- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- II-66-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00035-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas – M. U., jo įgaliotajam atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,
nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos – atstovei Justinai Višinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – M. U. – skundą dėl ne teismo tvarka Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-6258-2023 (ROIK: 22180098752) panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-6258-2023 (ROIK: 22180098752) (toliau – Skundžiamas nutarimas) M. U. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo nubaustas 520 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, jog jis 2022 m. rugsėjo 3 d. 9.45 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 121,85 km, vairuodamas transporto priemonę „Jeep“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 58 km/val. ir važiavo 148 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. U. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą. Teismo posėdžio metu patikslino skundo reikalavimą, teismo prašydamas panaikinti Skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu M. U. įgaliotasis atstovas advokatas Gintaras Černiauskas nurodė, jog M. U. nepadarė pažeidimo dėl kurio padarymo yra apkaltintas, nes ir negalėjo jo padaryti. Jis, kaip transporto priemonės savininkas, kaip įmonės vadovas, bei įmonė, kaip transporto priemonės valdytojas pagal panaudos sutartį, neužtikrino tvarkos, kad būtų galima nustatyti tikrąjį pažeidėją, kuris yra padaręs kelių eismo pažeidimą, t. y. nurodytame kelyje viršijęs leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h, todėl M. U. turėtų būti taikoma kita teisės norma pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tai yra transporto priemonės savininko arba valdytojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas. M. U. nesugebėjo nustatyti, kas yra pažeidėjas, ir šiai dienai negalėjo pateikti kelių policijai ir teismui duomenų apie asmenį, kuris yra realiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Kitaip tariant, M. U. negali atsakyti už tai, ko nepadarė, bet jam turėtų būti taikoma kita teisės norma. Prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti institucijai iš naujo nagrinėti, kadangi M. U. pats negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime dėl objektyvios priežasties. Paaiškino, jog M. U. yra vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) savininkų, jam priklauso 50 procentų akcijų, o kitą akcijų paketą valdo jo tėvas A. U.. 2022 m. M. U. buvo šios įmonės vadovas, pati įmonė užsiiminėjo tarptautiniais krovinių pervežimais, transporto priemonės važinėjo po visą Europą. Dėl tos priežasties įmonės veiklai buvo reikalingas ne tik sunkusis transportas, bet reikalingas ir lengvasis automobilis, todėl M. U., kaip vienas iš savininkų ir vadovų, pagal panaudos sutartį suteikė galimybę pačiai įmonei naudotis jo asmeninės nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Tie atvejai būna tada, kai vairuotojas važiuodamas į maršrutą sugenda, pamiršta dokumentą ir, jei atstumas leidžia, įmonės vienas iš darbuotojų, pasiėmęs lengvąjį automobilį, sprendžia iškilusias problemas, nuvažiuodamas į vietą prie sienos patikros punkto, prie muitinės. Tokiu būdu įmonės įvairūs darbuotojai turėjo galimybę naudotis šia transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso M. U., tačiau nepaisant to, panaudos pagrindais naudotojas buvo pati įmonė. 2022 m. sausio mėn. įvyko įvykis, kuris sujaukė visą įmonės veiklą, kadangi buvo sulaikytas vairuotojas su neleistinu kroviniu, buvo teismo procesas, šis vairuotojas buvo nuteistas, o įmonė prarado krovininį automobilį. Po šio įvykio M. U. atsirado teisėsaugos akiratyje, jis buvo nuolat kviečiamas į Policijos departamentą, jis 2-3 kartus per savaitę turėjo oficialius ir neoficialius susitikimus tam, kad padėtų ikiteisminiam tyrimui. Paaiškėjo dar vienas įvykis, todėl natūralu, kad įmonės vadovas, įtariant, jog pati bendrovė su jos vadovu galimai galėjo prisidėti prie nusikalstamų veikų padarymo, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. M. U. buvo sulaikytas, jam buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė ir virš dviejų mėnesių jis praleido įkalinimo įstaigoje. Gruodžio – sausio mėnesį jis buvo sulaikytas ir suimtas, o po to, pradėjus aiškėti tam tikroms aplinkybėms ir pačiam M. U. dedant maksimalias pastangas, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės, dominančios ikiteisminį tyrimą, buvo pakeista kardomoji priemonė ir M. U. buvo paleistas. Dėl tos priežasties jis nesugebėjo laiku gauti dokumentų, informuoti apie tai, jog negali atvykti nustatytu laiku į policijos komisariatą tam, kad duotų paaiškinimus ir galėtų apsiginti nuo jam reiškiamų kaltinimų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kai M. U. buvo paleistas, jis gavo informaciją apie tai, jog jam yra paskirta administracinio nusižengimo byloje nuobauda tiek piniginė, tiek vairuotojo teisių atėmimas 4 mėn. Tada jis kreipėsi į advokatą, kuris taip pat jį gina ir baudžiamojoje byloje. Jie pabandė gauti duomenis iš ikiteisminio tyrimo, norėjo gauti bent jau įmonės darbuotojų kontaktinius duomenis, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas bent jau šioje stadijoje to padaryti negalėjo dėl suprantamų priežasčių, nes kai kurie asmenys yra įtariami dėl prisidėjimo prie nusikalstamų veikų padarymo ir ne su visais asmenimis M. U. galima bendrauti. Todėl nei kontaktų, nei telefonų numerių jie negalėjo gauti, kad galėtų susisiekti ir apklausti kitus įmonės darbuotojus, kurie dirbo, o dabar nebedirba, kad būtų galima nustatyti, kas tuo laikotarpiu galėjo naudotis transporto priemone, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, kad jis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tie darbuotojai, su kuriais nėra jokių apribojimų, kurie galėjo būti įmonėje apklausti ir kurie šiai dienai įmonėje dirba, buvo apklausti, bet kadangi tai buvo prieš 4-5 mėn., tai tie darbuotojai negalėjo nurodyti, kas tuo metu buvo paėmęs automobilį ir išvykęs Kaliningrado kryptimi spręsti kažkokius klausimus. Problema yra ir tai, kad įmonės apskaitoje tų duomenų taip pat nėra, nes nedidelėse įmonėse tokios griežtos tvarkos nėra, viskas sprendžiama operatyviai, todėl M. U., kaip įmonės vadovas, nesugebėjo policijai pateikti duomenų apie tai, kas vairavo transporto priemonę. Šiuo atveju situacija yra tokia, kad M. U. nepadarė pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas ir nubaustas, jis negali už tai atsakyti. M. U. padarė vienintelį pažeidimą, už kurį gali būti baudžiamas ir turėtų atsakyti – tai už tai, jog kaip transporto priemonės valdytojas, įmonės vadovas nesudarė tokios tvarkos, kad būtų galima išsiaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidėją, automobilio naudotoją, kad jį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn arba kelių policijai nurodyti, kuris asmuo vairavo konkrečiu maršrutu ir konkrečiu laiku. Kelių policija aiškina, jog panaudos sutartis yra neregistruota, todėl fiktyvi arba negaliojanti ir negalima pasikliauti nurodyta aplinkybe, bet atstovas mano, kad šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi panaudos sutartis neturi būti rašytine forma ir netgi gali būti žodinė sutartis, ką leidžia įstatymas, ir tokios privalomos registracijos jis niekur neaptiko ir jos greičiausiai nėra. M. U. šiuo atveju įmonėje nesudarė griežtos tvarkos, kad būtų galima atsekti konkrečiu laiku konkretų maršrutą ir konkretų vairuotoją, kuris naudojosi transporto priemone ir galėjo padaryti nusižengimą. Tačiau būtent tuo metu M., kiek jiems pavyko pagal tą laiką nustatyti, greičiausiai buvo Policijos departamente ir dirbo su tyrėjais prie tų klausimų, kurie yra nagrinėjami ikiteisminiame tyrime. Teismas pamatys, kokios pozicijos laikosi jo klientas, ji yra pilietiška, teisinga ir, mano, neturėtų kelti abejonių. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad M. U. automobilis buvo naudojamas šeštadienį, bet ši aplinkybė niekaip negali pagrįsti, kad ją vairavo M. U., kadangi įmonės transporto priemonės važiuoja visomis dienomis ir nenuostabu, kad nurodytu laikotarpiu transporto priemonė buvo naudojama darbo reikalais kažkurio įmonės darbuotojo. Be to, Kelių policija nurodo, kad M. U. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tikėtina, jog ir šį kartą jis yra padaręs šį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau tai nėra požymis, jog konkretus pažeidimas buvo padarytas M. U., o ne kito asmens. Mano, jog Kelių policija užfiksuodama pažeidimą turi pateikti įrodymus, kad tas vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę, galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiai dienai mato, kad pagal fotonuotrauką negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir kontaktinius duomenis. Jie kreipėsi dėl fotonuotraukos į Kelių policiją, kad būtų galima padėti identifikuoti asmenį, bet ir tokia priemonė jiems nepadėjo, todėl mano, jog Kelių policija turi tą pačią problemą ir negali kategoriškai sakyti, jog transporto priemonę vairavo M. U.. Mano, asmuo turi atsakyti už tą pažeidimą, kurį jis realiai padarė, o ne už menamą pažeidimą. M. U. tuo metu nevairavo transporto priemonės, nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neviršijo leistino greičio, toje vietoje apskritai nebuvo. Be to, dabar po tokio ilgo laiko atsekti, kas tai padarė, yra sudėtinga. Jeigu Kelių eismo taisyklių priežiūrą vykdanti institucija operatyviau dirbtų ir nedelsiant duomenis nusiųstų asmeniui, o asmuo juos nedelsiant gautų, ko dabar nėra dėl biurokratijos neveiklumo, būtų nustatytas tikrasis pažeidėjas arba būtų prisiminta, kur tu tuo laiku asmuo buvo. Tik pasisekė, jog šiuo atveju aiškus maršrutas (duomenys neskelbtini) kryptis, kur M. U. tais metais nėra važiavęs, pažeidimo metu toje vietoje nebuvo. Patikslino, jog M. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas prasidėjo 2022 m. gruodžio 13 d. ir baigėsi 2023 m. sausio 19 d. Iš Sodros duomenų jie galėtų nurodyti, kas dirbo įmonėje 2022 m. rugsėjo 3 d., nes vairuotojai yra arba Latvijos piliečiai, arba baltarusiai, arba ukrainiečiai. Tie asmenys nėra pažįstami žmonės, jie nuolat keičiasi, atvyksta, išvyksta, bet M. U. galėtų nurodyti, kas 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) . Patikslino, jog pagal dokumentus M. U. buvo sulaikytas gruodžio 12 d., o suėmimas paskirtas gruodžio 14 d., kuris baigėsi sausio 19 d., nes prokuroro nutarimu asmuo buvo paleistas.
4. Teismo posėdžio metu M. U. nurodė, jog pažeidimo nepripažįsta, nes jis nevairavo transporto priemonės, bet kur konkrečiai tuo metu buvo, negali pasakyti, kadangi jau praėjo daug laiko, tačiau galimai buvo Policijos departamente. Pritaria atstovo išsakytoms aplinkybėms ir skunde nurodytoms aplinkybėms, kurios buvo keistos teismo posėdžio metu. Yra bendrovės direktorius ir juo buvo pažeidimo padarymo metu. Oficialiai direktoriumi nebuvo sulaikymo metu, o daugiau niekada jo, kaip direktoriaus, pareigos nesikeitė, tik kai prasidėjo problemos, tai jo indėlis į direktoriaus pareigas buvo mažas, mažai ką darė įmonėje. Kai buvo suimtas, jis nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tuo metu laikinai direktoriaus pareigas ėjo jo tėvas A. U.. Klausimas dėl laikino direktoriaus buvo išspręstas akcininkų protokolu, balsavimu. A. U. nežinojo apie šį procesą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes duomenys buvo adresuoti jam, o jis jokių dokumentų negavo. Neprisimena, ar gavo administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo surašytas 2022 m. gruodžio 2 d. jo atžvilgiu, apie pažeidimą jis sužinojo tik sausio mėn. pabaigoje. Tada jis sužinojo apie Skundžiamą nutarimą ir iš karto susisiekė su advokatu, o iki tol apie jį neturėjo jokių duomenų. Kiek prisimena, gruodžio 2 d. protokolo jis negavo, taip pat negavo pranešimo dėl užfiksuoto administracinio pažeidimo, kur išaiškinta, jog, jei nepadarė šio pažeidimo, turi teisę pranešti, kas tai padarė. Apie šį įvykį jis sužinojo sausio mėn. pabaigoje, kai gavo šaukimą apie bylos nagrinėjimą. Iki tol duomenis apie pažeidimus jis gaudavo el. paštu per VMI sistemą ir per ten viską tvarkėsi. Neprisimena, ar tokiu būdu jis gavo šios bylos dokumentus, bet paprastai visus įmonės tokius dokumentus jie gauna. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovei nurodžius, jog 2022 m. gruodžio 2 d. protokolas su pranešimu buvo išsiųstas į asmens deklaruotą informacinėse sistemose, registruose el. paštą (duomenys neskelbtini) , administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. nurodė, jog el. paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi, tai yra įmonės paštas, jame yra šimtai laiškų, todėl gali būti, kad kažką praleido, bet nėra tuo tikras. Duomenis apie šį įvykį pirmą kartą jis pamatė sausio mėnesį. Jo iniciatyva buvo atliktas tyrimas, kad būtų nustatytas asmuo, kuris padarė šį pažeidimą, bet to tyrimo per nurodytas 30 dienų atlikti jis negalėjo, nes apie jį sužinojo tik sausio mėnesį. Nei vienos ankstesnės baudos jis nėra pavėlavęs susimokėti, kadangi nemato tikslo delsti, o šiuo atveju iš karto baudos nesumokėjo, nes apie tai negavo dokumentų arba juos „pametė“, neperžiūrėjo. Be to, nepraėjus nurodytoms 30 dienų, jis buvo sulaikytas. Turi sąrašą, kad pažeidimo metu įmonėje dirbo: ukrainietis A. B., ukrainietis S. B., ukrainietis V. P., A. P., baltarusis V. P., taip pat dirbo jis, jo tėvas A. U., mama J. U. ir buhalterė S. S.. B. nebuvo apklaustas, nes buvo komandiruotėje, bet žodžiu sakė, kad transporto priemonės nurodytu laiku nevairavo. Šio asmens į apklausos protokolą neįtraukė, kadangi jis negalėjo pasirašyti. Neturi V. P., A. P. V. P. kontaktų, nes V. P. ir A. P. šiais metais išėjo iš darbo, o V. P. dabar gyvena Baltarusijoje. Visi asmenys, kas dirbo įmonėje, naudojosi transporto priemone „Jeep Grand Cherokee“. Šis automobilis būna darbe ir, jeigu kažkam kažko reikia, jį pasiima. Negali pasakyti, kuris asmuo ir kada naudojosi šia transporto priemone, bet ji buvo laisvai paimama. Tuo automobiliu faktiškai naudojosi visi įmonėje dirbantys asmenys, juo naudojosi ne vien tik jis. Visas ankstesnes nuobaudas jis sumokėjo ir nesigilino, kas padarė pažeidimą dėl biurokratinių dalykų. Nežino, ar tie trys jo nurodyti asmenys yra anksčiau patraukti administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio pažeidimus. Kad įmonėje jo asmeninę transporto priemonę naudojo kitas asmuo, jis nėra pranešinėjęs, tačiau yra pranešęs dėl įmonės vilkikų. Automobilis „Jeep Grand Cherokee“ yra lengvoji transporto priemonė, dar įmonėje be vilkikų yra autobusiukas, bet jis dažnai būna remontuojamas. Apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą jis nežinojo, jei būtų tinkamai informuotas, tai būtų dalyvavęs procese ir tuo metu pateikęs duomenis, kuriuos dabar pateikinėja, nes nemato tikslo jų slėpti. Gavęs administracines nuobaudas visada stengiasi iš karto jas sumokėti, kadangi jos niekur nedingsta. Patikslino, jog kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo skirtas nuo gruodžio 13 d. iki sausio 19 d. Sausio mėn. pabaigoje gavo nutarimą, juo paskirtą piniginę baudą sumokėjo, nes anksčiau yra skundęs nutarimą dėl parkavimosi, baudos nemokėjo, nes vyko ginčas, tačiau viskas buvo perduota antstoliams, todėl dabar žino, kad baudas reikia iš karto sumokėti. Sutarties, kaip transporto priemonės savininkas, kaip įmonės vadovas, nedeklaravo, kadangi jie to nedaro, apie tokią funkciją nežino. Jie nuomojasi puspriekabes, vilkikus, kuriuos naudoja tretieji asmenys užsienyje, ir jokių sutarčių nėra deklaravę – yra nuomos sutartis, kuri turi pilną teisinę galią. Neprisimena, ar su minima transporto priemone be šio nusižengimo dar buvo padaręs administracinių nusižengimų savo vardu, bet gali būti, kad turėjo kažkokią baudą, tačiau į jas labai nesigilino, jei tai minimalus greitis, tiesiog sumokėjo ir neklausė, kas važiavo, nes aiškinantis būna daugiau darbo nei naudos. Į Policijos departamentą dėl ikiteisminio tyrimo vykdavo ir savaitgaliais, ir vakarais, nes buvo ir neoficialių susitikimų be išankstinių oficialių susitarimų. Be vilkikų ir šios transporto priemonės įmonėje dar yra autobusiukas. Taip pat dar buvo senas „VW Passat“, bet dabar jis nenaudojamas, jis yra techniškai netvarkingas.
5. Teismo posėdžio metu Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Justina Višinskienė prašė teismo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog institucija procesinius dokumentus M. U. išsiuntė 2022 m. gruodžio 2 d., kai M. U. nebuvo suėmime. Išsiuntė į jo deklaruotą valstybinėse informacinėse sistemose, registruose el. paštą. Pabrėžė, kad tokius kontaktinius duomenis pateikia patys asmenys. M. U. patvirtino, jog jo nurodytas el. paštas yra naudojamas, todėl mano, kad protokolą kartu su pranešimu įteikė tinkamai. Asmuo per nurodytą laikotarpį (iki gruodžio 13 d. ar gruodžio 14 d., kai jam buvo taikytas suėmimas) turėjo laiko tinkamai pranešti apie kitą asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Tokių duomenų jie negavo, todėl priėmė atitinkamą nutarimą ir skyrė administracinę nuobaudą, administracinio poveikio priemonę. Vėliau buvo gautas skundas, jis buvo dviprasmiškas, nurodant, kad asmuo prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo ir prašo tik palikti piniginę baudą, kuri buvo sumokėta. Jie neturėjo pagrindo naikinti priimto nutarimo, nes asmuo sausio mėnesį, susipažinęs su nutarimu, vasario mėnesį atlieka įmoką, neteikdamas jokio skundo, o paskui pateikia skundą ir posėdžio metu keičia poziciją. Pozicija keičiama dėl transporto priemonės ir jos oficialaus naudotojo nustatymo, t. y. tas pats asmuo, kuris atstovauja įmonei, ir fizinis asmuo pasirašo sutartį, kuria perduoda įmonei naudotis savo reikmėms jam priklausančią transporto priemonę. Įmonę nesudaro toks didelis darbuotojų skaičius, iš kurio nebuvo galima nustatyti, kas galbūt padarė administracinį nusižengimą. Jų nuomone, tai asmens gynybinė pozicija, sukuriant tokią situaciją, kad būtų išvengta pačios griežčiausios administracinės nuobaudos, administracinės poveikio priemonės. Negalima taikyti atsakomybės dėl duomenų nepateikimo, kai sudaroma tokia situacija, kad asmuo neatsimena, kas vairavo jam priklausančią transporto priemonę, ir kad būtų skiriama tik administracinė nuobauda. Pirminis skundas buvo visai kitoks, jame buvo nurodomos visai kitos aplinkybės, o vėliau jos yra keičiamos, bet visuma nėra grindžiama vien atskirais pamąstymais, o grindžiama įrodymais. Mano, jog įmonei perduodant naudoti transporto priemonę turėtų būti atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, kas yra atliekama kitose įmonėse, t. y. VĮ „Regitra“ oficialiai registruojama, kas yra transporto priemonės naudotojai, ir tie duomenys atsispindi registre. Šių duomenų nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju ne tik institucija turi pareigą rinkti įrodymus. Atsiliepime yra pasisakyta apie transporto priemonės savininko vaidmenį. M. U., kuris yra transporto priemonės savininkas, ir turėjo pareigą pranešti per nustatytą laiko tarpą, kas naudojosi jam priklausančia priemone, bet tokių duomenų negavo, todėl ta pareiga negali būti perkelta institucijai, sudarant nebaudžiamumo situaciją. Įrodymų, pagrindžiančių, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo su M. U. priklausančia transporto priemone, negavo. Prašo netenkinti skundo, kadangi nėra M. U. kaltę paneigiančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis įvykio dieną jam priklausančios transporto priemonės nevairavo, administracinio nusižengimo nepadarė. Iš pateikto išrašo iš administracinių nusižengimų registro matosi, kad visi administraciniai nusižengimai iki šio įvykio dienos ir po jos yra fiksuoti tam pačiam asmeniui ir nei vieną kartą nebuvo pranešta, jog administracinius nusižengimus padarė kiti asmenys. M. U. deklaruoja, jog nenorėjo to pranešti, bet tai vertinama kritiškai, nes kiekvienas atsakingas, rūpestingas asmuo, kuris nepadaro administracinio nusižengimo, kreipiasi į įstaigą, susipažįsta su dokumentais ir atitinkamai praneša apie atitinkamą asmenį, pateikdamas būtinus duomenis. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo, tik kilo ginčas, kai buvo padarytas šiurkščiausias administracinis nusižengimas – greičio viršijimas.
6. Baigiamojoje kalboje M. U. įgaliotasis atstovas advokatas Gintaras Černiauskas nurodė, jog į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad M. U. galėjo negauti tinkamai ir laiku informacijos tam, kad būtų galima pateikti duomenis apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidėją. Dabar aišku, kokiu būdu buvo bandoma M. U. informuoti apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. el. paštu išsiunčiant jam laišką iš policijos gruodžio 2 d., tačiau tai nėra visiškai patikimas informacijos perdavimas, nes laiškai gali nukeliauti į SPAM‘ą, t. y. į nepageidaujamus ir nežinomus, neatpažįstamus laiškus, kad nebūtų užkrėsta kompiuterio sistema, kitais atvejais laiškai apskritai nepasiekia adresato, kartais jie pavėluotai „sukrenta“. Šiai dienai patikslinti tų duomenų jie negali, kadangi kompiuteris buvo paimtas ikiteisminio tyrimo metu, duomenys taip pat yra ikiteisminiame tyrime ir šiai dienai negrąžinti. Tam, kad būtų galima pateikti teisingus duomenis Kelių policijai, buvo apsunkinta situacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl taikytų tam tikrų priemonių įmonės ir jos vadovo atžvilgiu. Yra kritika, kad nedidelėje įmonėje nėra atsekami duomenys, bet jie nurodė aplinkybes, dėl ko jie negalėjo to padaryti. Be to, kai kurie darbuotojai, kurie pažeidimo padarymo metu dirbo įmonėje, jau nebedirba ir yra išvykę iš Lietuvos, todėl su jais susiekti ir iš jų gauti informaciją nepavyko. Tie darbuotojai, kurie yra įmonėje, galėjo ir neprisipažinti, bijodami tam tikros atsakomybės. Esant tokiai situacijai, M. U. atsidūrė tokioje situacijoje, kad padėtų Kelių policijai nustatyti pažeidėją nepavyko, ir tada jis kreipėsi gauti fotonuotrauką, kad būtų galima atpažinti asmenį pagal kažkokius bruožus, tačiau to taip pat nepavyko padaryti. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo pareiga yra gintis, bet įrodyti kaltę tenka institucijai, kuri turėtų užtikrinti pažeidėjo išaiškinimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai rugsėjo, spalio mėnesiais aktyviai dirbo ikiteisminio tyrimo byloje, o M. U. labai dažnai buvo kviečiamas net privatiems pokalbiams, taip pat buvo atliekami procesiniai veiksmai, kurie reikalaudavo, jog asmeniškai dalyvautų M., tačiau tų duomenų jie pateikti negali. Kai kurie procesiniai veiksmai net nėra fiksuoti arba jiems yra neprieinami. Esant tokioms aplinkybėms, Kelių policija neįrodė, jog rugsėjo mėn. M. U. pažeidimo metu vairavo transporto priemonę ir jie kategoriškai nesutinka, kad jis tuo metu vairavo, todėl teismas turėtų tenkinti prašymą ir panaikinti 2023 m. sausio 16 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir perduoti klausimą spręsti dėl administracinės teisenos taikymo pagal ANK 431 str., dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo nustatytų reikalavimų neįvykdymo. Į policiją dėl fotonuotraukų buvo kreiptasi sausio mėnesį, M. U. išėjus iš suėmimo, po Skundžiamo nutarimo priėmimo.
7. Baigiamojoje kalboje M. U. nurodė, jog dabar peržiūrėjo savo el. paštą ir gruodžio 2 d. nėra nė vieno laiško, kuris būtų susijęs su policija. Jis yra pranešęs apie tai, kas yra įvykę su jo automobiliu, t. y. kartą kreipėsi į policiją, rašė laiškus, jog ne jis vairavo transporto priemonę, nemokėjo baudos, nurodė kitą asmenį, bet vis tiek jis gavo pranešimus, kad vėluoja sumokėti baudą, todėl jis ją sumokėjo ir nebesigilino, o atsakymo iš policijos taip ir negavo, kad asmuo, kuris vairavo transporto priemonę, yra pakeistas. Mano, kad yra paprasčiau sumokėti baudą, nei aiškintis šiuo dalykus. Ir šį kartą, jei būtų paskirta tik bauda, būtų ją sumokėjęs. Nėra paprasta nurodyti, kas vairavo automobilį ir perduoti tą „estafetę“ kitam, nes dėl biurokratinių dalykų užsitęsia ir vis tiek niekas jokių atsakymų neduoda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
8. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
10. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2022 m. rugsėjo 3 d. 9.45 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 121,85 km, vairuojant transporto priemonę „Jeep“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso skundą padavusiam asmeniui M. U., bei 2022 m. sausio 1 d. automobilio panaudos sutartimi yra perduota neatlygintinai naudotis visiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams.
11. M. U. kaltės padarius nagrinėjamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nepripažįsta, nurodo, jog nustatyto administracinio nusižengimo metu transporto priemonės jis nevairavo, ją galėjo vairuoti vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tačiau kuris būtent, jis negali nurodyti, nes atlikęs dalies darbuotojų apklausą, asmens padariusio Kelių eismo taisyklių pažeidimą nenustatė, kitų buvusių darbuotojų (S. B., V. P., A. P., V. P.) duomenų neturi, todėl negali nurodyti, ar vienas iš jų galėjo padaryti šį administracinį nusižengimą.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių M. U. kaltę, padarius jam Skundžiamu nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismo nuomone, Iš 2023 m. vasario 13 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančių nuotraukų nustatyti, koks asmuo 2022 m. rugsėjo 3 d. 9.45 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 121,85 km, vairavo transporto priemonę „Jeep“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra galimybių, o vien faktai, jog transporto priemonė nuosavybės teise priklauso M. U. ir jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, padarytus vairuojant tą pačią transporto priemonę, M. U. kaltės neįrodo. Be to, byloje nėra paneigta (išsamiai ištirta) M. U. pateikta versija, jog nagrinėjamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą galėjo padaryti kitas asmuo, vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Iš teismui pateiktų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo padarymo metu įmonėje dirbo: ukrainietis A. B., ukrainietis S. B., ukrainietis V. P., A. P., baltarusis V. P., taip pat A. U., J. U. ir S. S.. 2023 m. sausio 24 d. apklausos protokole nurodyta, jog A. U., A. B. nurodė nevairavę bylai aktualiu metu transporto priemonės. Teisme M. U. nurodė, jog S. B. nebuvo apklaustas, nes buvo komandiruotėje, bet žodžiu jam pranešė, jog transporto priemonės nurodytu laiku nevairavo. V. P., A. P., V. P. neapklausė, nes neturi galimybės su jais susisiekti. V. P. ir A. P. šiais metais išėjo iš darbo ir jų kontaktų neturi, V. P. gyvena Baltarusijoje.
13. Byloje nustatyta, jog M. U. atžvilgiu surašytas 2022 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-253885-2022, kuriuo M. U. pranešama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas, išaiškinama teisė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, su tos pačios dienos Pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriuo M. U. išaiškinama teisė, jei šį nusižengimą padarė ne jis, per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo dienos išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi, M. U. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį jis nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kaip naudojamą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Teismo posėdžio metu M. U. patvirtino, jog naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau minėto protokolo su pranešimu nėra gavęs, jam buvo įteiktas tik Skundžiamas nutarimas.
14. Pažymėtina, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl teismas sprendžia, jog 2022 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-253885-2022 ir tos pačios dienos Pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo M. U. buvo įteikti tinkamai. Tačiau, teismo vertinimu, dėl suvaržytos laisvės, tai yra M. U., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 19 d., taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, M. U. negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (teise susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus ir kt. (ANK 577 str.), taip pat savalaikiai pranešti, jog administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, surinkti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi, bei juos pateikti.
15. Sutiktina su Lietuvos kelių policijos tarnybos atsiliepime nurodytu argumentu, jog, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, tačiau vis gi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą įrodyti privalo administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Teismo nuomone, nesant anksčiau nurodytų M. U. laisvės suvaržymų, M. U. teise pateikti bylai reikšmingus dokumentus būtų pasinaudojęs savalaikiai, dar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, kadangi bylą nagrinėjant teisme jis pareigos nurodyti, kas nusižengimo metu vairavo transporto priemonę, nevengė – su skundu teismui pateikė turimus naujus duomenis, teisme teikė išsamius paaiškinimus, nurodė galimus pažeidimą padariusius asmenis. Tačiau, siekiant juos išsamiai ištirti ir nustatyti pažeidimą padariusį asmenį arba M. U. veiksmus (neveikimą) įvertinti kaip Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų transporto priemonės savininkui nevykdymą, teismo vertinimu, reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, dėl ko skundas tenkintinas, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
M. U. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-6258-2023 (ROIK: 22180098752) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos kelių policijos tarnybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.