- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-4241-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03554-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Klaipėda, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Vlantana“, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. balandžio 29 d., apie 07.23 val., Kauno r. sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 16,00 – jame kilometre, K. J. vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz Actros, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,44 promilės, neblaivumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. kaltę dėl pažeidimo pripažino, labai gailisi dėl savo poelgio ir paaiškino, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Prieš tai dvi naktis buvo dirbęs ir mažai miegojęs, todėl negalėdamas dėl pervargimo užmigti, 2016 m. balandžio 28d. vakare išgėrė 3 butelius alaus ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte jautėsi gerai, todėl nepagalvojęs, kad organizme dar gali būti alkoholio, vairavo automobilį. Su nustatytu girtumu sutiko. Kadangi K. J. darbas susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, kas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Tolimųjų reisų vairuotoju jis dirba apie 20 m., o teisę vairuoti transporto priemones turi apie 25 m. Jis išlaiko dvi nepilnametes dukras bei turi įsipareigojimų bankui.
K. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad K. J. 2016 m. balandžio 29 d. 07.38 val. nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, kuris, įvertinus alkotesterio ±0,017 promilės paklaidą, atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-11), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 12), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), todėl asmuo baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, atitinkantis 0,44 promiles. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, jog K. J. atžvilgiu yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas anksti ryte. Kaip paaiškino K. J., jis, būdamas dvi naktis mažai miegojęs, nes dirbo-vairavo transporto priemonę, ir dėl to laisvą nuo darbo naktį dėl pervargimo negalėdamas užmigti, vakare išgėrė 3 butelius alaus, tačiau atsibudęs ryte, gerai jautėsi ir nepagalvojo, kad jo organizme dar gali būti alkoholio, todėl vairavo transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos duomenų, joks eismo įvykis sukeltas nebuvo, jo neteisėtais veiksmais jokia žala niekam padaryta taip pat nebuvo. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad per 25 metus vairavimo stažo už KET pažeidimus jis buvo baustas 4 kartus, tačiau jo padaryti pažeidimai nebuvo labai pavojingi saugiam eismui bei šiurkštūs. Paskutinį kartą baustas prieš 6 metus. Visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Iš K. J. paaiškinimo matyti, kad apie 20 metų jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kas patvirtina, jog jis nuolat vairuoja transporto priemones, todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra pakankamai drausmingas, atidus bei rūpestingas vairuotojas. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, K. J. galimai netektų ir darbo, kas ypatingai apsunkintų jo šeimos finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus. Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą K. J. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais jam skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje-jam neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau paskirtina administracinė nuobauda-bauda, artima Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymo už padarytus šiurkščius pažeidimus neriboja.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.