Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateikta išvada (24-25 b. l.) patvirtino, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nuo 2009 m. draugavo su atsakovu, po to kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, 2011 m. sausio 7 d. jiems gimė dukra Kamilė, tačiau nuo tų pačių metų rudens jų santykiai pašlijo, bendras gyvenimas nutrūko. Atsakovas nuo to laiko dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, jokio išlaikymo neteikia, dukrą augina ir išlaiko viena ieškovė, kuriai padeda jos tėvai, todėl prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo kas mėnesį po 400 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant kas mėnesį tokia pat lėšų suma.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą vaikui, todėl darytina išvada, kad jis pripažino, jog išlaikymo vaikui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovė vaiko išlaikymui iš atsakovo reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vaiko išlaikymui skiriama 800 Lt suma (iš kiekvieno tėvo po 400 Lt) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, žaislams, susirgus – medikamentams.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat dukters gimimo ja rūpinasi, ją augina ir auklėja tik ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas – jaunas, darbingas, kaip nurodė ieškovės atstovė ir išvadoje vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas dirba užsienyje. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (26-27 b. l.) matyti, kad atsakovas kreipėsi į tarnybą, kad jam būtų suteikta teisinė pagalbą atstovaujant jį teisme, tačiau paskirtam advokatui jis jokių duomenų apie save ir savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti po 400 Lt. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės atstovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, nuo to laiko atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo savo pajamomis, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už trejus metus. Ieškovė aplinkybių, dėl kurių ji anksčiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, nenurodė, įrodymų, patvirtinančių vaikui skirtą išlaikymą už praėjusį laiką, jam pirktų žaislų, lavinimo priemonių, maisto, drabužių kainas, nepateikė, todėl nėra galimybių įvertinti vaiko realius poreikius, ieškovės turėtas realias išlaidas išlaikant vaiką. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai didėja jam augant, laikytina, kad ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už praėjusį laikotarpį kas mėnesį po 400 Lt, yra nepagrįstas įrodymais, per didelis, todėl mažintinas, priteisiant iš atsakovo 7200 Lt įsiskolinimą, t. y. už trejus metus, kas mėnesį po 200 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito (34 b. l.) matyti, kad ieškovė už dokumentų rengimą teismui ir jos atstovavimą teisme advokatei A. Žukienei sumokėjo 1200 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nors pagal šių Rekomendacijų 8.2. punktą maksimalus advokato užmokesčio dydis už ieškinį yra 3 MMA, tačiau remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nesudėtinga, advokatė A. Žukienė dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo apie 1 valandą, ginčas nesusijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, byla nesudėtinga, dažnai pasitaikanti advokatų darbo praktikoje, ieškinys patenkintas dalinai, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 1200 Lt dydžio advokato atlyginimas, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, tą aplinkybę, kad advokato kontora yra toje pat vietoje kaip ir teismas, kuriame nagrinėjama byla, teismas laiko tikslingu priteisti ieškovei 800 Lt advokato išlaidoms atlyginti. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), tame tarpe ir sudarant sutartį su advokatu, reikalaujant išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, bet kuris proceso dalyvis negali reikalauti akivaizdžiai per didelių proceso išlaidų atlyginimo sau net ir jo reikalavimų patenkinimo atveju, o privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių išlaidų, atsiradusių jo susitarimo su advokatu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai K. V., gimusiai 2011 m. sausio 7 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų), t. y. 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro ct) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2014 m. rugpjūčio 18 d. – iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. V., gimusiai 2011 m. sausio 7 d., 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų), t. y. 2085,26 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus 26 euro ct).

Nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametės K. V. išlaikymui, uzufrukto teise valdys ir tvarkys jos motina E. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014 m. rugpjūčio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-923-446/2014, panaikinti, laikiną išlaikymą K. V. nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Priteisti iš A. V. E. B. 800 Lt (aštuonis šimtus litų), t. y. 231,70 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.