- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-529-634/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- L. S., D. R., T. S., D. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. birželio 2 d., bei bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendį.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. R., T. S. bei D. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. S. nuteistas už tai, kad su D. R., T. S. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. 17 val. iki 2015 m. liepos 27 d. 8 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), 101-ąjį, 102-ąjį ir 103-ąjį kabinetus, iš kurių pagrobė (duomenys neskelbtini) gimnazijai priklausantį spausdintuvą „ Laserjet M11.32 MFP“ 121,64 Eur vertės, taip padarydami (duomenys neskelbtini) gimnazijai 121,64 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniu skundu L. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, pritaikyti BK 92 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per didelė, kadangi prokuroras prašė jam skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, be to, skiriant bausmę jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, nes jam nebuvo gerai paaiškinta kuo jis yra įtariamas. Nuteistojo teigimu, skiriant bausmę buvo atsižvelgiama tik į neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes.
2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad nenori gražiausių savo gyvenimo metų praleisti kalėjime, jis nori mokytis, baigti smulkiojo verslo profesiją ir atsidaryti savo piceriją, sukurti naujų darbo vietų ir daryti gerą.
2.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas visus 4 kartus buvo nuteistas jau būdamas tardymo izoliatoriuje, todėl taip ir neturėjo galimybės įrodyti, kad pasikeitė. Nusikaltimus jis darė būdamas jauno amžiaus, būdamas naivus ir susidėjęs su bloga kompanija. Patekus į tardymo izoliatorių pasikeitė jo požiūris į gyvenimą, jis padarė išvadas, šiuo metu yra charakterizuojamas teigiamai.
2.4. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tačiau jis taip ir neturėjo galimybės pradėti ją vykdyti. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi sergančią močiute, kuria nori rūpintis ir kurios atlikęs bausmę jau gali nebepamatyti. Būdamas kalėjime nuteistasis patiria spaudimą, nepritampa. Išėjęs į laisvę jis eitų dirbti, padėtų tėvams atlyginti žalą ir prisidėtų prie šeimos iždo. Tardymo izoliatoriuje jis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir šio laiko jam tikrai užteko, kad suprastų kaip reikia gyventi. Be to, laisvėje jis turi merginą, kuri jo laukia ir tiki, kad jis pasikeis, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes jis prašo jo pasigailėti ir suteikti šansą gyventi pilnavertį gyvenimą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo L. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. L. S. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumą, apelianto nurodomus bausmės švelninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 ir 91 straipsniuose, nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti duomenys, charakterizuojantys nuteistąjį L. S.. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs nusikalsti. Pabrėžtina, kad nusikalstamą veiką jis padarė jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2015-05-19 Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas padaręs 5 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo nuteistojo socialinį pavojingumą, nenorą paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, nusikalstamą gyvenimo būdą bei atsainų požiūrį į jam taikomas sankcijas už įstatymų pažeidimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnis) bei padarė teisingą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, netaikydamas BK 92 straipsnio nuostatų, tai yra neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo.Spręsdamas dėl bausmės dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad nustatyta viena L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo nuteistojo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iki buvo ištirti visi byloje esantys įrodymai, savo kaltės nepripažino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio L. S. prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu ir nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Skundo argumentai, kad apeliantas nesuprato kaltinimo esmės ir tik dėl to neprisipažino anksčiau, niekuo neparemti ir nelogiški.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatyme numatytų bausmių skyrimo ypatumų nepilnamečiams. L. S. paskirta artima bausmės minimumui 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl ją dar labiau švelninti nėra pagrindo. Galutinį paskirtos bausmės dydį nulėmė ankstesnis apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs ir juo paskirtos bausmės dydis šioje byloje negali būti keičiamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Bendrindamas bausmes teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalies nuostatas, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį, tai yra tik 3 mėnesius, nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis skunde nurodo, kad pataisos namuose jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šios aplinkybės sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo nėra svarbios ir yra vertinamos tik sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bei individualizuodamas nuteistajam L. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir 91 straipsniuose, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir paskyrė tinkamos rūšies, ir dydžio bausmę. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją dar labiau švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. S. neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.