- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-444-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00675-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-485-2014
Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00675-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2014 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam R. S., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 26 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su nukentėjusiąja N. Č. būdamas viešbučio „A.“ kambaryje, be leidimo paėmė iš N. Č. rankinės raktų ryšulį, tarp kurių buvo 25000 Lt vertės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. laidos, pilkos spalvos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), raktas su signalizacijos pultu (500 Lt vertės), minėto automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), bei 100 litų grynaisiais, iššoko pro viešbučio kambario langą ir iš šalia viešbučio pastato (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelės, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, pagrobė minėtą N. Č. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilyje buvusiais nukentėjusiajai N. Č. priklausančiais daiktais: 800 litų vertės nauju klozetu, 400 litų vertės suknele ir 300 litų vertės moteriškais bateliais, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. Č. 27100 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir jo bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. pakeisti nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, artimą minimaliam baudos dydžiui arba laisvės apribojimą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis su nukentėjusiąją susitaikė, jos atsiprašė, ji neturi jam pretenzijų, jis pripažino savo kaltę, padarytą žalą atlygino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė ir nevertino galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, t.y. susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę, kas prieštarauja teisingumo bei teisingos bausmės skyrimo principams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 5 p. pabrėžiama, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų kiekį ir pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat į kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Tačiau, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kodėl paskyrė apeliantui didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad apelianto teistumas yra išnykęs, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau pirmos instancijos teismas paskyrė areštą ir to visiškai nemotyvavo, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas rūpinasi ir prižiūri savo neįgalius tėvus, dirba, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo R. S. gynėja pateikė prašymą atlikti byloje įrodymų tyrimą ir atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją prašiusius tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendžia, kad apeliacinis skundas ir prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., aplinkybių. Pats apeliantas neneigia padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo kaltinamas, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo brolį S. J.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 38 ir 40 straipsniuose nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 38 ar 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, pagrobė nukentėjusiajai N. Č. priklausantį turtą su jame buvusiais daiktais, tuo padarydamas nukentėjusiajai 27100 litų turtinę žalą (BK 178 str. 2 d.). Apelianto padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.).
Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis R. S. po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo dirbti apdailininku UAB „D.“ (nuo 2014-03-18, b.l. 153), seniūno charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiąją, atlygino padarytą žalą, 2014-03-24 sudarė susitaikymo protokolą su nukentėjusiąją. Šios aplinkybės rodo, kad formaliai būtinos sąlygos taikyti BK 40 str. nuostatas šioje baudžiamojoje byloje yra. Tačiau, kaip minėta, šio baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant byloje visoms formaliai būtinoms sąlygoms, teismas neprivalo kiekvienu atveju nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad R. S. praeityje teistas už sunkų nusikaltimą (BK 118 str. 4 d.), ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už grubius pažeidimus (ATPK 127 str. 3 d. 126 str. 4 d.), nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors teistumas išnykęs, o nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, laikysis įstatymo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kolegija pažymi, kad sprendžiant BK 40 str. taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
Byloje pateiktas laiduotojo – S. J. prašymas perduoti nuteistąjį R. S. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad R. S. yra jo brolis, santykiai yra gana artimi, todėl jis gali nuteistajam daryti teigiamą įtaką. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog laiduotojas apibūdinamas teigiamai (yra darbštus, atsakingas ir sąžiningas, dirba, turi šeimą, vaiką, nėra teistas ar baustas administracine tvarka), tačiau įvertintina tai, kad nuteistąjį ir laiduotoją iš esmės sieja tie patys giminystės santykiai, kurie buvo ir iki nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo, todėl akivaizdu, kad brolis nesugebėjo užkardyti brolio nusikalstamo elgesio. Įvertintina ir tai, kad laiduotojas yra jaunesnio amžiaus nei nuteistasis, apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nesigilino į brolio padarytą nusikalstamą veiką, byloje nėra jokių duomenų, kad laiduotojas būtų jam pataręs kaip elgtis, kokių priemonių imtis, nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti nuteistajam, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų.
Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymo bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, paskirdamas arešto bausmę nuteistajam, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo kaltės formą ir motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl toks bausmės paskyrimas yra teisingas bei užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.