Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-317-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
1A-185-317-2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00519-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-317/2013

Teisėjas: Aurelijus Rauckis Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00519-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistosios V. B. gynėjai-advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., V. B. įpareigota įmokėti 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pagal LR BK 227 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2011-04-13, apie 20.30 val., policijos pareigūnų sustabdyta vairuojanti automobilį, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr.15, Kaune, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. transporto priemonės vairavimo vairuotojai esant neblaiviai, policijos tarnybiniame automobilyje VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, padėjo 400 litų tarp priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties ir tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. S. ir (duomenys neskelbtini) D. G., siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, kad šie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jos padarytą KET 14 p. pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti.

Apeliantė nurodo, jog jokio nusikaltimo nepadarė, pareigūnams kyšio nedavė, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų V. B. įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nurodyti V. B. parodymai yra neteisingi. V. B. nurodė, kad įvykio dieną buvo labai pavargusi. Buvo jos jubiliejus, todėl ji su drauge išgėrė taurę vyno. Neneigė, jog vairavo automobilį išgėrusi. Policijos automobilyje pinigai galėjo iškristi iš jos piniginės, jai ieškant dokumentų, nes grįžusi namo ji pasigedo 600 Lt. Todėl apeliantei keista, kad policijos pareigūnai automobilyje rado tik 400 Lt.

Nuteistosios teigimu, policijos pareigūnai teisme nurodė aplinkybes, kurių įvykio metu nebuvo. Abu tvirtino, kad automobilis, kurį vairavo V. B., priklauso Vilniaus įmonei, kad šią informaciją įvykio metu jie patikrino kompiuteryje. Tačiau iš tiesų automobilis nuo 2007-10-01 priklauso (duomenys neskelbtini), esančiai Klaipėdoje. Be to, šių liudytojų parodymai vienas kitam prieštarauja: D. G. nurodė, jog matė, kaip V. B. padėjo kupiūras, o M. S., kad nematė. Jų parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Apeliantės nuomone, teismas paskyrė jai aiškiai per griežtą bausmę, todėl pažeidė LR BK 41 str. ir 54 str. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad įvykio metu apeliantė sirgo sunkia liga, todėl jos elgesys buvo sąlygotas sveikatos būklės. Apeliantė yra pirmos grupės invalidė, serga labai sunkia liga. Jai reikia dažnai gydytis įvairiose gydymo įstaigose. V. B. dažnai skubos tvarka pristatoma iš namų į ligoninę, kur yra gydoma daugiau nei savaitę laiko. Todėl teismo įpareigojimas be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, dėl ligos yra neįmanomas įvykdyti.

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai paskyrė apeliantei papildomą - 650 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. V. B. turi pastovią gyvenamąją vietą, tris vaikus, kurie visi mokosi, pragyvena tik iš 841,81 Lt invalidumo pensijos. Todėl įvykdyti šio teismo įpareigojimo negali.

Apeliantei taip pat neaišku, kodėl teismas, nenurodydamas jokių motyvų, skyrė jai tik laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. B. kaltės

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteisė V. B. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 227 str. 2 d..

LR BK 227 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Tiek tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu bei skunde apeliantė teigia, jog jokio nusikaltimo ji nepadarė ir pareigūnams kyšio nedavė. Tačiau V. B. parodymai byloje yra paneigti nuosekliais liudytojų M. S., D. G. parodymais bei kitais teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais– apžiūros protokolu (t.1, b.l.7-10), fotolentele Nr. 1172 (t.1, b.l.12-14), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2801-347/2011 (t.1, b.l.36-37).

Tiek 2011-04-13 tarnybiniuose pranešimuose dėl sulaikyto asmens (t.1, b.l.2-3, 15-16), tiek ir ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-27 ir 2011-05-12 apklausti kaip liudytojais (t.1, b.l.17-18, 19-20) bei teisme (t.2, b.l.7-8) pareigūnai M. S. ir D. G. nuosekliai patvirtino, jog sustabdę V. B., policijos tarnybiniame automobilyje patikrino jos girtumą. Nustačius lengvą girtumą (1,01 promilių) ir patruliui M. S. pradėjus rašyti ATP protokolą, V. B. ėmė prašyti ATP protokolo jai nerašyti, sakė, jog su pareigūnais atsiskaitys sumokėdama jiems dalį baudos. D. G. paaiškinus, jog už bandymą papirkti pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, V. B. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjusi atsisėdo į savo automobilį. Kadangi V. B. ketino užvesti savo automobilį ir būdama neblaivi nuvažiuoti, pareigūnai ją išlaipino ir ryšio pagalba iškvietė vilkiką, priverstiniam automobilio transportavimui. Atvykus vilkikui, V. B. vėl atsisėdo į pareigūnų tarnybinį automobilį, prašė atiduoti jos automobilį, nerašyti protokolo, žadėjo atsiskaityti su pareigūnais. M. S. dar kartą pakartojo V. B., jog už bandymą papirkti pareigūnus jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nepaisydama pareigūnų įspėjimų, V. B. tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties, į ten esančią gėrimų tarai pastatyti vietą padėjo dvi dviejų šimtų litų kupiūras. Tuomet D. G. pranešė Kauno apskrities VPK budėtojui apie tai, jog vairuotoja bando papirkti pareigūnus ir yra jau padėjusi pinigus. Kauno apskrities VPK budėtojas iškvietė ekspertus ir Kauno m. Dainavos PK Operatyvinę grupę.

Minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Prevencijos poskyrio tyrėjo A. M. 2011-04-13 surašytame apžiūros protokole užfiksuota, jog policijos automobilyje tarp priekinių sėdynių prie bėgių perjungimo svirties rastos dvi dviejų šimtų litų vertės kupiūros (t.1, b.l.7-10). Iš fotolentelės Nr. 1172 su nuotraukomis aiškiai matyti pareigūnų nurodytoje automobilio vietoje padėtos dvi dviejų šimtų litų vertės kupiūros (t.1, b.l.12-14). Bandymo papirkti epizodas aptartas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-11 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2801-347/2011 (t.1, b.l.36-37), kuriuo V. B. už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą (transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis) buvo paskirta 1250 Lt bauda už teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams (t.1, b.l.36-37). Šio nutarimo apeliacine tvarka V. B. neskundė.

Skundo argumentus, jog policijos automobilyje pinigai galėjo iškristi iš V. B. piniginės jai beieškant dokumentų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Aptarti duomenys patvirtina, jog policijos automobilyje V. B. sėdėjo ant galinės sėdynės. Iš liudytojų parodymų, apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, jog pinigai policijos automobilyje buvo rasti tarp priekinių sėdynių prie bėgių perjungimo svirties - gėrimų tarai pastatyti skirtoje vietoje. Teismas konstatuoja, jog V. B. net ir ieškant piniginėje dokumentų, pinigai niekaip negalėjo netyčia nukristi būtent toje vietoje, kurioje jie ir buvo rasti.

Skundo motyvai, jog liudytojų parodymai vienas kitam prieštarauja (kad D. G. nurodė matęs, kaip V. B. padėjo kupiūras, o M. S. – to nematė) apeliacinės instancijos teismas taip pat atmesta kaip nepagrįstus. Abu pareigūnai paliudijo aplinkybes, kurias kiekvienas iš jų matė. Jų liudijimai vienas kitam neprieštarauja.

Apylinkės teisme apklaustas ekspertas S. S. paaiškino, jog nepaisant sunkios ligos, paskirtų vaistų, chemoterapijos seansų ar gydymo, V. B. suvokė savo veiksmų esmę, jos parodymai nuoseklūs, ji neigia tik patį faktą (dėl kyšio davimo) (t.2, b.l.10). Todėl skundo argumentai, jog apeliantės elgesys buvo sąlygas jos sveikatos būklės ir apylinkės teismas turėjo į tai atsižvelgti, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantės argumentų dėl jos piniginėje pasigestų 600 Lt, o taip pat dėl jos vairuoto automobilio priklausomybės kitai bendrovei, nei nurodė policijos pareigūnai, apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi jie nėra susiję su kaltinimu ir jokios lemiamos įtakos, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės V. B. taikymo klausimą, veikos kvalifikaciją ar bausmės dydį- neturi.

Dėl V. B. paskirtos bausmės

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė V. B. laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, jog V. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė iš savanaudiškų tikslų, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. B. teista (t.1, b.l.90-102), nusikalstamą veiką padarė turėdama teistumą, administracine tvarka bausta iš viso 23 kartus (t.1, b.l.103-109). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad V. B. serga sunkia liga, yra nedarbinga (t.1, b.l.61), turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas pagrįstai pripažino, jog V. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 59 str., 60 str. 1 d. 9 p.).

Tačiau LR BK 75 str. pagrindu atidėdamas apeliantei bausmės vykdymą ir tuo pačiu paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – LR BK 67 str., o tai sąlygojo neteisingos bausmės V. B. paskyrimą. Todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas LR BPK 328 str. 1 ir 2 punktų pagrindu.

LR BK 75 str. 2 d. nustato, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas LR BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

LR BK 67 str. 2 d. nustato, jog baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

LR BK 67 str. 3 d. nustato, jog kartu su bausme gali būti skiriamos tik baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas . LR BK 67 str. 3 d. numatytas kartu su bausme galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas yra baigtinis.

Taigi, V. B. taikyta LR BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą LR BK 67 str. 3 d. nustatytų su bausme skirti galimų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą nepatenka. Todėl ji ir negalėjo būti skiriama kartu su bausme V. B.. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. B. įpareigota sumokėti moką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintina.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė apeliantei pareigą be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Tokios pareigos nustatymas atitinka LR BK 75 str. 2 d. nuostatas, o apeliantės argumentai, jog dėl jos ligos šio įpareigojimo vykdymas yra neįmanomas, minėto įpareigojimo taikymo pagrįstumo nepaneigia. Akivaizdu, jog ji turi galimybę išvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau turi gauti sutikimą bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos.

Duomenys byloje patvirtina, jog apeliantė serga sunkia (onkologine) liga, jai nuolat tenka vykti į gydymo įstaigas, kartais gydymo įstaigose apeliantei tenka praleisti daugiau kaip 7 dienas (t.1, b.l.57-68, 153, 156-163, 171-173). LR BK 75 str. 5 d. nustato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo 17 str., reglamentuojantis probuojamojo priežiūros planavimą, numato, jog kiekvienam probuojamajam turi būti sudaromas individualus probuojamojo priežiūros planas, kuriame turi būti nustatytos ir priemonės, padėsiančios probuojamajam laikytis ar įvykdyti teismo nustatytas pareigas (Probacijos įstatymo 17 str. 3 d. 2 p.). Todėl darytina išvada, jog sudarydamas apeliantei individualų jos priežiūros planą, probuotojas turi atsižvelgti ir į su apeliantės sveikatos būkle susijusias aplinkybes (nustatyti pranešimo apie išvykimą gydytis į gydymo įstaigą ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui tvarką ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje išvykimas gydytis į gydymo įstaigą pripažįstama objektyvia ir pateisinama priežastimi išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (Kauno apygardos teismo 2012-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1721-493/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., kolegija

nusprendė:

Nuteistosios V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. pagrindu V. B. įpareigota įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL (650 Lt) įmoką, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėGytis Večerskas