Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ,,duomenys neskelbtini“ Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ,,duomenys neskelbtini“ , Radviliškio rajone, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 311 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. M. nužudė kitą žmogų ir išniekino mirusiojo palaikus, o būtent: 2008 m. birželio 26 d. apie 10–11 val., ,,duomenys neskelbtini“ Radviliškio rajone, sodybos gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, pargriovė nukentėjusįjį J. K. B. ant žemės ir tyčia sudavė kirvio pentimi ne mažiau kaip 3–4 kartus nukentėjusiajam J. K. B. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – skeveldrinius kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžius, atvirus skeveldrinius pakauškaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaktikaulio kairės pusės linijinį lūžį, dėl kurių J. K. B. įvykio vietoje mirė, ir be to tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, uždėjęs ant mirusiojo J. K. B. palaikų šieną, juos padegė ir degino nenustatytą laiką, dėl ko nudegė ir apanglėjo galvos, veido, krūtinės ląstos, pilvo, abiejų pečių, abiejų žastų, kairio dilbio audiniai, nudegė kairės plaštakos pirštų viduriniai ir galiniai pirštakauliai, abi kojos šlaunų viršutinio trečdalio lygyje, visiškai nudegė kairėje pilvo pusėje minkštieji audiniai, taip išniekino mirusiojo J. K. B. palaikus, kuriuos, nutempdamas į sodybos pakraštį ir uždengdamas šienu, paslėpė.

Apklaustas kaltinamuoju K. M. parodė, kad 2008 m. birželio 26 d. apie 10–11 val. namuose, ,,duomenys neskelbtini“, Radviliškio rajone, jie buvo trise – jis, jo motina J. B. ir patėvis J. K. B.. Jis su motina išėjo į lauką parūkyti. Netrukus išėjęs į lauką patėvis pradėjo šaukti, kaltinti juos alaus paslėpimu. Jiems atsakius, jog alaus neslėpė, patėvis grįžo į kambarį ir vėl išpuolė laukan jau turėdamas rankose daugiau nei metro ilgio, storą pagalį. Patėvis tuo pagaliu puolė jo motiną. Jis pradėjo pastarąją ginti, įsitvėrė į pagalį, bandė atimti, tačiau jam to padaryti nepasisekė. Taip jis parvertė patėvį ant žemės. Tada patėvis išsitraukė iš kišenės sulankstomą peilį ir dūrė jam į dešinę ranką. Jam pradėjo bėgti kraujas. Šaukdamas: „Kiek tu mane badysi?“, jis įlėkė į kambarį ką nors pasiimti. Prieangyje radęs kirvuką malkoms kapoti jis grįžo į lauką. Patėvis tuo metu jau stojosi ir pagaliu sudavė jam. Tada jis kirvio pentimi norėjo trenkti į tą pagalį, tačiau patėvis pasilenkė, ir jis pataikė pastarajam į pakaušį. Kirvio pentimi patėviui galėjo suduoti 3–4 kartus. Patėvis nugriuvo, atrodo, ant pilvo, pasipylė kraujas. Pagalį jis paėmė, o peilio neieškojo. Motinos tuo metu kieme jau nebebuvo. Supratęs, kad nužudė, jis išsigando, pagalvojo, kad reikia uždegti, taip paslėpti lavoną. Iš daržinės atsinešęs šieno ir juo apdengęs lavoną, degino apie 3 valandas. Atneštas šienas buvo drėgnas, vos rūko, ir jis pradėjo galvoti, kad pro šalį mašinos važiuoja, žmonės gali pamanyti, kad gaisras, ir iškviesti ugniagesius. Todėl jis užpylė vandens ant degančio lavono ir užridenęs lavoną ant polietileninio patiesalo nutempė sodybos galą, kur lavoną apdengė šienu. Vėliau motinai pasakė, kad, jei brolis klaus, kur patėvis, sakytų, jog patėvis išvažiavo į Panevėžį. Motina sutiko ir nieko neklausinėjo. Kitą dieną atvažiavo brolis A., klausė, kur tėvas. Jis pasakė, jog patėvis išvažiavo į Panevėžį. 2008 m. birželio 29 d. rytą išgėręs alaus broliui jis pasakė, kad jam gresia kalėjimas, kad patėvis nebegyvas ir parodė vietą, kur buvo lavonas. Brolis iš karto telefonu iškvietė policiją, o jis niekur nesislėpė, laukė kambaryje, kol atvažiuos policija.

Jis pripažįsta, kad nužudė J. K. B., labai gailisi. Jis to padaryti nenorėjo, tačiau viskas įvyko iš pykčio, kad jį perdūrė. Patėvis buvo agresyvus, fiziškai žymiai stipresnis už jį, galėjo ir toliau jį pulti pagaliu, kurio jis nesugebėjo atimti. Buvo reali grėsmė jam ir jo motinai. Jis turėjo galimybę pabėgti, bet mama nebūtų pabėgusi, ji vos paeina. Tėvas motiną būtų sumušęs. Kai patėvis jam perdūrė ranką, jis negalvojo apie kitas galimybes. Gal 1984 m. patėvis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už tai, kad buvo padaręs jam sunkų sveikatos sutrikdymą – prieširdį perdūrė, o 1990 m. buvo teistas Šiaulių miesto apylinkės teisme už jo sumušimą. Įvykio metu jis buvo daug išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Motina ir patėvis taip pat buvo girti. Jie visi trys girtavo jau antrą ar trečią dieną.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. M. manekeno pagalba parodė, kur ir kaip konflikto metu pargriovė J. K. B. ir kirvio pentimi sudavė pastarajam apie 4 smūgius, bei parodė, kur degino J. K. B. kūną ir kur paliko. Iš įvykio vietos paimta polipropileninė plėvelė, suknelė, džinsinės kelnės (b l. 136-151).

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jo tėvas J. K. B. su jo mama buvo agresyvus, o su K. M. konfliktuodavo išgėręs, pastarajam priekaištaudavo dėl visko. Tėvas gal prieš 20 metų buvo nuteistas už tai, kad sužalojo kaltinamąjį. Per Jonines, 2008 m. birželio 24 d., jis su G. A. buvo nuvažiavęs į kaimą pas tėvus. Tada namuose buvo visi trys: motina, tėvas ir brolis K.. 2008 m. birželio 29 d. jam paskambino brolis A. ir pasakė, kad tėvas nužudytas. Nuvažiavęs į kaimą, jau rado policijos pareigūnus, matė tėvo lavoną, kieme vietą, kur buvo deginama. K. M. buvo išgėręs. Jis palaidojo tėvą, civilinio ieškinio nereiškia. Viskas galėjo vykti taip, kaip kaltinamasis papasakojo. Tėvas už kaltinamąjį buvo stipresnis ir stambesnis. Galėjo būti gintis. Plikomis rankomis K. M. nebūtų nugalėjęs jo tėvo, nebūtų apsigynęs.

Liudytoja J. B. parodė, kad su sūnumi K. M. jos santykiai labai geri, jis buvo jos atrama, o su J. B. ji labai blogai sugyveno, jo nekentė visą gyvenimą. Kai K. buvo dveji metai, ji išsiskyrė su pirmuoju vyru ir ištekėjo už J. K. B.. Namuose būdavo konfliktai, vyras visada prikaišiodavo, sakydavo, kad jis vaikus maitina, išlaiko, o K. jis buvo prieširdį perdūręs, 4 metus atlikinėjo bausmę. 2008 m. jie gyveno trise – ji, sūnus K. ir J. K. B.. Per Jonines jų pasveikinti buvo atvažiavę sūnūs, marti. Kada išvažiavo jie, nepamena. Likę trise jie gėrė alų. Vyrui vis buvo negana, sakė, kad eis į kaimą, pasiskolins pinigų, važiuos į Panevėžį. Kas buvo birželio 26 d. nepamena, miegojo kambaryje ir apie įvykį nieko nežino. Neatsimena, kaip rūkė lauke, taip pat neatsimena, ar sūnui buvo perdurta ranka. Ji džiaugdavosi, kai vyro nebūdavo namie, todėl nieko neklausė, kur jis yra, nes buvo neįdomu. Vyras kartais jau anksti ryte išeidavo gerti į barą, į Šeduvą, o grįždavo naktį. Gal ir sakė sūnui A., kad tėvas į Panevėžį išvažiavo, tačiau dabar nepamena. Kai atvažiavo policija, sužinojo, kas nutiko. Su sūnumi K. apie įvykį nekalbėjo. Kai ją sulaikė, kraujyje buvo 1,26 promilės alkoholio. Sūnus R. laidojo J. K. B., o ji nėjo į laidotuves.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2008 m. birželio 24 d. per Jonines tėvas buvo namuose, o jam nuvykus pas tėvus 2008 m. birželio 27 d., penktadienį, tėvo J. K. B. nebuvo namuose. Buvo tik motina ir brolis K., abu buvo girti. Brolis sakė, kad tėvas išvažiavo į Panevėžį. Motina girdėjo tuos žodžius, nieko nesakė. Jis pagalvojo, kad tėvas gali būti Šeduvos bare. Sekmadienį rytą brolis pasakė, kad jam gresia kalėjimas ir parodė šiaudų krūvą prie daržinės. Su koja pajudinęs jis suprato, kad ten kūnas, ir iš karto iškvietė policiją, taip pat paskambino broliui R.. Jis girdėjo, kaip kaltinamasis pasakojo policijai, sakė, kad buvo girti, kad sudavė tėvui kirviu. Jis nežino, ko jie tarpusavyje konfliktavo. Su mama tėvas nesutarė, pastarasis buvo labai žiaurus prieš mamą, yra ją puolęs, kartą norėjo mamą papjauti. Tėvas už kaltinamąjį daug stipresnis. Kai atvažiavo policija, mama buvo labai girta, negalima buvo susikalbėti.

Įvykio vietos apžiūros metu Radviliškio raj. ,,duomenys neskelbtini“ B. sodyboje 5 m atstumu į rytus nuo ūkinio pastato, 3 m² plote rasta pridraikyta šieno, kuriame rastas apdegęs lavonas. Po lavonu rastas baltos spalvos polietileninis maišas. Sodybos kampe už 1,5 m į šiaurės vakarus nuo tualeto žolėse rastas kirvis ir pagalys. Atlikus apžiūrą iš įvykio vietos paimtas kirvis, pagalys, kėdutė, peilis, grynųjų pinigų išdavimo kvitas (b. l. 10-30).

Kaip matyti iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo K. M. pateikė džinsinį švarkelį, ant kurio apžiūros metu rastos dėmės, panašios į kraują (b. l. 42-45).

Apžiūrų metu ant iš įvykio vietos paimto kirvio koto, pagalio ir peilio geležtės, suknelės ir džinsinių kelnių rastos į kraują panašios dėmės ( b. l. 46-49, 52-55).

Apžiūros metu nustatyta, kad grynųjų pinigų išdavimo kvite užfiksuota, jog 2008-06-25 sąskaitos savininkui K. B. išduota 102.00 Lt (b. l. 50-51).

Daiktų parodymo atpažinti metu K. M. atpažino iš įvykio vietos paimtą kirvį paaiškindamas, jog tuo kirviu 2008 m. birželio 26 d. jis sudavė smūgius J. K. B. į galvą (b. l. 56-58).

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. M 471/08 (04) ir Nr. PM 40-471/08 (04) nurodyta, kad J. K. B. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio skeveldriniais kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžiais, atvirais skeveldriniais pakauškaulio lūžiais, kairio momenkaulio ir kaktikaulio kairės pusės linijiniu lūžiu. Skeveldriniai kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžiai bei atviri skeveldriniai pakauškaulio lūžiai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kirvio pentimi suduodant smūgį į pakaušio sritį netrukus prieš mirtį, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nurodyti konkretų trauminių poveikių skaičių dėl pomirtinio kūno apdegimo nėra galimybės. J. K. B. galūnės nudegusios aukštos temperatūros poveikyje po jo mirties. Rasta alkoholio koncentracija J. K. B. kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį (b. l. 37-41).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1007/08(04) nurodyta, kad K. M. padarytos dvi pjautinės žaizdos dešinės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir kairio dilbio sulenkiamajame paviršiuje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką ir jiems padaryti reikėjo dviejų smūgių pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tikėtina peiliu. K. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 62).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – nužudė J. K. B. ir išniekino pastarojo palaikus.

Spręsdamas kaltinamojo K. M. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, išsamiai ir detaliai atskleidžiant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei savo parodymus patvirtinant parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaltinamasis K. M. parodė, kad konflikto metu jis kirvio pentimi J. K. B. sudavė 3–4 kartus į galvą, o po to apdengęs šienu tris valandas degino palaikus. Toks kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas sutampa su J. K. B. sužalojimo mechanizmu bei sužalojimų lokalizacija, nurodytais teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad J. K. B. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, kuris, tikėtina, padarytas kirvio pentimi suduodant smūgį į pakaušio sritį netrukus prieš mirtį. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog J. K. B. galūnės nudegusios nuo aukštos temperatūros po jo mirties.

Kaltinamojo K. M. parodymus apie J. K. B. sužalojimo bei palaikų išniekinimo būdą bei vietą ir nusikaltimo įrankį patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad Radviliškio raj. ,,duomenys neskelbtini“ B. sodyboje 5 m atstumu į rytus nuo ūkinio pastato, 3 m² plote rasta pridraikyta šieno, kuriame rastas apdegęs lavonas, o po lavonu rastas baltos spalvos polietileninis maišas. Be to, įvykio vietos apžiūros metu sodybos kampe už 1,5 m į šiaurės vakarus nuo tualeto žolėse rastas kirvis ir pagalys. Apžiūrų metu ant iš įvykio vietos paimto kirvio koto, pagalio ir peilio geležtės rastos į kraują panašios dėmės. Šių byloje nustatytų aplinkybių sutapimas su kaltinamojo parodymuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent kaltinamasis mirtinai sužalojo J. K. B., kadangi tik tiesiogiai dalyvavęs nusikaltime asmuo gali nuosekliai ir tiksliai atpasakoti įvykio eigą. Liudytojo A. B. parodymai apie kaltinamojo prisipažinimą nužudžius J. K. B. ir deginus mirusiojo palaikus taip pat patvirtina kaltinamojo K. M. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas,

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis K. M. padarė J. K. B. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir J. K. B. mirties.

Kaltinamasis teigia, kad nužudyti J. K. B. jis nenorėjo. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – nevienkartinis smūgiavimas kirvio pentimi nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suvokė, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, ir suprato, jog nukentėjusysis nuo jo veiksmų neišvengiamai bus sužalotas arba mirs. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudė J. K. B. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardyta kito žmogaus nužudymu bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamojo K. M. nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su J. K. B. kilęs jo pyktis.

Jau aptartais įrodymais (nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo A. B., mačiusių apdegusį J. K. B. kūną, bei paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei teismo medicinos specialisto išvadomis) byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. padarė ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – mirusiojo palaikų išniekinimą, kadangi po nužudymo jis degino mirusiojo J. K. B. palaikus. Kaltinamojo nusikalstama veika dėl mirusiojo palaikų išniekinimo teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 311 str. 1 d.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. M. kaltinamas nusikaltimo padarymu 2008 m. birželio 26 d. apie 15–16 val. Tačiau, kaip teisme patvirtino pats kaltinamasis, J. K. B. jis sužalojo apie 10–11 val. Kitų patikimų nusikaltimo padarymo laiką patvirtinančių duomenų byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. M. mirtinai sužalojo J. K. B. 2008 m. birželio 26 d. apie 10–11 val. ir patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką.

Kaltinamasis K. M. nurodė, kad jis nužudė J. K. B. gindamasis pats ir gindamas savo motiną, kadangi konflikto metu patėvis puolė jo motiną pagaliu, kurio jam nepavyko atimti, ir pirmas peiliu jį sužalojo. Kaltinamojo sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie kaltinamojo rankos sužalojimą pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tikėtina peiliu. Tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis K. M. buvo būtinosios ginties būklėje ar peržengė būtinosios ginties ribas. Paties kaltinamojo teigimu, J. K. B. puolus jo motiną su pagaliu rankoje, jis parvertė patėvį ant žemės, o po jo atžvilgiu pavartoto smurto – sužalojimo peiliu – palikęs ant žemės gulintį patėvį jis iš namo prieangio atsinešė kirvį. Pastaroji aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turėjo galimybę pasitraukti. To neneigia ir pats kaltinamasis kartu tvirtindamas, kad jo motina nebūtų pabėgusi nuo gresiančio jai pavojaus, nes ji vos paeina. Tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojos J. B. aiškinimas, jog ji miegojo kambaryje ir apie įvykį nieko nežino.

Aptartos byloje nustatytos įvykio aplinkybės rodo, jog parvertus nukentėjusįjį J. K. B. ant žemės, nebebuvo pavojingo kėsinimosi į kaltinamąjį ir gulinčio J. K. B. veiksmai nebekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Esant tokiems faktiniams bylos duomenims, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo bei nukentėjusiojo amžiaus skirtumą, kaltinamajam nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog jam dar gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis nužudant nukentėjusįjį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo kaltinamajam K. M., neadekvačiai sureagavusiam į susidariusią situaciją, taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Kaltinamasis K. M. paaiškino, kad jis smūgiavo kirviu nukentėjusiajam iš pykčio, kai pastarasis jį sužalojo peiliu. Tačiau kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, taip pat nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis K. M. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi po sužalojimo peiliu, jo paties teigimu, jis nuėjo į namo vidų, kur pasiėmė kirvį, ir tik sugrįžęs pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris tuo metu kėlėsi nuo žemės ir, savaime suprantama, neatliko jokių neteisėtų ar smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis atliko minėtus pasiruošimo veiksmus, rodo, jog kaltinamasis nebuvo praradęs savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis K. M., smūgiuodamas kirviu J. K. B. į galvą, nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

Tačiau įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų prieš kaltinamąjį nukreiptų nukentėjusiojo J. K. B. veiksmų – smurto vartojimo – įvykio metu buvo pakitusi intelektualinė bei valinė kaltinamojo būsena ir dėl to buvo susilpnėjusi jo veiksmų kontrolė. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir tai, kad netinkamas nukentėjusiojo poelgis įvykio metu nebuvo vienkartinis. Byloje apklaustų nukentėjusiojo giminaičių bei paties kaltinamojo teigimu, J. K. B. nuolat konfliktuodavo su K. M.. Apie J. K. B. jau anksčiau pasireiškusį agresyvumą prieš kaltinamąjį liudija ir teismo nuosprendis (b. l. 32), kuriuo J. K. B. buvo nuteistas už K. M. sužalojimą.

Todėl šią aplinkybę – didelį kaltinamojo susijaudinimą, nulemtą J. K. B. veiksmų – teismas pripažįsta kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 10 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimas Nr. 23, 1 d., 13 p. ).

Kaltinamasis K. M. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs J. K. B. bei deginęs pastarojo palaikus, atskleidė visas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, ir paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaip matyti iš teismo psichiatro specialisto išvados, K. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų piktnaudžiaujant alkoholiu, priklausomybės sindromą su ryškia asmenybės degradacija. Tiriamo įvykio metu psichozinio lygio sutrikimų neišryškėjo, ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b. l. 171).

Esant tokioms išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmes kaltinamajam K. M. už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. M. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – nužudymas – labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs nebepataisomas pasekmes, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas neigiamai (b. l. 161).

Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. M. nusikalto pirmą kartą (b. l. 154). Vertindamas kaltinamojo K. M. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad nusikalstamą K. M. elgesį nulėmė ir neteisėtas nukentėjusiojo J. K. B. elgesys įvykio metu, kas pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O analizuodamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo R. B. bei liudytojų J. B. ir A. B. parodymus, jog J. K. B. nuolat priekabiaudavo prie kaltinamojo ir buvo priešiškai nusiteikęs pastarojo atžvilgiu.

Šios bylos aplinkybės nepašalina K. M. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, rodo, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekiami neskiriant jam labai griežtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Parinkdamas bausmių dydžius kaltinamajam K. M., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad mažesnių laisvės atėmimo bausmių, nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 311 str. 1 d. sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, paskyrimas kaltinamajam K. M. už jo nusikalstamų veikų padarymą neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Remiantis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai, saugomi Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariate, – kirvis, kaip nusikaltimo įrankis, pagalys, peilis, kėdutė, suknelė, kelnės, džinsinė striukė ir polipropileninė plėvelė, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 311 str. 1 d., ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 8 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 311 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. K. M. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. birželio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę K. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktinius įrodymus – kirvį, pagalį, peilį, kėdutę, suknelę, kelnes, džinsinę striukę ir polipropileninę plėvelę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam K. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.