- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1-53-893/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-11-27 - 2011-04-20 laikotarpį, o būtent:
V. D., laikotarpiu nuo 2007-11-27 iki 2009-06-29 oficialiai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, nuo 2009-06-29 iki 2011-04-20 realiai ir toliau vadovaudamas šiai bendrovei per kitus asmenis, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 9 p. nuostatą „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijų organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 3 d. (2006-07-11 įstatymo Nr. X-750 redakcija) reikalavimą „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2008 – 2010 metus ir bankroto iškėlimo dienai 2011-04-20; pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 p. nuostatą „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, pateikė skirtingus duomenis apie atsargų dydžius, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomajame balanse, sudarytame 2009-09-17 datai, atsargų (sąskaitos Nr. 201) likutis (minus) -77 187,84 Lt, o registre „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-17 datai apskaitytas atsargų likutis – 342 118,31 Lt, kuris neatitinka bandomajame balanse apskaitytam atsargų likučiui, todėl negalima nustatyti, kokias atsargas kiekine ir sumine verte turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-17 dienai;
pažeisdamas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 10 p. nuostatą “Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“, neorganizavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” materialaus ir nematerialaus turto inventorizacijų ir tyrimui nepateikė inventorizacijos aktų, direktoriaus įsakymų dėl inventorizacijų atlikimo, todėl nėra galimybės įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų nuo 2007-11-27 iki 2011-04-20;
be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei šio straipsnio 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, siekdamas sutrukdyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tęstinės veikos metu organizavo netikro 2009-09-16 perdavimo priėmimo akto pagaminimą, kuriame įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis perduoda, o V. S. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus bei atsargų likučius, nurodytus 2009-09-14 registre „(duomenys neskelbtini)“, tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų bei turto perdavimą V. S., tačiau realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nei V. S., nei po šio direktoriumi 2010-08-25 registruotam N. P., nei po 2011-04-20 bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne perdavė, o juos paslėpė.
Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti tokios aplinkybės. Jo tėvas V. D. vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo nuo 2007-12-03 iki 2009-09-16, kai minėtas akcijas pardavė V. S. Jo tėvui 2009-06-16 pardavus minėtos įmonės akcijas jis pats nuo 2009-09-16 šioje įmonėje daugiau nebedirbo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007-11-06 iki 2009-05-29 ir nuo 2009-08-03 iki 2009-09-16. Nuo 2009-05-26 iki 2009-07-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo J. S. Kodėl jis pats išėjo iš darbo 2009-05-29 jis šiuo metu neatsimena. Tuo metu jis perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. J. S. jis prieš tai nepažinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavė skelbimą, kad ieško direktoriaus (kur padavė jis neatsimena) ir J. S. atėjo į darbo pokalbį. Ar pokalbyje dėl darbo dalyvavo jo tėvas V. D. jis neatsimena, bet jis pats tame pokalbyje dalyvavo. Įdarbinti J. S. buvo jo tėvo V. D. sprendimas. J. S. pradėjus eiti direktoriaus pareigas jam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir šios įmonės turtas ir dėl to buvo surašyti priėmimo-perdavimo aktai. J. S., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, visus sprendimus priiminėjo pats. Jis pats J. S. jokių nurodymų neduodavo. J. S. tiesiog pradingo ir jį teko atleisti. Kol nebuvo rastas naujas direktorius, nuo 2009-08-03 iki 2009-09-16 direktoriaus pareigas ėjo jis pats. Atrodo, kad J. S. išėjus iš darbo dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktai surašyti nebuvo, bet tiksliai jis neatsimena. Vėliau eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas jis pasiūlė savo pažįstamam V. S., kurį jis pažįsta nuo 2006 metų. Jis pradėjo eiti direktoriaus pareigas nuo 2009-09-16 d. Prieš ateidamas dirbti jis susipažino su įmonės dokumentais. Pagal dokumentus įmonei priklausė daug medžiagų ir gaminių, kurių vertė buvo apie 180.000 Lt, saugomų AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir dar daug atsargų. V. S., susipažinęs su minėtais dokumentais, užsimanė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir pasiūlė jo tėvui parduoti tą įmonę. Kadangi jis pats tėvui pasakė, kad jis eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nenori, o pats tėvas nenorėjo vadovauti šiai įmonei, jis nutarė ją parduoti. 2009-09-16 d., dalyvaujant V. D., jo tėvas V. D. ir V. S. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau jie su V. S. nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, (duomenys neskelbtini), kur jis perdavė V. S. visus įmonės dokumentus, dėl ko buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kurį jis pateikė prie bylos. Kas paruošė minėtą priėmimo-perdavimo aktą jis šiuo metu neatsimena, bet perduodant dokumentus V. S. be V. S. ir jo paties, dalyvavo dar įmonės vyr. buhalterė D. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai po perdavimo liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu t. y. 2009-09-16 d. V. S. buvo perduoti ir atsargų likučiai. Dėl to buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kurį jis taip pat pateikė prie bylos. Atsargų likučių sąrašą iš buhalterinės programos atspausdino D. A.. Minėti atsargų likučiai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) (šiuo metu tikslaus adreso jis neatsimena). Minėtų atsargų sutikrinimas vyko dvi dienas nuo 2009-09-14 iki 2009-09-16. Perdavęs įmonės dokumentus ir turtą, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokių reikalų neturėjo. Jokių nurodymų V. S. dėl šios įmonės veiklos jis neduodavo ir jokių dokumentų surašyti neliepė. Tuo metu, kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vyr. buhalterės pareigas ėjo D. A., o prieš tai buvo dar viena buhalterė, kurios vardo ir pavardės jis neatsimena. Ar įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė dar kas nors jis šiuo metu neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. jis nepažįsta (t. 9, b. l. 54-56). Taip pat 2018-04-18 apklaustas įtariamuoju V. D. be kita ko parodė, kad jis neprisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nori pasakyti, kad 2014-05-29 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos jis pateikė 2009-09-14 atsargų likučių, kuriuos jis 2009-09-16 perdavė V. S., sąrašą. Minėtą sąrašą jam pateikė buhalterė A.. Kaip jis suprato pasitaręs su kitais buhalteriais, pagal šį sąrašą matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nenurašinėjo medžiagų likučių, kurios buvo panaudotos įmonės veikloje, todėl jis mano, kad įtarime minimas 2009-09-17 balansas yra neteisingas, nes jame nurodyti per dideli atsargų likučių skaičiai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliktų inventorizacijų jis gali pasakyti, kad jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2007-11-27 iki 2009-05-29. 2007 metų pabaigoje inventorizacija atlikta nebuvo, nes jam 2007-11-27 pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, įmonė jokio turto neturėjo. 2008 metų pabaigoje inventorizacija atlikta nebuvo, nes jis nežinojo, kad ją reikia atlikti ir buhalterė A. jo apie tai neinformavo. O dėl 2009 metų inventorizacijos jis gali pasakyti, kad jis jos atlikti neprivalėjo, nes buvo atleistas 2009-05-29, vėliau jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2009-08-03 iki 2009-09-16, o po jo direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. S., tai jis ir turėjo atlikti inventorizaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 metus Registrų centrui jis nepateikė, nes ėjo direktoriaus pareigas iki 2009-05-29, o minėtas ataskaitas reikėjo pateikti iki 2009-06-01 ir, jo manymu, tai turėjo padaryti J. S., kuris ėjo direktoriaus pareigas po jo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų už 2009 ir 2010 metus nepateikimo jis taip pat nėra atsakingas, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-09-16 nedirbo. Dėl 2009-09-16 d. perdavimo-priėmimo akto, pagal kurį jis perdavė dokumentus V. S., klastojimo jis gali pasakyti, kad jis minėtus dokumentus V. S. realiai perdavė ir, kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, perduodant minėtus dokumentus dalyvavo A. ir M. S.. Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla jis buvo susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu – moterimi, kurios vardo ir pavardės jis neatsimena ir jis jai perdavė tuos pačius dokumentus, kuriuos pateikė prie ikiteisminio tyrimo bylos, nes daugiau jis jokių dokumentų neturėjo (t. 9, b. l. 57-58).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė tokias aplinkybes. Jokie santykiai su V. D. nesieja, ne šeimos narys, ne giminaitis. Apie V. S. jam nėra žinoma nieko, tik Registrų centre jį yra vienintelį kartą matęs. Pastebėjo, kad Registrų centre yra kaip direktorius, nors jis jau nebedirbo, dirbo kitur. Jam išėjus po mėnesio – dviejų, kreipėsi dėl panaikinimo jo iš direktorių, jis jau norėjo eiti teisiniu keliu, kad jį panaikintų iš direktorių. Gavo naujo direktoriaus kontaktus ir su juo Registrų centre buvo susitikę. V. S. bendravo tik tiek, kiek buvo susitikę Registrų centre 10-15 min. Kalbos apie tai, kas buvo realus vadovas, nebuvo. Jis kaip suprato pirmam pokalby su V., tai buvo priimtas tęsti įmonės veiklą, dirbti su projektų paieška, esamų projektų vykdymu. Priimant jis sakė, kad projektų turi daug, o kai pradėjo dirbti buvo tik vienas užsakymas. Suprato, kad ten nieko gero nebus. Realiai liko vadovauti V. viskam, o jis tik jo nurodymus daugiau vykdydavo ir kalbėdavosi dėl skolų nemokėjimo. Į jį kreipdavosi tiekėjai, darbuotojai, sakydavo, kad palaukite, kad bus. Jo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu ofisas buvo (duomenys neskelbtini) Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi ofise. Dokumentai turėjo būti laikomi pas buhalterę, pas jį kabinete nieko nebuvo. Buhalterė tuo metu buvo D. Jis spėja, kad buhalterės kabinete buvo laikomi dokumentai, nes pas jį jų tikrai nebuvo. Jis pas buhalterę nešdavo dokumentus. Sutartis imdavo iš V. Sprendimų jis pats nepriiminėjo. Iš esmės dokumentai buvo ofise. Nežino, ar asmeniškai prie savęs, ar namuose V. turėjo dokumentų. Sakydamas, kad pas V., turėjo omenyje ofisą. Ar jis kitur laikė dokumentus nežino. M. pavardė yra iš M raidės, nors tikrai negali pasakyti dabar, nes tai buvo 10 metų atgal. Kiek žino, tai buhalteriniai dokumentai buvo laikomi įmonės ofise, o tiksliai ar pas V. kabinete ar pas buhalterę, Jis negali pasakyti. Kad kažkur kitur V. būtų išnešęs, tai negali to teigti. Kiek kalbėjo su buhaltere, tai atsakingai buhalterė atliko darbą, o kas kitaip buvo, tai jis nežino. Prie jo nebuvo jokių revizijų, jokių pareigūnų. Turėjo tik iškvietimą į Sodrą, nes įmonė buvo skolinga Sodrai. Kai išeidinėjo, tai buhalterė sakė, kad ieškosi darbo, kad nori išeiti dėl atlyginimo ir dėl atmosferos. Buvo vienas projektas iš stambesnių. Kitų arba jis neprisimins, arba jų tikrai nebuvo. Pagrindas buvo pabaigti, bet nesumokėti pinigai. Buvo noras tęsti veiklą būtent šios įmonės, kiek girdėjo iš V.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė tokias aplinkybes. V. D. pažįsta, jis ne šeimos narys, ne giminaitis. Tai buvo prieš daug metų, visų detalių nepamenu. Statybų sfera juos su V. D. suvedė, jis dirbo statybose, ten ir susipažino. Buvo statybininkas, statybos darbų prižiūrėtojas, vadybininkas, vėliau pats vadovavo savo įmonei. Statybos vadovu UAB dirbo V. D., kai susipažino. UAB pavadinimo nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Jis daugybėj įmonių yra dirbęs, nieko konkretaus dabar neprisimins. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teko bendrauti su V. D.. Statybose teko bendrauti darbiniais klausimais. Turėjo savo įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar teko dirbti vadovaujantį darbą, tai dabar nepamena. Jeigu parodymuose yra parašyta, tai vadinasi taip buvo. Jis laikosi tų parodymų, kurie buvo. Jis negali pasakyti, ar buvo prieš jį vartojama prievarta duodant šiuos parodymus, seni įvykiai. Nepamena, kodėl už akcijas jam nereikėjo mokėti. Laikosi duotų parodymų, ten viskas išdėstyta. Tikrai daug metų praėjo. Nepamena, ar būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašydavo kokius nors dokumentus. Nepamena, ką veikė toje įmonėje, nepamena, ar su klientais bendravo. Neatsakys, kodėl jis dokumentų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė, bet jokių dokumentų negavo, nepamena. Nepamena, ar buhalterė perdavė kokius buhalterinius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kiek laiko ėjo į darbą, kiek buvo darbe. Tikrai negali patvirtinti, ar jis disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, nepamena dabar kaip ten viskas vyko. Niekaip negali paaiškinti parodymų neatitikimo tarp jo ir N. P. parodymų, kad jis jį surado ir nurodė jam perimti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą. Jeigu yra parodymai, tai jis pasilieka prie savo parodymų. Gal žmogus gina kitą asmenį. Apie N. P. jis dabar girdi. Jeigu N. P. bendravo su V., tai yra tikslas jam jį (V. S.) apkalbėti. 2014 metais jis davė parodymus ir viską ten išdėstė. Jis tikrai nepamena, ar buvo mintis kreiptis į policijos pareigūnus. Yra duoti parodymai ir jų reiktų laikytis, jis dabar tikrai neprisimins. Negali pakomentuoti dėl 74 720 litų 94 centų jam išmokėjimo iš įmonės kasos. Paskutinis jo automobilis buvo Audi. 2009-2010 metais jis nevažinėjo automobiliu, neturėjo vairuotojo teisių. Mašina įsigyta prieš keletą metų. Nepamena, kad būtų sudaužęs mašiną VW Vento. Tvirtina ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. parodė tokias aplinkybes. 2007 m. liepos mėnesį jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius buvo V. D.. Kiek jis žino buvo kalba apie Nacionalinio stadiono užsakymą. Kadangi tai buvo nemaži pinigai, V. D. sugalvojo atidaryti uždarąją akcinę bendrovę, kad galėtų paimti nacionalinio stadiono užsakymą. V. D. jam siuntė užsakymą dėl statybų kartu su kainomis. Tada V. D. susirado M. S., kuris turėjo individualią įmonę, o V. D. įkalbėjo M. S. pakeisti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, kadangi jis norėjo užsiimti nacionalinio stadiono statyba. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du mėnesius, išėjo iš darbo, kadangi įmonė ėjo link bankroto, V. nemokėjo atlyginimo, įmonės pinigus jis nuiminėjo iš bankomato grynais. Po kelių mėnesių, tiksliai datos jis pasakyti negali, jam paskambino V. D. ir pasakė, kad atidarė naują įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė jam (duomenys neskelbtini) darbą, pasakė, kad jis prižiūrės darbuotojus kaip jie dirba. Kadangi jis neturėjo darbo tai nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini) ir įsidarbinti pas V. įmonėje. Įmonė užsiėmė statybos darbais, pagrinde betonavimu. 2007 m. lapkričio mėnesį jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Įmonės vadovas buvo V. D.. Įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko įmonės patalpos, kur buvo vykdoma veikla, persikėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso dabar jis neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo ofiso patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo įmonės direktorius jis nežino, nes sutartį dėl nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašinėjo V. D.. Įmonės buhalterė buvo D., pavardės jis neprisimena. Prisijungimo kodus ir generatorių prie įmonės banko sąskaitų turėjo V. D.. 2007 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) nustojo mokėti pinigus. V. jam pasakė, kad neturi iš ko mokėti darbuotojams atlyginimus, kadangi jam nemoka užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jam reikėjo gyventi, o jam atlyginimo nemokėjo, jis savo noru išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jam pats V. pasakė, kad 2008 m., tikslios datos jis pasakyti negali, jis nusipirko „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jis mano „(duomenys neskelbtini)“ V. nusipirko iš gautų pinigų iš (duomenys neskelbtini) užsakymo. Kiek jis žino V. ne vienintelis buvo akcininkas „(duomenys neskelbtini)“, kitų akcininkų vardų ir pavardžių šiuo metu jis neprisimena, nors praėjo nemažai laiko. Kiek jis vėliau sužinojo V. „(duomenys neskelbtini)“ privedė prie bankroto, išpardavinėjo sąramas, 20 t armatūros, metalo konstrukciją, nors „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo areštuotas. Nors jis apie metus laiko nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam V. D. skambindavo ir klausdavo kaip jam sekasi, norėjo susitikti. Jis jam pasakė, kad jam sekasi gerai, dirba statybų versle. 2009 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, jam paskambino V. D. ir pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis jo paklausė, kodėl jis nenori būti direktoriumi, tačiau jis jam pasakė, kad jis jau pavargo. Jis pasakė, kad įmonė skolų neturi, turi objektų, dirbančių žmonių yra, patalpos yra. Pasakė, kad yra keletas skolų, vyksta keli teismai. V. S. pasakė, kad pagalvos, pasiskambino buhalterei D. ir paklausė kokia reali įmonės situacija. Buhalterė jam nepasakė nei gerai, nei blogai. Minėjo, kad ji pavargo dirbti su V.. Jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vyko mokyklos renovacija. Jis apžiūrėjo objektą, pamatė, kad iš tikrųjų V. nemeluoja, įmonė turi užsakymą, vyksta darbai ir V. įtikino jį tapti įmonės direktoriumi. Jo teisininkas M., pavardės jis neprisimena, paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir užpildytas formas į Registrų centrą. Jis pagal dokumentus nusipirko l00 vnt. įmonės akcijų, tačiau pinigų už akcijas jam mokėti nereikėjo. Įmonės akcijas jis nusipirko 2009-09-16, tą pačią dieną jam V. D. davė pasirašyti dokumentų priėmimo perdavimo aktą, tačiau realiai jokių dokumentų jis jam neperdavė, taip pat jis negavo jokių buhalterinių dokumentų. Įmonės antspaudą jis gavo, tačiau turėjo labai trumpai, net negali nurodyti kiek laiko, o vėliau V. jo paprašė įmonės antspaudo, nes jam reikėjo sutvarkyti dokumentus, ir po to antspaudo jam negrąžino. Taip pat buhalterė jam perdavė buhalterinių likučių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame jis pasirašė. Visi įmonės dokumentai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kurias nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis niekada neturėjo antspaudo su užrašu „direktorius V. S.“. Tokį antspaudą turėjo tik V. D.. Jam būnant direktoriumi jis jokių sutarčių nesudarinėjo. Kai tapo direktoriumi V. jam pasakė, kad jis sutvarkytų dokumentus Registrų centre, nes turi užsiregistruoti kaip naujas direktorius ir pasakė, kad prieš jį trumpai direktoriumi buvo vaikinas, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Vėliau jam paskambino buvęs direktorius ir paprašė su juo susitikti Registrų centre, kad jį išregistruoti iš direktoriaus pareigų. Jis kartu su tuo vaikinu sutvarkė visus dokumentus Registrų centre. Kai V. D. nebuvo direktoriumi jis ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas ir sėdėdavo prie buhalterės ir administratorės darbo kompiuterio. Kadangi jam buvo keista ką V. daro prie buhalterės ir administratorės darbo kompiuterio, kai jis nėra direktorius, jis nusprendė pažiūrėti kokia informacija yra kompiuteriuose ir dalį informacijos įsirašė į skaitmeninę laikmeną - sutartis (duomenys neskelbtini), darbuotojų sąrašą, ir kitą informaciją. Kai kurių failų jis negalėjo atidaryti. Šią laikmeną jis gali pristatyti. 2009 m. prieš naujuosius metus jie gavo raštus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turi sumokėti už nuomojamas patalpas, o jeigu ne, tai turi išsikelti iš nuomojamų patalpų. Kadangi pinigų įmonės sąskaitoje nebuvo, tai jie nusprendė išsikraustyti iš patalpų. Raktą nuo įmonės ofiso turėjo jis pats, V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi įmonės dokumentai liko nuomojamose patalpose. Jis nori pasakyti, kad kai jis perėmė turtą, nebuvo nei vieno įmonės mobiliojo ryšio telefono. V. visą informaciją iš darbinių kompiuterių ištrynė. Dalį įmonės kompiuterių pasiėmė V.. Kiek jis žino vieną nešiojamą kompiuterį V. už įmonės skolas (nemokėtą atlyginimą) atidavė teisininkui M.. Jis net nežinojo, kad darbiniai kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai priklausė ne įmonei. Kam jie priklausė jis nežino. Jo paties V. paprašė paduoti skelbimą ((duomenys neskelbtini)), kad parduodama įmonė. Jam pačiam niekas dėl įmonės pirkimo neskambino. 2010 m. vasarą, tikslios datos jis pasakyti negali, jam paskambino V. D. ir pasakė, kad reikia susitikti, bet dėl ko neminėjo. Jis jam pasakė, kad V. S. atvyktų į ofisą, dabar jis tiksliai neprisimena, ar prie (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso dabar jis neprisimena. Kai jis nuvažiavo pas V. į ofisą jis pamatė sėdintį vyrą be vienos akies. V. pasakė, kad čia naujas vadovas ir davė jam pasirašyti visus dokumentus: t.y. akcijų pirkimo-pardavimo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, atleidimą iš direktoriaus pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimą. Jis pats pasirašė analogiškus dokumentus, kuriuos kai pardavinėjo įmonę jam davė pasirašyti V. D., tačiau realiai jokių dokumentų jis pats niekam neperdavė, nes niekas dokumentų jam taip pat neperdavė. Jis pasirašė visus dokumentus ir išvažiavo. Jis nebuvo Registrų centre su nauju direktoriumi N. P. ir dokumentų savo ranka nepildė. Kai jis pats bendravo su V. D. jis prasitarė, kad jau nedirba su statybomis, o užsiima gelžbetonio produkcijos pardavimu ir yra kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats matė trišalę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad už atliktus darbus turi būti pervesti pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas perrašė sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)i“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo pelno ir buvo privesta prie bankroto. Jis nori pasakyti, kad kai jis pats tapo direktoriumi, jis negalėjo pažiūrėti įmonės sąskaitų likučių, nebuvo banke, kad persirašyti sutartį, nes V. jam nedavė prisijungimo kodų ir generatoriaus (t. 2, b.l. 92-94).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė tokias aplinkybes. Nepažįsta V. D., ne šeimos narys, ne giminaitis, nežino, dėl ko iškviestas į posėdį. V. D. nėra matęs. Nežino, kur V. S.. Jis tada jį matė ir daugiau jo nematė. Jis (V. S.) jam pasakė, kad rytoj atvažiuos prie (duomenys neskelbtini) ir jis jį paims iš ten ir nuveš dirbti. Nebuvo nuvežtas dirbi. Dokumentų nematė jokių buhalterinių. Jis nuvežė į pastatą aukštą, rašė, rašė, pasveikino jį, kad jis dirba ir viskas. V. prisistatė žmogus, kuris jį nuvežė į tą pastatą. Pavardės nesakė. Iš to žmogaus įmonės atstovo jis nieko negavo, jis jam davė tik tuos antspaudus ir viskas. Paklausė, ar nori dirbti, pasakė, kad nori. Jis tada vaikščiojo po šiukšlynus, jis pasiūlė jam darbą. Prie parduotuvės V. jį surado. Pavardės jis nežinojo, tik vardą V.. Jam parodė nuotrauką, paklausė ar matė ar ne, jis pasakė, kad matė ir viskas. Tada iš karto geriau atsiminė, negu šiandiena. Dabar tiksliai neatsimins, gal kada ir matė V. D., gal su V. buvo – nepamena dabar. Jis buvo traumuotas. Dokumentus pasirašė tokiam aukštam pastate, o atvežė vėl prie (duomenys neskelbtini) ir išleido. Tik vienam pastate jis buvo. Ne labai gerai mato. 2010 metais gal geriau matė truputį. Nuotraukas man rodė (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje. Buvo byla tokia. V. ir dar vieno žmogaus nuotraukos buvo. Nematė to žmogaus, kuris gale mašina važiavo. Buvo mašinų gale. Ne labai prisimena. Pavardes jam nesakė tyrėja apklausos metu. Jis pavardžių nežinojo jokių. Kai buvo su V., nebuvo apsvaigęs. Čia ne jo žodžiai, kad automobilis buvo. Jį V. pasodino į kabrioletą prie parduotuvės ir jie važiavo. V. tai jis matė, o V. gal ir matė su juo kur. Jis dabar visko neprisimins. Su V. jis daug žmonių matė. V. matė vieną kartą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kai po miestą vaikščiojo atsitiktinai. V. vienas buvo, kai važiavo į aukštą pastatą. (duomenys neskelbtini) nuovadoje jam rodė nuotraukas. V. atpažino, dėl antro jis pasakė, kad kažkur tai matytas. Jam neminėjo, kas tas antras žmogus. Nežino, ar parodymai surašyti teisingai. Neskaitė, kai pasirašinėjo parodymus. Paaiškino, kad jis paėmė tą lapą ir perskaitė jam, kas užrašyta. Jis pats neskaitė. Jis perskaitė prie manęs, paklausė, ar taip, aš sakiau, kad taip ir liepė pasirašyti, kad viskas teisingai. Nepamena vyras ar moteris jį apklausinėjo. Kad jis V., tai jis jam taip nesakė. V. sakė. Nepasakys dabar sakė, ar nesakė. 2013 metais jis geriau prisiminė negu šiandiena. Jis po traumos, buvo sumuštas. Nebuvau apsvaigęs tuo metu, kai pasirašinėjo dokumentus. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. P. parodė tokias aplinkybes. 2010 m. liepos mėnesį, tikslios datos jis nepamena, jį susirado V., kurio pavardės jis nežino ir pasakė, kad jį įdarbins savo įmonėje, kurios pavadinimo neminėjo, direktoriumi. Pasakė, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir jam reikia sutvarkyti visus reikalus. V., kuris jam prisistatė V., nuvežė jį (duomenys neskelbtini) į Registrų centrą, pats savo ranka Registrų centre užpildė visus dokumentus, o jam parodė kur pasirašyti. N. P. pasirašė apie 3 dokumentus. Kokius dokumentus jis pasirašė jis neskaitė. Jis suprato, kad V. jį įformino direktoriumi. V. davė jam du antspaudus. Vienas antspaudas buvo įmonės antspaudas-apvalus, o kitas antspaudas buvo pailgas, užrašytas žodis, kiek prisimena, direktorius. O kas buvo daugiau parašyta jis neprisimena. V. buvo su automobiliu, valstybinio numerio jis neatsimena. V. jį parvežė į namus ir pasakė, kad jo lauktų kitą dieną. Jis atvažiuos jo paimti ir nuveš į darbą, tačiau V. kitą dieną neatvažiavo, savo mobiliojo ryšio telefono numerio jis jam nesakė. Jis pats Registrų centre dokumentų nepildė, pasirašė tik vardą, pavardę ir parašą. Jis daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jis nepasirašinėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Apie tai, kad jis yra akcininkas jis nežinojo. V. jam jokių buhalterinių dokumentų neperdavė. Jo duotus antspaudus jis sudegino pečiuje, nes bijojo, kad kas nors antspaudų iš jo nepavogtų, nes jis nemato viena akimi. Invalido pašalpos jis negauna. Kiek jis suprato iš V. įmonė bankrutavo. Jis nežino kur buvo įmonės ofisas, nes nei karto nėra ten buvęs. Už tai kad įformino jį direktoriumi V. pinigų jam nemokėjo, žadėjo tik duoti darbą. Ką jis turės daryti būdamas direktoriumi V. S. jam neminėjo. Į Registrų centrą jis su V. važiavo jo automobiliu, o iš paskos savo automobiliu važiavo V., kurio pavardės jis nežino. Į Registrų centrą jis ėjo kartu su V. Jis nežino, kas prieš V. buvo įmonės direktoriumi ir akcininku (t. 2, b. l. 123-125).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Pažįstamas su V. D., ne šeimos narys, ne giminaitis. V. S. matė tik 2-3 kartus. Jiems buvo pranešta, kad jis naujas savininkas ir direktorius. Jam būnant direktoriumi jo pavedimu jokių veiksmų neatliko. Kur jis dabar yra, jis neįsivaizduoja. Jam įsidarbinant pokalbio metu buvo V. D. ir dar vienas V.. Tas antras V. po jo atėjimo išėjo labai greitai – po keleto mėnesių po jo įsidarbinimo. Tai buvo ne V. D.. Tai buvo ne D. šeimos narys, tai buvo visiškai pašalinis žmogus. Praėjo 10 metų, sunku prisiminti. V. S. visada matė ofise. Jeigu ofise, tai gali spėlioti, kad tai buvo darbo reikalais, kad buvo pristatytas vadovas. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis matė V. S.. Kai jis buvo ofise, tai tuos kartus, jis tikrai buvo. Įsidarbinant V. S. į direktoriaus pareigas, ar pokalbyje dalyvavo, tai tikrai neprisimena. V. S. buvo atėjęs, jis buvo pristatytas kaip savininkas. V. D. pristatė V. S. kaip savininką ir direktorių. Buvo paruošti dokumentai jam perdavimui. Jis neprisimena, ar matė tą dokumentų perdavimą, bet jis žino, kad buvo jo dalyvavimas ruošiant tuos dokumentus perdavimui. Dokumentai buvo visi surašyti, sunumeruoti, susegti į segtuvus ir paruošti perdavimui. Kiekvienas savo dokumentus perdavė – ji savo, administracija savo, buhalterė savo. Nepamena, ar buvo daroma UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacija prie jo. Nežino, ar antspaudas buvo perduodamas keičiantis įmonės direktoriams. Jam dirbant įmonėje, įmonės sąskaitas valdė, generatorių turėjo įmonės direktorius. Dirbant J. S. kas turėjo, nežino. Objektą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ žino, bet ar prisidėjo prie dokumentų rengimo su šia gyvenviete, neprisimena. Įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ stalą, kėdę, komodą, kompiuterį, nes įmonė jam buvo skolinga. Tyrimo metu buvo pateiktos jo tos faktūros. Sąskaitą – faktūrą turbūt pasirašė V. D.. Dėl turto pardavimo buvo parašas įmonės vadovo. Kieno parašai ten stovi, tas buvo vadovas, vadinasi su tuo buvo sutarta. Jis iš darbo išėjo 2009 metais rugpjūtį ar rugsėjį. Nežino tų dokumentų likimo, kurie buvo paruošti perdavimui. Buhalteriniai dokumentai buvo sudėti ant stalo. Nežino, kaip buhalterė perdavė dokumentus. Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio dirbo. Nežino, ar buvo veiklos tęstinumas numatomas jam išeinant.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė tokias aplinkybes. Pažįsta V. D., ne šeimos narys, ne giminaitis, kažkada jis buvo jo įmonės direktorius. Parodymai teisingi, neturi kuo jų papildyti. Nuo to laiko nematė V. S.. Akcijas pardavė V. D. tėvui. Teko matyti V. D. tėvą. Buvo nuvažiavęs į tėvo gyvenamąją vietą, ten ir pasirašė sutartį. Pats V. jam pasakė, kad jo tėvas bus akcininkas. Likę 50 procentų taip pat buvo parduoti jo tėvui. Taip kaip teisėjas pagarsino, tai taip viskas ir buvo dėl priežasčių. Dėl paties V. S., tai gali pasakyti, kad tuo metu kai jis (M. S.) dirbo, tai jis (V. S.) dirbo šioje įmonėje, buvo regis darbo vadovas, bet konkrečiai jo pareigų dabar nepamena. Dėl jo vadovavimo nieko nežino, kadangi pardavė akcijas, išėjo iš įmonės. Po to tik sužinojo, kad jis tapo vadovu. Ar V. S. realus vadovas buvo ar ne, tai jis šito nežino, su juo buvo susitikęs tik kelis kartus. Buvo į ofisą nuvykęs (duomenys neskelbtini) gatvėje vieną ar du kartus. Dokumentai ofise tai tikrai buvo. Matė printerį tikrai, kadangi tas printeris buvo parduotas jo įmonei, kur jis dirbo prieš tai. Ar V. S. turėjo savo kabinetą, tai dabar nepasakys, tikrai neprisimena. Prisistatė jam V. S. kaip vadovas, kaip akcininkas. Dokumentai buvo ant stalų. Tiesiog popieriai ant stalų. Atrodė, kad įmonė vykdytų veiklą. Buvo ne tik vadovas, bet ir kiti darbuotojai ir vyko darbas. Nepamena, kokie darbuotojai. Nematė su kokiais UAB susiję tie dokumentai. Pavadinimų dokumentų taip pat nematė. Tiesiog kaip popieriai užpildyti, bet kas ten buvo parašyta nesidomėjo, nežiūrėjo. V. D. jam prisistatinėjo V. D.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. D. – P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Nuo 2008-09-16 iki 2009-06-09 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo nuomojamos patalpos iš įmonės (duomenys neskelbtini). Įmonė teikė statybines medžiagas, turėjo objektą „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami betonavimo darbai, (duomenys neskelbtini) buvo objektas-“(duomenys neskelbtini)“, kur atlikinėjo fasado darbus. Nuo 2009-06-15 ji pati įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“, administratorės pareigose. Per visą jos darbo periodą V. D. pirmus 2 mėn. atlyginimą mokėjo reguliariai, o nuo gruodžio mėnesio pradėjo vėluoti atlyginimai. Atlyginimus darbuotojams mokėjo direktorius V. D. pavedimu per banką, nes jis turėjo banko generatorių ir prisijungimo kodus prie įmonės banko sąskaitų ir pinigus. Kiek ji prisimena kelis kartus buvo sumokėti atlyginimai grynais pinigais surašant kasos išlaidų orderį. Pagal materialinės atsakomybės sutartį ji buvo atsakinga už įmonės kasą. Kasos aparatas buvo seife. Raktus nuo kasos ir seifo turėjo ji pati ir V. D.. Ne vieną kartą V. buvo iš kasos paėmęs grynuosius pinigus savo reikmėms, tačiau pateisinančių dokumentų kam jam buvo reikalingi pinigai jis nepateikdavo. Kadangi per dažnai V. pradėjo imti pinigus iš kasos buvo nuspręsta iš jo paimti raktą nuo kasos aparato, kadangi ji buvo atsakinga už kasą ir trūkdavo pinigų kasoje. V. jai atidavė raktą nuo kasos aparato. Kiek ji prisimena jai pačiai teko mokėti per banką atsiskaitymus tiekėjams už paslaugas, darbo užmokestį. Grynuosius pinigus jai duodavo V. D., o jeigu būdavo grynųjų pinigų kasoje, tai jis pasakydavo, kad ji paimtų iš kasos. Banko mokėjimo kvitus ji pateikdavo buhalterei D. A. Įmonės antspaudą turėjo V. D. Įmonėje vadybininko pareigose buvo įdarbintas V. D. tėvas V. D., kuris dirbo trumpai, tačiau įmonėje jis nepasirodydavo. Įmonėje dirbo apie 30 darbuotojų. Kai ji 2008 m. rugsėjo mėnesį atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. D. buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) V. D. vykdavo du kartus per savaitę, nes (duomenys neskelbtini) dirbo apie 10 žmonių. Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio vidurio buvo atleisti visi (duomenys neskelbtini) dirbę darbuotojai. Kokia buvo atleidimo priežastis ji nežino. 2008-12-28 ji surašė į darbo biržą pažymas darbuotojams, kad galėtų gauti nedarbingumo pašalpą. Ji nežino ką padarė V. D. su (duomenys neskelbtini). Kiek žino V. iš (duomenys neskelbtini) vežė sąramas, perdangas, sijas, plokštes, kurias sandėliavo nuomojamuose lauko sandėliuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ji pasakyti negali, netoli „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. gegužės mėnesį buvo priimtas naujas direktorius J. S., kuris tik pasirašydavo kai kuriuos dokumentus, t.y. kasos išlaidų orderius, darbuotojų atleidimus, darbuotojų priėmimas, nuomos sutartį. Tačiau J. vadovavo V. D., jis duodavo nurodymus kaip daryti ir ką daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), dėl dalies kompiuterių nuomos ir telefonų nuomos. Kiek ji girdėjo iš V. D. pokalbių telefonu, jis kalbėjo, kad 2009 m. sausio ar vasario mėnesį perka įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškojo šiai įmonei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Kaip ji suprato jis vadovavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas, kur buvo įsteigtas ofisas V. D. kvietėsi žmones, kurie norėjo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jai pats V. D. pristatė merginą, kurios vardo ir pavardės neminėjo, pasakė tik tiek, kad ši mergina išrinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ar jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ji pasakyti negali. Jai dirbant įmonėje ji prisimena, kad V. D. bylinėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dabar neprisimena ar buvo neatsiskaityta už atliktus darbus, ar už teikiamas statybines medžiagas. Po ko buvo nuspręsta areštuoti įmonės sąskaitas, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga ir Sodrai. Kai buvo areštuotos įmonės sąskaitos direktorius V. D. prašydavo tiekėjų, kad jie mokėtų už suteiktas paslaugas ar statybines medžiagas grynaisiais pinigais. Nuo 2008-10-03 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti juristas M. S., kuris V. D. padėdavo teisiniais klausimais. Jie puikiai tarpusavyje sutarė. Ji girdėjo kaip telefonu direktorius V. D. kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingomis įmonėmis , kad pasirašyti trišales sutartis, kad visas skolas pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ji pati asmeniškai šių sutarčių nematė. Ji išėjo iš darbo savo noru, nes nemokėjo atlyginimo ir jai įmonė skolinga 2400 Lt. 2009 m. rugsėjo mėnesį ji paskambino V. D. ir paklausė kada jai sumokės pinigus ir jis pasakė, kad jau ne jis yra įmonės direktorius ir kad ji kreiptųsi pas naują direktorių V. S., kuris tvarko visus įmonės reikalus. Ji telefonu buvo susisiekusi su V., kuris žadėjo sumokėti pinigus, tačiau jų nesumokėjo. Kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas ir buvo paskirtas bankroto administratorius ji pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų ir 2013 m. balandžio mėnesį jai buvo sumokėta 2400 litų. (t. 2, b. l. 50-52) Papildomos apklausos metu A. D.-P. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008-09-16 iki 2009-06-09 administratorės pareigose. Minėtos įmonės direktorius buvo V. D. V. D. turėjo visus prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Prieš jai išeinant iš darbo į direktoriaus pareigas buvo priimtas J. S., bet jai su juo teko dirbti tik gal 2 savaites, tačiau ir J. S. atėjus dirbti viskam vadovavo V. D.. Kasos aparato įmonėje nebuvo. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji turėjo kasą - rakinamą metalinę dėžutę su rakteliu, kurioje buvo laikomi gryni pinigai. Minėta dėžutė buvo saugoma įmonės biuro patalpose, pradžioje (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), seife arba spintoje (šiuo metu tiksliai neatsimena). Raktą nuo minėtos dėžutės turėjo tik ji pati, tačiau pinigus iš šios dėžutės ji išmokėdavo tik V. D. nurodymu. Išduodant ar priimant pinigus V. D. nurodymu ji išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, tačiau juose ji nepasirašydavo. Kiek atsimena juose kaip kasininkas pasirašydavo V. D.. Ji pati parašo nedėjo. Ji kasos registro (kasos knygos) nepildė. Ją pildė buhalterė D. A.. Ar jis joje pasirašydavo ji neatsimena, bet atsimena, kad D. A. jos klausdavo ar sutampa kasos knygoje nurodyta likučio suma su jos turimais grynais pinigais ir ji jai sakydavo, kad sutampa. Minėtas registras buvo saugomas kartu su kitais buhalteriniais dokumentais įmonės ofise. Jai išeinant iš darbo ji visus įmonės dokumentus ir kasą perdavė naujai atėjusiai administratorei, kurios vardo ir pavardės ji neatsimena. Kiek ji atsimena buvo surašyti buhalterinių dokumentų ir kasos perdavimo aktai, tačiau jų kopijų ji sau nepaliko ir neturi, viskas liko įmonėje. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo V. S. ji įmonėje jau nedirbo ir kaip jam buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas ji nematė (t. 2, b. l. 54-55).
Teisme apklausta kaip liudytoja D. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Nuo 2008-12-01 iki 2009-09-18 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo nuomojamos patalpos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo V. D. patalpas, už kurias V. liko skolingas. Pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas atlyginimas 3320 Lt, į rankas ji gaudavo 2523,20 Lt. Per visą jos darbo periodą V. D. pirmus 2 mėn. jai nieko nemokėjo. Atlyginimus mokėdavo ne laiku, iš karto neišmokėdavo viso atlyginimo, duodavo po 100 litų. Įmonės direktoriumi buvo V. D.. Įmonė teikė statybines paslaugas. Taip pat įmonėje dirbo V. D. tėvas V. D., kurio ji nėra mačiusi. Ji įmonėje dirbo 4 dienas per savaitę. Įmonėje dirbo apie 50 darbuotojų. Įmonė turėjo užsakymų, gaudavo pelną, visus pinigus paimdavo direktorius V. D., darbuotojams atlygimų nemokėdavo, mokėdavo už automobilio nuomą. Įmonė turėjo keliuose bankuose sąskaitas, t.y. AB SEB banke, Nordea banke, AB DNB, AB Swedbank. Prisijungimus prie banko sąskaitų turėjo direktorius V. D.. Darbuotojams atlyginimus pervesdavo iš įmonės sąskaitos pats V.. Kai ji atėjo dirbti, kiek ji žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos už skolas, todėl V. D. prašydavo klientų, kad už atliktus darbus mokėtų grynais pinigais. Pagal jos turimą balansą kasoje buvo 333.000 Lt. Ji prisijungimo kodų ir generatorių prie banko sąskaitų neturėjo. Kai jai reikėdavo sutvarkyti įmonės buhalterinius dokumentus jai pats V. D. atspausdindavo banko išrašus ir palikdavo ant stalo. Visas pinigines operacijas V. D. atlikdavo grynaisiais pinigais, niekada nedarydavo pavedimų per banką. Įmonėje dirbo administratorė-kainininkė A. D., kuri išduodavo V. D. grynuosius pinigus iš kasos. V. D. jai duodavo nurodymus kokiems klientams sumokėti, kokius atlikti pavedimus. Ji nori pasakyti, kad pelno mokesčio ataskaitų, balanso ji nepateikė Registrų centrui, nes nespėjo. V. S. įsipareigojo jas pats pateikti Registrų centrui. Ji pati teikė dokumentus Sodrai, darbuotojų darbo užmokesčius ir priskaitymus. V. D. buvo nusipirkęs AB (duomenys neskelbtini), kuriame gamino konstrukcijas statybai, plokštes, sijas, visas statybines medžiagas V. D. iš AB (duomenys neskelbtini) pardavinėjo, nors buvo uždėtas areštas ir vykdoma bankroto procedūra. Ji iš (duomenys neskelbtini) visų buhalterinių dokumentų negavo, dokumentai buvo ne iki galo sutvarkyti, buvo be direktoriaus parašų, todėl ji negalėjo pilnai sutvarkyti įmonės balanso. Kiek ji žino AB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavęs ir visas turtas yra parduotas. 2009 m. pavasarį V. D. pradėjo ieškoti naujo direktoriaus vietoj savęs. Nuo 2009-05-26 iki 2009-09-16 įmonės direktoriumi tapo J. S., kuriam buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti visus įmonės dokumentus. Jis pradirbo įmonėje apie 4 mėn. ir išėjo, nes suprato dėl ko buvo priimtas (pasirašyti visus dokumentus, kurių nenorėjo pasirašyti V. D.). Dirbant J. 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje V. D. tėvas V. D. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo V. D.. Jai pačiai V. D. pateikė reikalavimo teisių perleidimo ir skolos padengimo sutartį dėl skolos grąžinimo, dokumentų kopijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik naujai atsidariusi įmonė. Kaip ji galėjo būti skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino. 2009-02-27 V. D. pasirašė skolos perkėlimo sutartis su skolinga įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad skolą pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su visomis skolingomis įmonėmis: UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. pasirašė trišales sutartis, kad visas skolas pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos. Nuo 2009-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas V. S.. 2009-09-18 dalyvaujant jai pačiai, V. D. ir V. S. buvo pasirašytas buhalterinių likučių priėmimo-perdavimo aktas su buhalteriniais priedais, iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“. Iš buhalterinių likučių dokumentų V. S. buvo perduota 74720,94 Lt, perdavė V. D.. Ji turi originalą buhalterinių dokumentų likučių. Po to ji buvo atleista iš įmonės ir kas toliau vyko ji nežino. Buhalterinė programa liko jos darbo kompiuteryje. Kiek jai sakė V. D. kompiuterius, kuriuos iš (duomenys neskelbtini) nuomojo, V. S. pardavė. Jai pareikalavus V. D. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą, kad būtų galima sutvarkyti buhalterinius dokumentus ir matytųsi kurios įmonės grąžino skolas, pervesdamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal pasirašytą trišalę sutartį. (t. 1, b. l. 161-162) D. A. papildomos apklausos metu parodė, kad papildomai ji nori pasakyti, kad jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. D. atleido save iš pareigų ir priėmė naują direktorių J. S.. Jos V. D. ir J. S. neprašė pateikti buhalterinių dokumentų, pinigų likučio, kad būtų surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Kiek jai žinoma toks dokumentas surašytas nebuvo. Kol dirbo J. jis pasirašė tik kelis dokumentus. Įmonėje kasininkas nebuvo paskirtas, visas kasininko funkcijas atliko V. D.. V. D. J. buvo reikalingas tam, kad pasirašinėtų kasos pajamų orderius, nes pats V. pasirašinėjo kasos išlaidų orderius. Visus dokumentus tvarkė, pavedimus darė V. D., nors nebuvo direktorius, tačiau duodavo nurodymus J.. Antspaudą taip pat turėjo V.. Kai J. išėjo iš darbo direktoriumi vėl tapo V. D.. Tarp V. ir J. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo. Visi įmonės pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo laikomi nuomojamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose patalpose. Grynųjų pinigų įmonės kasoje buvo labai nedaug, iki 5000 Lt. Kartais kelis mėnesius kasoje nebūdavo nei vieno lito. Kai ji atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo areštuotos įmonės sąskaitos, nes įmonė buvo prasiskolinusi Sodrai ir VMI. Įmonė nuomojo lengvuosius automobilius. Pradžioje V. atskaitydavo, vėliau nemokėdavo už transporto nuomą, nutraukdavo sutartį su nemokėta skola. Po kiek laiko surasdavo kitą įmonę iš kurios nuomodavo transporto priemonę. Ji dabar negali pasakyti įmonių iš kurių buvo nuomojamas transportas pavadinimų, taip pat negali pasakyti automobilio markių. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo grynais pinigais 2000 Lt V. D., išrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kasos išlaidų orderį. Šie pinigai buvo skirti darbuotojų atlyginimams išmokėti, nes V. nemokėjo darbuotojams atlyginimo. Tačiau V. gavęs grynuosius pinigus niekam atlyginimo neišmokėjo, o darbe nesirodė tris dienas. Kai pasirodė pasakė, kad jau pinigų neturi. Ji mano, kad šiuos pinigus jis išleido kazino. Ji naršė internetiniame puslapyje google ir pamatė, kad paskelbta vieša informacija, kad V. D. buvo teistas, atliko bausmę (duomenys neskelbtini), už faktoringo sąskaitų klastojimą ir parašų klastojimą. Ji žino, kad jis žaidė kazino, taip pat jai yra sakęs, kad jau kazino nesilanko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas buvo AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas 11.000 Lt., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga 60.200 Lt. Ji negalėjo sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, todėl paprašė V. D. atnešti banko išrašus ir visas trišalių skolų perkėlimo sutartis kopijas, kad ji suvestų į buhalterinę apskaitą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės trišales skolų perkėlimo sutartis pasirašė V. D.. Jai pasirodė keista, kad 2009-02-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ką tik įsikūrusi įmonė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašą matyti, kad 2009-02-12, įstatinis kapitalas 10.000 Lt iš karto buvo išmokėtas M. Ž.. Iš to išeina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta už 0 Lt. Jai dirbant buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonė nebuvo išrašiusi jokių PVM sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių PVM sąskaitų. 2009-09-15 į darbą buvo priimtas V. S.. Sodrai dokumentus dėl V. įdarbinimo užpildė ir nuvežė ji pati, o pasirašė dokumentus teisininkas M. S., kuris turėjo įgaliojimą teikti ir pasirašyti Sodrai dokumentus. 2009-09-16 iš direktoriaus pareigų buvo atleistas V. D.. Ji nematė ar V. su V. S. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi atlyginimo jai nemokėjo ji 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo parašiusi prašymą atleisti ją iš darbo pagal LR DK 128 str. (kai du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis), tačiau V. D. nepriėmė ir nepasirašė jos atleidimo, žadėjo sumokėti pinigus. Tik atėjus naujam direktoriui ją atleido V. S.. 2009-09-18 ji surašė buhalterinių likučių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad V. S. perima grynuosius pinigus - 74720.94 Lt. V. S. pasirašė, tačiau realiai jokių grynųjų pinigų nebuvo ir V. S. jokių pinigų, įmonės antspaudų, dokumentų neperėmė. Visi dokumentai, antspaudas buvo pas V. D.. Kai ji išėjo iš įmonės visi įmonės dokumentai liko biure (t. 1, b. l. 163-165)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas vertina, jog byloje surinkti įrodymai – liudytojų nuoseklūs parodymai, 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr.5-1/95, byloje esantys rašytiniai duomenys, patvirtina, kad V. D. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-11-27 - 2011-04-20 laikotarpį.
Kaltinamasis V. D. dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis įmonėje dirbo iki 2009-09-16, o už tai, kas buvo po jo, jis nėra atsakingas. Jis teigė, kad tie, kas buvo direktoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tie ir valdė įmonę bei jos sąskaitas. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad įmonę, sąskaitas ir antspaudus valdė J. S., kad jam perdavė buhalterinius dokumentus, buvo surašyti dokumentų priėmimo perdavimo aktai. Tačiau, kad priėmimo-perdavimo aktai surašyti nebuvo, bei patys buhalteriniai dokumentai perduoti J. S. nebuvo, tai patvirtina J. S. bei buhalterės D. A. nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai viso proceso metu. Be to kaltinamasis teigė, kad įmonę, sąskaitas ir antspaudus valdė J. S., tačiau nors J. S. neneigia, jog darbinosi realiai, tačiau nurodė, kad visam verslui vadovavo V. D. – darė pavedimus ir turėjo įmonės antspaudą. Visas tas pačias aplinkybės patvirtino ir buhalterė D. A., kuri nurodė, kad J. S. išėjo iš darbo, kai suprato, kad buvo priimtas į darbą tik juo pasinaudoti. Taip pat liudytoja A. D.-P., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose iki 2009-06-09, nurodė, kad J. S. įsidarbinus direktoriaus pareigose, įmonei vadovavo V. D.. Pažymėtina, jog, kuomet direktoriumi įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo V. S., remiantis jo paties bei D. A. parodymais, V. S. taip pat realiai jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti. Nors V. D. sako, kad perdavė buhalterinius dokumentus V. S., dalyvaujant D. A., V. S. ir M. S., tačiau tokie kaltinamojo parodymai neatitinka nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių D. A., V. S. bei M. S. parodymų – V. S. ir D. A. nurodė, kad jokie dokumentai realiai neperduoti, o M. S. nurodė, kad jis dokumentų perdavimo nematė. N. P. parodė, kad buhalterinių dokumentų neperėmė, dokumentus pasirašė neskaitęs. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. D. dokumentų realiai neperdavė nei J. S., nei V. S., nei po to N. P., darytina išvada, kad visi byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys rodo, jog V. D. neperdavė buhalterinių dokumentų po jo buvusiems vadovams (po to ir bankroto administratoriui), o juos paslėpė. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. nuo 2007-11-27 iki 2009-06-29 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, o nuo 2009-06-29 iki 2011-04-20, nors formaliai direktoriais buvo kiti asmenys, jis realiai ir toliau vadovavo šiai bendrovei, valdė įmonės turtą, nes jo žinioje buvo neperduoti minėti finansiniai dokumentai, vėliau nebuvo buhalterės, būtent su juo M. S., siekdamas atsiskaitymo už darbą, tarėsi dėl įmonės daiktų perdavimo. Taigi, kaltinamojo V. D. parodymai laikytini jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, be to, šiuos parodymus paneigia pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai.
Akcentuotina ir tai, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos nustatymą ir dokumentų išsaugojimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija) 19 straipsnio 1 nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o 2 dalyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o vėliau realiai ir toliau vadovaudamas šiai bendrovei per kitus asmenis, buvo kaltinamasis V. D., todėl būtent jis privalėjo vadovautis minėtomis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai būtų tinkamai saugomi. Be to, tokioje situacijoje faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. D. laikytinas ir atsakingu už metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikimą, inventorizacijos atlikimą įmonėje, o šie veiksmai, kaip matyti iš specialisto išvados, liudytojos D. A. parodymų, kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo atlikti. Specialisto išvada patvirtina ir tai, kad registre „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-17 apskaitytas atsargų likutis (342.118,31 Lt) neatitinka bandomajame balanse, sudarytame 2009-09-17 datai atsargų likučio ir dėl to negalima nustatyti kokias atsargas turėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-17.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aukščiau aptartomis aplinkybėmis V. D. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-11-27 - 2011-04-20 laikotarpį. V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. D. – teistas, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudos dydžio vidurkis, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją ir į nusikalstamos veikos metu galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.
Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 5 mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. D., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti V. D., kad bauda per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.