Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. eCIK-751/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
eCIK-751/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
Ieškovas
E. G.
Nr. DOK-3379
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00480-2022-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 11 d. paduotu ieškovės E. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti jai solidariai iš atsakovių 40 000 Eur nuostoliams atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Tomkara“ 15 000 Eur avansą ir 1 364,38 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovių 5 proc. metines procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 10 000 Eur nuostoliams atlyginti; 2) priteisė ieškovei iš UAB „Tomkara“ 15 000 Eur avansą ir 1 364,38 Eur palūkanų; 3) priteisė ieškovei iš atsakovių 5 proc. metines procesines palūkanas. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir nepriteisė ieškovei nuostolių atlyginimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai ginami nesąžiningų verslininkių interesai prieš vartotojos interesus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta verslininko pareiga prieš sudarant sutartį ne prekybos patalpose, aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją (pagrindines prekės ar paslaugos savybės), ir CK 6.228⁹ straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šią informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Parduodamas turtas turėjo svarbią pagrindinę savybę – galimybę jį parduoti su išperkamąja nuoma, todėl, šalims sudarant sutartį ne atsakovių prekybos patalpose, atsakovės turėjo pareigą ieškovei raštu aiškiai nurodyti teisės įsigyti turtą išperkamosios nuomos pagrindu taikymo sąlygas. Atsakovės nenurodė tokių sąlygų, todėl išperkamosios nuomos teisės taikymui negali būti taikomos jokios sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pats sukūrė išperkamosios nuomos teisės taikymo sąlygas; 2) teismas pažeidė CK 6.228² straipsnio 4 dalį, kurioje nustatytas draudimas verslininkui vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Skundžiama nutartis sudarė galimybę verslininkėms nesilaikyti savo reklamos, nulėmusios vartotojos apsisprendimą sudaryti su jomis sutartį, t. y. reklamos dėl nekintančios kainos ir dėl išperkamosios nuomos teisės suteikimo. Nors atsakovės įsipareigojo suteikti ieškovei išperkamosios nuomos teisę, ši teisė vartotojai nebuvo suteikta. Atsakovės taip pat nepaisė įsipareigojimo nekeisti derybų metu sutartos kainos; 3) teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalį, kadangi sukūrė ieškovei pareigą įsigyti turtą naudojantis banko finansavimu, nors tokios pareigos ieškovė neturėjo. Sutartyje nebuvo nustatyta ieškovės pareiga kreiptis į banką ir gauti jo patvirtinimą dėl jos galimybės gauti kreditą būstui įsigyti. Tik preliminariosios sutarties projekte atsakovės pasiūlė ieškovei nustatyti sutartinę sąlygą dėl turto finansavimo, numatant ieškovei galimybę pasirinkti turtą įsigyti su visišku ar daliniu banko finansavimu arba informuoti atsakoves, kad banko kreditu ieškovė nesinaudos. Tačiau ieškovė neturėjo pareigos atsakovėms pateikti savo sprendimo dėl turto įsigijimo finansavimo šaltinio, nes nebuvo patenkintos kitos preliminariosios sutarties projekto sąlygos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 11 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 55.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasVirgilijus Grabinskas