bausmę skiriantis teismas, o šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, todėl nustatė teisingo dydžio galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. BK 63 straipsnio nuostatas apylinkės teismas pritaikė tinkamai. Todėl bausmę švelninti, kaip to apeliaciniame skunde prašo E. B. pagrindo nėra. Tai, kad bendrinamos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o tokiu būdu nuteistajam ilgėja bausmės atlikimo trukmė, yra tik paties nuteistojo sistemingai neteisėto elgesio rezultatas.

17. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė tinkamai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2024-10257 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 17-19). Pažymoje nurodyta, kad E. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 45,83 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

20. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. darbo santykiai nėra pastovūs, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta taip pat reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. B. netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.