Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-09-10 · Administracinė byla Nr. A-261-1048-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
A-261-1048-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02222-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-1048/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 1PSl-(2.1.)-405 „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo” (toliau ir – Įsakymas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigas, neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90 „Dėl valstybinės žemės, deklaruotos 2012 m. neturint disponavimo ja teisės, naudojimo” (toliau ir –Pavedimas), savo neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, bei pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas, vykdydamas Pavedimą, nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 1PS17-(2.30)-11-4 (toliau – ir Išvada) nepagrįstai nurodoma, kad Pavedimo neįvykdymas giežtai šiame Pavedime nustatytais terminais (kurie buvo nustatyti visiškai neatsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo krūvį) pripažintinas tarnybiniu nusižengimu, už kurį būtų pagrindas skirti vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų – griežtą papeikimą. Pavedimo įvykdymo terminai buvo praleisti ne dėl pareiškėjo kaltės.

Paaiškino, kad pareiškėjas ir jo vadovaujamas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius tinkamai įvykdė Pavedimą, tačiau dėl didelio darbo krūvio šio pavedimo įvykdymas nežymiai užsitęsė (Pavedimas buvo įvykdytas ne 2013 m. kovo 15 d., bet 2013 m. kovo 22 d.). Tarnybos Vilniaus rajono skyrius turi didžiausią darbinį apkrovimą, jo darbo krūviai yra labai dideli (per metus gaunama ir registruojama apie 45 000 įvairių vykdytinų dokumentų). Per pastaruosius 3 metus Tarnyba mokėjo priemokas / priedus prie tarnybinio atlyginimo už viršvalandinį darbą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus tarnautojams bei darbuotojams, kadangi darbo krūviai, lyginant su kitais Tarnybos skyriais, buvo faktiškai vieni didžiausių Lietuvoje. Priemokos Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams buvo mokamos vedėjo L. D. iniciatyva. Tarnybos vadovybė ne vieną kartą buvo informuota apie ypatingai didelį darbo krūvį Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. Be to, pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, nuo 2012 m. balandžio 2 d. faktiškai neturėjo pavaduotojo, nors šis etatas ir buvo numatytas Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos pareigas laikinai ėjo skyriaus vyriausioji specialistė V. U., ji faktiškai vykdė ir jai, kaip vyriausiajai specialistei, priskirtas funkcijas, todėl laikinai pavaduojantis asmuo neturėjo faktinės galimybės visiškai atlikti visas skyriaus vedėjo pavaduotojui priskirtas funkcijas.

Manė, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1PS-(2.1.)-268 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyti bendro, deklaratyvaus pobūdžio pareigų pažeidimai, nenurodant jokių konkrečių padarinių ir pasekmių dėl nežymaus Pavedimo vykdymo pradelsimo, kuriuos tariamai padarė pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti vieno iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – pažeidimo padarymo fakto. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas, neva, nesugebėjo organizuoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo. Atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais buvo atliekamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas – gerai. Charakteristikos taip pat nuolat būdavo teigiamos.

Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas ir Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja faktiškai neatliko jokių veiksmų, tiesiogiai koordinuojant ir organizuojant darbą Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, kaip yra nurodoma Išvadoje. Pavedimą faktiškai įvykdė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje veikia profesinė sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas, todėl atsakovas privalėjo pasidomėti/išsiaiškinti, ar griežtai baudžiamas tarnautojas priklauso profesinei sąjungai ir įtraukti į tokį procesą šios sąjungos vadovus, juos oficialiai informuoti. Atsakovas šio reikalavimo nesilaikė ir drausminę nuobaudą pareiškėjui skyrė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos labai išgyveno. Jam buvo sugriauta/sugadinta vadovo ir valstybės tarnautojo reputacija tiek darbuotojų, tiek pažįstamų tarpe, sutrikdyta sveikata. Pareiškėjas patyrė nepagrįstą kolegų bei pavaldinių pažeminimą, bejėgiškumą, neviltį, apmaudą, kad negali rasti teisybės, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį susijaudinimą, nepatogumus tolimesniame asmeniniame gyvenime. Pareiškėjas dėl nepagrįstai jo atžvilgiu atliekamų daugybės tarnybinių patikrinimų buvo priverstas nuolat rašyti pasiaiškinimus, paaiškinimus, ginčyti teisme jam paskirtas tarnybines nuobaudas, o ne vykdyti savo tiesiogines Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo funkcijas bei pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu anksčiau taikytos griežčiausios tarnybinės nuobaudos teismo buvo panaikintos ir tai tik patvirtina, kad jo atžvilgiu nuolatiniai tarnybiniai patikrinimai (tarnybinio nusižengimo tyrimai) yra atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos neteisėtai ir nepagrįstai, galimai siekiant jį paveikti psichologiškai, verčiant tokiu būdu atsisakyti savo noru dirbamo darbo ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62-89) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1 VV-229-(5.41.) informavo Tarnybos direktoriaus pavaduotoją V. P., kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neįvykdė Pavedimo ir nurodė, kad Pavedimą planuoja pradėti vykdyti, t. y. kad asmenys, kurių 2012 m. deklaruoti plotai patenka į laisvos valstybinės žemės plotus, bus pradėti kviesti tik nuo 2013 m. kovo 28 d.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Pavedimas buvo įvykdytas, tačiau jo vykdymo terminas nežymiai užsitęsė. Tarnybos direktorius skundžiamu Įsakymu pakartotinai įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su šiuo įsakymu dienos visiškai įvykdyti Pavedimą, tačiau jis neįvykdė ir šio pavedimo. Pažymėjo, kad Pavedimas ir skundžiamas Tarnybos direktoriaus Įsakymas buvo įvykdyti tik 2013 m. liepos 1 d. priėmus paskutinį įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme piliečiui suteikimo (šį įsakymą pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti šio skyriaus vedėjo funkcijas, V. U., kadangi pareiškėjui nuo 2013 m. birželio 18 d. suteiktas laikinas nedarbingumas). Apie tai, kad reikės įvykdyti Pavedime nurodytas užduotis, Tarnybos teritorinių skyrių vedėjai, taip pat ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas (pareiškėjas), buvo informuoti 2013 m. sausio 29 d. Tarnybos vadovų susirinkime bei 2013 m. sausio 30 d. Tarnybos Veiklos koordinavimo skyriaus vedėjos G. L. visiems Tarnybos teritorinių skyrių vedėjams siųstu elektroniniu laišku. Todėl pareiškėjas galėjo jau nuo 2013 m. sausio 29 d. pradėti planuoti bei organizuoti Pavedime išdėstytų darbų atlikimą bei įvykdymą laiku.

Komisijos Išvadoje konstatuota, kad Tarnybos Veiklos koordinavimo skyrius elektroniniais laiškais ne kartą priminė apie Pavedimo vykdymą, ragino kviesti asmenis pokalbiams, vykdyti Pavedimą griežtai jame nustatytais terminais, akcentavo Pavedimo įvykdymo laiku svarbumą, aiškino Tarnybos teritoriniams skyriams iškilusius klausimus, Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja G. L. 2013 m. kovo 14 d. netgi buvo nuvykusi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių aiškintis situacijos, tačiau Pavedimas jame nustatytu įvykdymo laiku – 2013 m. kovo 15 d. – buvo neįvykdytas. Be to, Komisija konstatavo, kad Pavedimas buvo neįvykdytas ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, žinodamas, kad Pavedimo neįvykdys nustatytu laiku, apie tai pranešė tik 2013 m. kovo 18 d., t. y. po Pavedimo įvykdymo termino pabaigos, tuo pažeisdamas Darbo reglamento 58 punkte įtvirtintą pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, apie negalėjimą įvykdyti pavedimą dėl objektyvių priežasčių pranešti pavedimą davusiam darbuotojui. Komisija nenustatė priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui tinkamai įvykdyti Pavedimą, t. y. veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai ir jo pareigybės aprašymas.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (pareiškėjo) neveikimas apsunkino Tarnybos darbą, nes buvo imtasi skubių veiksmų, tiesiogiai organizuotas Pavedimo vykdymas Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje – 2013 m. kovo 18 d. Tarnybos direktorius rezoliucija pavedė Tarnybos direktoriaus pavaduotojui V. P. ir Veiklos koordinavimo skyriaus vedėjai G. L. tiesiogiai organizuoti Pavedimo vykdymą Vilniaus rajono skyriuje. Tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. 2D-826(11.100) nustatytu laiku, t. y. 2013 m. kovo 15 d., negalėjo pateikti galutinių duomenų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kas apsunkino ir šių institucijų darbą. Kadangi Pavedimo 4 punkte nurodytą informacijos dalį Tarnybos Vilniaus rajono skyrius pateikė tik 2013 m. kovo 22 d., Tarnybos Veiklos koordinavimo skyrius turėjo skubiai apdorotus duomenis perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nes priešingu atveju komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-88, iki 2013 m. kovo 22 d. būtų turėjusi priimti sprendimą dėl pareiškėjų, 2012 m. deklaravusių valstybinės žemės plotus, neturėdama tikslaus žemės naudotojų sąrašo. Taigi, tai kartu pakenkė Tarnybos autoritetui kitų institucijų akyse. Be to, kadangi pareiškėjas nevykdė Pavedimo, pareiškėjams, deklaravusiems žemę Vilniaus rajone, Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo laiku ir tinkamai mokėti paramos už žemės ūkio plotus kaip kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje deklaravusiems žemę pareiškėjams, o tai pažeidžia Vilniaus rajone deklaravusių žemę pareiškėjų interesus.

Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu 2010 m. tarnybinių nusižengimų tyrimų nebuvo atlikta. Nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. balandžio mėn. pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta 16 tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrų. Pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas (Tarnybos direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-514 „Dėl L. D. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-113 „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo“ skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas) ir tai sunkino jo tarnybinę atsakomybę, o tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija tyrė ir įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis – darbo resursų trūkumą ir didelį darbo krūvį Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. Nustatyta, kad 2013 m. vasario 12 d. Vilniaus rajono skyriuje faktiškai dirbo 44 darbuotojai (2013 m. kovo 15 d. – 45 darbuotojai). Vertinant darbo krūvį Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, buvo išnagrinėta informacija apie Tarnybos teritorinių skyrių veiklą 2012 m. ir 2013 m. sausio-vasario mėnesiais. Nustatyta, kad 2013 m. sausio-vasario mėnesiais 10 teritorinių skyrių darbuotojų (faktiškai dirbusių) per vieną valandą atliktų darbų skaičius, neskaičiuojant siunčiamų dokumentų buvo didesnis nei Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. 2013 m. sausio-vasario mėnesiais 6 teritorinių skyrių darbuotojų per vieną valandą atliktų darbų skaičius, įskaičiuojant ir siunčiamus dokumentus, buvo didesnis nei Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, t. y. rodiklis, rodantis per vieną valandą atliktų darbų skaičių Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, yra 0,34, Klaipėdos rajono – 0,51, Trakų – 0,43, Skuodo – 0,35 ir kt.). Palyginus 2012 m. vidutinį darbo krūvį Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje su 2013 m. sausio-vasario mėnesių darbo krūviu šiame skyriuje nustatyta, kad jis buvo panašus. Visi 49 (iš 50) Tarnybos teritoriniai skyriai, išskyrus Vilniaus rajono skyrių, Pavedimą įvykdė laiku, net ir tie, kurių darbo krūvis buvo daug didesnis nei Vilniaus rajono skyriuje. Komisijos vertinti ir Tarnybos teikiami duomenys apie Tarnybos teritorinių skyrių veiklą parengti įvertinus faktiškai dirbantiems darbuotojams tenkantį darbo krūvį (neskaičiuojant laisvų etatų, darbuotojų, kuriems buvo suteiktos atostogos, laikinas nedarbingumas ir kt.). Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojui V. P. ir Veiklos koordinavimo skyriaus vedėjai G. L. tiesiogiai organizavus ir koordinavus Pavedimo vykdymą Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, Pavedimo 4 punkte nurodyta informacijos dalis Veiklos koordinavimo skyriui pateikta jau 2013 m. kovo 22 d., t. y. per 5 darbo dienas.

Teigė, kad Tarnyboje, taip pat ir Vilniaus rajono skyriuje, nebuvo nustatyta, kad darbuotojai dirbtų viršvalandžius, tai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės 2012 m. bei 2013 m. sausio mėnesį tarnybos direktoriaus sprendimu buvo skirta priedai/priemokos struktūrinių padalinių darbuotojams, neišskiriant ir Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų. Pažymėjo, kad Pavedimo vykdymo laikotarpiu ir paskesniais mėnesiais, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams nebuvo skirta priedų/priemokų.

Komisija nenustatė, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų jo minimoms kliūtims (darbo resursų trūkumas ir didelis darbo krūvis Vilniaus rajono skyriuje Pavedimo vykdymo metu), trukdančioms jam tinkamai atlikti pareigas ir galinčioms sukelti neigiamas pasekmes, pašalinti, taip pat jis nė karto nesikreipė (nei raštu, nei žodžiu) ir neprašė savo tiesioginio vadovo kokios nors profesinės ar techninės pagalbos dėl jo minimų iškilusių kliūčių ar kokios kitos pagalbos.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. buvo duoti 116 pavedimų, todėl pareiškėjo teiginys, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriui tenka padidinto dėmesio krūvis yra nepagrįstas, kadangi pavedimai buvo duodami kitų institucijų ar piliečių kreipimosi pagrindu arba dėl ankstesnio pavedimo neįvykdymo pagal Vilniaus rajono skyriaus vykdomas funkcijas. Komisija, nustačiusi, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, konstatavo, kad kartu buvo pažeisti ir bendri VTĮ įtvirtinti reikalavimai ir nurodymai. Pavedimas buvo adresuotas pareiškėjui, kaip Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui, ir už jo įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. L. D. turėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto Pavedimo įvykdymą, t. y. suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo skyriaus darbuotojams, koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip užtikrinant jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė minėtų specialistų galimai netinkamo pareigų vykdymo, pareiškėjas tokios informacijos taip pat nepateikė.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius nustatytu Pavedimo įvykdymo terminu (2013 m. kovo 15 d.) buvo atlikęs tik Pavedimo 3 punkte nurodytą užduotį, t. y. iki 2013 m. vasario 14 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją pagal pridėtą Pavedimo priedą.

Be to, pareiškėjas viso tarnybinio patikrinimo metu (nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2013 m. balandžio 18 d.) nepateikė Komisijai paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nors raginimai tą padaryti pareiškėjo tarnybiniu elektroniniu paštu (adresu: duomenys neskelbtini) buvo siųsti keletą kartų.

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. P., pareiškėjo 2012 m. gruodžio 28 d. charakteristikoje nurodė, jog Vilniaus rajono skyrius yra vienas problematiškiausių Tarnybos teritorinių skyrių, pareiškėjo asmenines charakterio savybes įvertino gerai, tačiau pažymėjo, kad kaip Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, jis turi problemų dėl šio skyriaus darbo organizavimo ir skyriaus darbo našumo, ne kartą buvo įspėtas dėl skyriaus darbo organizavimo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių procedūrų terminų nesilaikymo, jam skirtos kelios tarnybinės nuobaudos. Komisija, taip pat atsižvelgė į tai, kad net 5 iš 7 tarnybinių nusižengimų tyrimų atliktų per 2012 – 2013 m., buvo dėl netinkamo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo. Taip pat įvertino Veiklos koordinavimo skyriaus pateiktą informaciją apie Tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo pavedimų Vilniaus rajono skyriui vykdymą ir nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono skyriui buvo skirtas 31 pavedimas, tik 4 iš jų buvo įvykdyti nustatytu laiku, 8 įvykdyti pavėluotai, o 11 iš viso neįvykdyta. Pagal VTĮ 22 straipsnį pareiškėjo kasmetinė tarnybinė veikla paskutinį kartą buvo vertinta 2013 m. sausio 17 d. ir įvertinta – gerai. Pareiškėjas buvo įvertintas nekeičiant jo teisinės padėties ir tarnybinės veiklos vertinimas buvo baigtas. Tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato, dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybinio kenkimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. kovo 16 d., t. y. po 2012 m. kasmetinio tarnybinės veiklos tikrinimo.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnyba nesidomėjo, ar jis yra profesinės sąjungos narys ir apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą neinformavo profesinės sąjungos. Išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausmines nuobaudas reikalingas tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama darbuotojo įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, t. y. įstatymas nustato 2 būtinas sąlygas: 1) profesinė sąjunga turi veikti darbuotojo įstaigoje; 2) darbuotojas turi būti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys. Pažymėjo, kad Tarnyboje nėra veikiančios profesinės sąjungos. Pareiškėjo minėta profesinė sąjunga veikia ne jo darbovietėje. Pareiškėjo minima profesinė sąjunga apie savo susikūrimą taip pat nėra informavusi Tarnybos.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių ją įrodančių faktų. Kadangi nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūros atlikimo ir nuobaudos skyrimo, be to, nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo gyvenimo kokybė pablogėjo, o jeigu būtų ir pablogėjusi, kad ji pablogėjo būtent dėl institucijos veiksmų, ir nesant civilinės atsakomybės trijų būtinųjų sąlygų, reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (VIII t., b. l. 132–141) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog byloje apskritai nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas neteikė paaiškinimų, prašymų, įrodymų, nors jam 2013 m. kovo 22 d. pranešimu buvo pranešta dėl galimo tarnybinio nusižengimo (II t., b. l. 37), tai jis patvirtino parašu. Pareiškėjas nei tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai, nei Tarnybos direktoriui dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės, nes Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nespėjo įvykdyti Pavedimo dėl didelio darbo krūvio, teismo nelaikyti teisingais, nes pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui tokių įrodymų nepateikė, neteikė net paaiškinimų, 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu akivaizdžiai ir aiškiai patvirtino, kad Pavedimas apskritai net nebuvo pradėtas vykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (I t., b. l. 92-110), kuri laikoma neatskiriama Įsakymo dalimi. Teismo vertinimu, Išvada surašyta yra išsamiai – išdėstytos nustatytos aplinkybės, tiek lengvinančios, tiek sunkinančios (pareiškėjas yra baustas, jo atžvilgiu buvo atlikti virš 10 tarnybinių nusižengimo tyrimų), pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Pareiškėjas iš esmės nepateikė argumentų, kaip buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka arba suvaržytos jo galimybės gintis nuo pareikštų įtarimų.

Remiantis Tarnybos darbo reglamento (Tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-86 su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, bylos įrodymais, vertinta, jog pareiškėjas nesilaikė Darbo reglamente nustatytos tvarkos pranešti apie negalėjimą įvykdyti Pavedimo. Teismas neturėjo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybos direktorių dėl Pavedimo neįvykdymo laiku dėl objektyvių priežasčių, nors skunde teismui aiškino, jog dėl didelio darbo krūvio negalėjo įvykdyti Pavedimo, nes Vilniaus rajono skyrius yra atlikęs daug daugiau veiksmų nei bet kuris kitas Tarnybos skyrius ir kt. Įvertinęs teisės aktų normas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė Pavedime nustatyto vykdymo termino.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Pavedimą įvykdė, tačiau dėl didelio darbo krūvio šio Pavedimo įvykdymas nežymiai užsitęsė, nes pareiškėjas 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1 VV-229-(5.41.) informavo Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, kad Vilniaus rajono skyrius Pavedimo neįvykdė, Pavedimą planuoja pradėti vykdyti tik 2013 m. kovo 28 d. Byloje esantis ginčo Įsakymas aiškiai patvirtina, kad Tarnybos direktorius pakartotinai įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su šiuo Įsakymu dienos visiškai įvykdyti Pavedimą, tačiau jis ir šio pavedimo neįvykdė. Pavedimas ir ginčo Įsakymu duotas pakartotinis pavedimas buvo įvykdyti tik 2013 m. liepos 1 d. priėmus paskutinį įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme piliečiui suteikimo, pasirašytą Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios šio skyriaus vedėjo funkcijas, V. U.. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino Tarnybos atstovė V. V..

Pareiškėjo argumentai, kad Žemės ūkio ministerijoje veikia profesinė sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas, todėl atsakovas privalėjo pasidomėti/išsiaiškinti, ar griežtai baudžiamas tarnautojas priklauso profesinei sąjungai ir įtraukti į tokį procesą šios sąjungos vadovus, juos oficialiai informuoti, taip pat nelaikyti teisingais, nes pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Be to, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama darbuotojo įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1-2 d.). Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyboje nėra veikiančios profesinės sąjungos, todėl pagrįstai nesikreipė į profesinę sąjungą sutikimo, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 8 p. bei 15 str. 1 d. 1, 4, 5 p.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika bei galiojančios nuobaudos, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pavedimas buvo adresuotas pareiškėjui, kaip Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui, ir už jo įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas, kuris privalėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto Pavedimo įvykdymą, t. y. suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo skyriaus darbuotojams, koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip užtikrinant jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija Išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą buvo Tarnybos vadovų įspėtas dėl Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių procedūrų terminų nesilaikymo Vilniaus rajono skyriuje, jam skirtos kelios tarnybinės nuobaudos, dėl vienos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) jis kėlė ginčą teisme (LITEKO). Komisija, taip pat atsižvelgė į tai, kad net 5 iš 7 tarnybinių nusižengimų tyrimų, atliktų per 2012 – 2013 m., buvo dėl netinkamo Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo. Tarnyba nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono skyriui buvo skirtas 31 pavedimas, tik 4 iš jų buvo įvykdyti nustatytu laiku, 8 įvykdyti pavėluotai, o 11 iš viso neįvykdyta. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį pareiškėjo kasmetinė tarnybinė veikla paskutinį kartą buvo vertinta 2013 m. sausio 17 d. ir įvertinta – gerai. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. kovo 16 d., t. y. po 2012 m. kasmetinio tarnybinės veiklos tikrinimo. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė kitų Vilniaus rajono skyriaus specialistų galimai netinkamo pareigų vykdymo, todėl pareiškėjo argumentai, kad Komisija netyrė kitų specialistų neteisėtų veiksmų, nėra teisingi. Dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pažeistas viešasis interesas, institucijos neveikimas diskredituoja valstybės tarnybos ir Tarnybos autoritetą, formuoja neigiamą Tarnybos įvaizdį kitų institucijų akyse.

Atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių – per 3 darbo dienas po to, kai buvo gauta informacija apie nusižengimą, 2013 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Komisija; 2013 m. kovo 22 d. pranešimu buvo informuotas apie galimus padarytus pažeidimus pareiškėjas; per vieną mėnesį nuo tarnybinio pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos Komisija pateikė Išvadą; tarnybinė nuobauda paskirta 2013 m. gegužės 7 d. Įsakymu, nes pareiškėjas sirgo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, nes pareiškėjas, eidamas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigas, neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 12 d. Pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90, 2013 m. gegužės 7 d. pakartotinio pavedimo, todėl savo neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Taigi, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų kaip institucija, pagal teisės aktų normas turinti teisę atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimus, neatliko. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Nenustatęs Tarnybos neteisėtų veiksmų, kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus teismas laikė nereikšmingais, neturinčiais įtakos teismo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III.

Pareiškėjas L. D. apeliaciniu skundu (VIII t., b. l. 144-154) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti prieduose nurodytus įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.) ir savo esme neteisingą sprendimą. Teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tik nustatęs visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę). Tačiau jis nemotyvavo savo sprendimo bei aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė. Be to, teismas pasisakė, kad nebuvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, dėl ko šioje administracinėje byloje nebuvo jokio ginčo. Tačiau teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo esminių pareiškėjo skundo argumentų, dėl paties tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir šio tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog būtent pats pareiškėjas savo iniciatyva 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu pateikė Nacionalinei žemės tarnybai informaciją, kad jo vadovaujamas skyrius neturės objektyvios galimybės laiku įvykdyti 2013 m. vasario 12 d. Pavedimo. Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė iki 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjo tarnybinio pranešimo, žinodama apie sudėtingą situaciją Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, pareiškėjo atžvilgiu nereiškė jokių oficialių pastabų, t. y. pats atsakovas iki 2013 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo pateikimo dienos Pavedimo įvykdymo termino praleidimą nelaikė/nepripažino neteisėta veika, už kurią egzistuotų realus pagrindas skirti drausminę nuobaudą.Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su Pavedimo vykdymu. Teismas faktiškai atkartojo atsakovo poziciją, tačiau neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodytų skundo argumentų, dėl kokių objektyvių/pateisinamų priežasčių Pavedimo vykdymas faktiškai užsitęsė.Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo specifikos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą kiekvienas Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje dirbantis tarnautojas atsako asmeniškai. Pareiškėjui visiškai nepagrįstai buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda už veiksmus (konkretaus Pavedimo termino praleidimą), kuris buvo susijęs su daugumos Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje dirbančių asmenų tarnybinėmis funkcijomis. Pareiškėjas 2013 m. vasario 13 d. vizavo Pavedimą, nurodydamas jį vykdyti ypatingos skubos tvarka aštuoniems Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus tarnautojams. Tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadovas, ėmėsi jo kompetencijai priskirtų reikiamų aktyvių veiksmų, kad Pavedimas būtų įvykdytas ypatingos skubos tvarka. Tačiau Pavedimą vykdė ne pareiškėjas asmeniškai, bet tai darė kartu ir kiti aštuoni Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausieji specialistai: V. U., A. Z., R. M., A. O., J. V., K. B., M. Š., bei T. L.. Neabejotina, kad ir nurodyti tarnautojai taip pat privalėjo laikytis VTĮ, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, pareigybės aprašyme nustatytų pareigų ir kitų teisės aktų. Todėl teismas privalėjo vertinti minėtas aplinkybes dėl kiekvieno iš Pavedime nurodytų valstybės tarnautojų veiksmų/funkcijų, vykdant šį pavedimą, tinkamumo. Ta aplinkybė, kad Tarnyba sąmoningai pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą tik pareiškėjo atžvilgiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tik pareiškėjas neįvykdė Pavedimo. Pastebėtina, kad joks teisės aktas nenumato, kad esant ypatingai dideliam darbo krūviui ir skyriaus darbuotojams laiku nespėjant įvykdyti Tarnybos pavedimų, Vilniaus rajono skyriaus vadovas pats asmeniškai turėtų atlikti konkrečiame pavedime nurodytus darbus už savo darbuotojus. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nenurodo ir nepaaiškina, kokiu konkrečiu būdu, priemonėmis ir resursais, atsižvelgiant į Vilniaus rajono skyriaus darbų apimtis ir mastą, šis Pavedimas laiku galėjo būti įvykdytas. Pareiškėjas ne vieną kartą nurodė, kad Tarnybos vadovybę žodžiu kas savaitę vykstančių pasitarimų metu informuodavo, jog Vilniaus rajono skyrius dėl didelio darbo krūvio neturi galimybių Pavedimo įvykdyti laiku.Teismas visiškai nevertino prieštaringos atsakovo pozicijos pareiškėjo atžvilgiu, t. y. Tarnyba nuolat pareiškėjo atžvilgiu vykdydavo tarnybinio patikrinimo procedūras, tačiau kasmetinio vertinimo metu jo veikla visuomet būdavo įvertinama gerai (II t., b. l. 146, 156). Pareiškėjo charakteristikos taip pat nuolat būdavo teigiamos (I t., b. l. 125).Pareiškėjui skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš pareigų), kartu buvo vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje ginčijamu Įsakymu, kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (VII t., b. l. 114-135). Vėliau 2013 m. rugsėjo 5 d. Tarnybos įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-842 buvo panaikinti 2013 m. birželio 18 d. ir 2013 m. birželio 25 d. įsakymai dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, tokiu būdu pripažįstant, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas, panaikinęs pačią griežčiausią nuobaudą, paliko galioti ginčijamu 2013 m. gegužės 7 d. Įsakymu paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovui panaikinus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – atsakovas turėjo visiškai pagrįstą pagrindą panaikinti ir šioje administracinėje byloje ginčijamą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į paties atsakovo prieštaringą, nenuoseklų pareiškėjo veiksmų vertinimą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ir atsakovas buvo susitarę bylą pabaigti taikiai, sudarant taikos sutartį (ABTĮ 52¹ str.). Tarnyba 2013 m. rugsėjo 26 d. el. laišku patvirtino, kad sutinka sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2013 m. spalio 3 d. pateikė atsakovui taikos sutarties projektą. Tarnyba 2013 m. spalio 11 d. el. laišku pateikė informaciją, kad Tarnyba atsakingai peržiūri bei analizuoja sutarties projektą ir pagal galimybes stengsis kuo greičiau persiųsti pareiškėjui derinimui taikos sutarties projektą su korekcijomis. Deja, prieš pat 2013 m. spalio 17 d. turėjusį įvykti teismo posėdį (posėdžio išvakarėse) Tarnyba 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 1SD-(2.23)-2790 kardinaliai pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad atsisako sudaryti taikos sutartį šioje administracinėje byloje. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovo atstovės V. V. paaiškinimais, jog Pavedimas buvo įvykdytas tik 2013 m. liepos 1 d., tačiau visiškai neatsižvelgė į pagrįstus pareiškėjo paaiškinimus, jog Pavedimas buvo įvykdytas 2013 m. birželio 22 d. Pavedimo vykdymas užsitęsė, kadangi tuo pačiu metu Tarnybos Vilniaus rajono skyrius turėjo įvykdyti dar du didelės apimties ir daug žmogiškųjų resursų reikalaujančius pavedimus (Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 7 d. pavedimą patikrinti ne aukciono būdu naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų bylas Nr. 1PAV-(1.8)-77 (I t., b. l. 132); 2013 m. vasario 18 d. pavedimą dėl žemės sklypų, reikalingų visuomeniniams objektams eksploatuoti, perdavimo Vilniaus rajono savivaldybei neatlygintinai Nr. 1PAV-(1.8)-95 (I t., b. l. 159)). Be to, Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje buvo itin didelė tarnautojų kaita (žr. 2012 m. balandžio 2 d. – 2013 m. liepos 1 d. priimtų-atleistų darbuotojų lentelę; III t., b. l. 111-112), kadangi minėtu laikotarpiu net 7 Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai perėjo dirbti į centrinę Nacionalinę žemės tarnybą, o dalis tuo laikotarpiu priimtų darbuotojų tuo pačiu laikotarpiu buvo ir atleisti iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (pvz. T. L., E. R. ir kt.). Tiek pareiškėjo skunde, tiek paaiškinimuose 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad absoliučiai didžioji dalis darbų buvo padaryta iki 2013 m. kovo 22 d. Pagal Tarnybos darbo reglamento 58 punktą laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos iš esmės atsakyta. Pareiškėjas detaliai paaiškino, kokius esminius darbus jo vadovaujamas skyrius atliko vykdydamas Pavedimą iki 2013 m. kovo 22 d, tačiau šie argumentai liko pirmosios instancijos teismo neįvertinti.Byloje surinkti įrodymai (dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjas visiškai be pagrindo iš Tarnybos vadovybės nuolat susilaukdavo ne visokeriopos pagalbos, o nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato kūrimo, dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybinio kenkimo. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo pateikti 18 pavedimų pasiaiškinti arba pateikti informaciją (IV t., b. l. 79-98). Pareiškėjas buvo reikalaujamas pasiaiškinti net ir tuo metu, kai sirgdavo (VI t., b. l. 176). Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo iš viso pradėta 16 tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų (III t., b. l. 115-192; IV t., b. l. 1-78). Akivaizdžiai didelis ir neprotingas nuolatinių tikrinimų skaičius kenkė ir trukdė normaliam darbui, vargino tarnautojus, psichologiškai juos sekino, kenkė sveikatai. Nereti atvejai, kai Vilniaus rajono skyrius per vieną savaitę gaudavo po keliolika įvairaus sudėtingumo vadovybės pavedimų, nors akivaizdžiai iš jų turinio matėsi, kad visų jų nustatytu laiku įvykdyti nepavyks. Faktiškai visos tikrinimo procedūros pasibaigdavo Tarnybos direktoriaus įsakymu pripažinus, kad tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas. Dėl pareiškėjui šiuo laikotarpiu paskirtų tarnybinių nuobaudų yra/buvo nagrinėjami ginčai teisme (I t., b. l. 35). Be to, pareiškėjas buvo pateikęs 2013 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo atsakymą į šį pranešimą bei 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą dėl atsisakymo vykdyti galimai neteisėtus veiksmus. Nurodyti dokumentai (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino) patvirtina, kad pareiškėjui nuolat būdavo duodami galimai neteisėti pavedimai, kurių jis neturėdavo galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Kiekvieną kartą nesutapus pareiškėjo ir vadovybės nuomonėms (esant prieštaringoms pozicijoms), jo atžvilgiu būdavo pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra (arba reikalaujama pateikti pasiaiškinimą, neatliekant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros).Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme liko nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Tarnybos padalinyje. Šią aplinkybę pripažino ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. P. 2012 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo charakteristikoje (I t., b. l. 125). Pareiškėjas pats ne vieną kartą buvo atkreipęs Tarnybos vadovybės dėmesį į didžiulius krūvius Vilniaus rajono skyriuje, dėl ko nežymiai vėluodavo tam tikrų pavedimų įvykdymas. Per pastaruosius 3 metus Tarnyba mokėjo priemokas/priedus prie tarnybinio atlyginimo už padidintą darbo krūvį Vilniaus rajono skyriaus tarnautojams bei darbuotojams (apie 23-25 asmenims), kadangi darbo pobūdis (specifika) bei krūviai buvo faktiškai vieni didžiausių Lietuvoje (V t., b. l. 193-198; VI t., b. l. 1-175). Kartu su apeliaciniu skundu teikia Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. darbo krūvio lentelę, iš kurios matyti faktinis Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų krūvis (pvz., vedėjo darbo krūvis pareikalaudavo papildomai 23,05 valandų per dieną; pavaduotojų – 13,99 valandų per dieną ir pan.). Šis dokumentas buvo pateiktas ir Tarnybai, su nurodytais darbo krūvio apskaičiavimais Tarnyba sutiko ir jų neginčijo. Priešingai, atsižvelgdami į realią padėtį, mokėdavo priedus ir priemokas darbuotojams, bet nemokėjo Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, nors jo krūvis buvo pats didžiausias. Priemokos už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą Vilniaus rajono skyrius darbuotojams buvo mokamos vedėjo (pareiškėjo) iniciatyva, teikiant tarnybinius pranešimus (iš viso – 24 tarnybiniai pranešimai) Tarnybos direktoriui (V t., b. l. 137-192). Tokiu būdu, Tarnybos vadovybė iš esmės pripažino (sutiko), kad Vilniaus rajono skyriuje yra ypatingai didelis darbo krūvis. Be to, pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, nuo 2012 m. balandžio 2 d. (po įstaigų reorganizacijos) faktiškai neturėjo pavaduotojo, nors šis etatas ir buvo numatytas Vilniaus rajono skyriuje. Vilniaus rajono skyriaus vedėjos pareigas laikinai ėjo skyriaus vyriausioji specialistė V. U.. Tačiau V. U. faktiškai vykdė ir jai, kaip vyriausiajai specialistei, priskirtas funkcijas, todėl laikinai pavaduojantis asmuo neturėjo faktinės galimybės visiškai atlikti visas skyriaus vedėjo pavaduotojui priskirtas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino dokumentų, kad nepaisant didelio darbo krūvio, pareiškėjas nuolat gaudavo padėkas tiek iš fizinių bei juridinių asmenų (buvo gauta apie 30 padėkų) už operatyvų, kokybišką ir objektyvų Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų darbą, sprendžiant sudėtingas piliečių problemas (žr. pvz., 2012 m. sausio 18 d. UAB „Euroenergetika“ padėką, 2012 m. sausio 18 d. Bendros Lietuvos-Danijos įmonės „Baltijos kopija“ padėką, 2012 m. sausio 28 d. L. S. padėką, 2012 m. liepos 20 d. V. Š. padėką ir kt.). Be to, tai, kad Vilniaus rajono skyriuje, neva, nebuvo padidinto krūvio ir darbo apimčių paneigia 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. sausio 26 d. oficialūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešimai ELTA. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino minėtų skundo argumentų dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje egzistuojančio itin didelio darbo krūvio, tarnautojų/specialistų trūkumo, nevertino 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime nurodytų objektyvių argumentų, dėl kokių priežasčių iš tiesų užsitęsė Pavedimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino vienos iš esminių bylos aplinkybių, t. y. ar pareiškėjas, veikdamas atsakingai ir rūpestingai, objektyviai turėjo galimybę laiku įvykdyti Pavedimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Be to, pareiškėjui, kaip silpnesnei tarnybinio ginčo pusei, nepagrįstai buvo perkelta nekaltumo įrodinėjimo pareiga. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti ne tik veiką, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau privalėjo įvertinti, ar pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir kilusių neigiamų pasekmių pobūdį (VTĮ 29 str. 2 d.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013). Tačiau teismo sprendime nėra jokių motyvų ir argumentų, kokias konkrečias pasekmes ar žalą sukėlė tas faktas, kad Pavedimas nebuvo laiku įvykdytas. Todėl manytina, kad Įsakyme nurodytas pažeidimas (t. y. nežymus Pavedimo įvykdymo termino praleidimas) buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių realių/faktinių neigiamų pasekmių (ar žalos). Teismas konstatavo, kad griežtas papeikimas, atsižvelgiant į pasekmes, buvo proporcinga tarnybinė nuobauda, tačiau šios išvados visiškai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai perrašė Komisijos Išvadoje nurodytas bendro pobūdžio formuluotes, neva, dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo pažeistas viešasis interesas, institucijos neveikimas diskredituoja valstybės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos autoritetą, formuoja neigiamą tarnybos įvaizdį kitų institucijų akyse. Pirmosios instancijos teismo nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimai yra bendro deklaratyvaus pobūdžio normos, jos ne konkrečiai, o pačiais bendriausiais bruožais apibūdina tarnautojo elgesio taisykles, tačiau nedetalizuoja tam tikrų konkrečių veiksmų ir nenurodo, kokius konkrečius reikalavimus ir nurodymus privalo vykdyti tarnautojas ir kokios galėtų būti šių reikalavimų nevykdymo neigiamos pasekmės. Be to, teismas iš viso nevertino ir kito privalomo tarnybinio nusižengimo elemento – priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių.Panaikinus pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos, kurią patyrė pareiškėjas, atlyginimo klausimą. Panaikinus ginčijamą Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Pareiškėjas dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos (griežto papeikimo) labai išgyveno (CK 247 str.). Jam buvo sugriauta/sugadinta vadovo ir valstybės tarnautojo reputacija tiek darbuotojų, tiek pažįstamų tarpe, sutrikdyta sveikata. Pareiškėjas patyrė nepagrįstą kolegų bei pavaldinių pažeminimą, bejėgiškumą, neviltį, apmaudą, kad negali rasti teisybės, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį susijaudinimą, nepatogumus tolimesniame asmeniniame gyvenime. Pareiškėjas dėl nepagrįstai jo atžvilgiu atliekamų daugybės tarnybinių patikrinimų buvo priverstas nuolat rašyti pasiaiškinimus, paaiškinimus, ginčyti teisme jam paskirtas tarnybines nuobaudas, o ne vykdyti savo tiesiogines Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus rajono vedėjo funkcijas bei pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos griežčiausios tarnybinės nuobaudos teismo buvo panaikintos ir tai tik patvirtina, kad jo atžvilgiu nuolatiniai tarnybiniai patikrinimai (tarnybinio nusižengimo tyrimai) buvo atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos neteisėtai ir nepagrįstai, galimai siekiant jį paveikti psichologiškai, verčiant tokiu būdu atsisakyti savo noru dirbamo darbo ir pan. (žr. 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1605-142/11 ir 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Be to, dėl ginčijamu Įsakymu pritaikytos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui itin pablogėjo sveikata (2013 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas iš med. dokumentų Nr. 2013/17302; sveikatos centro „Energetikas“ epikrizė iš ligos istorijos; 2013 m. spalio 22 d. šeimos gydytojos išrašas iš medicininių dokumentų). Dėl nuolatinio streso ir įtampos sutriko pareiškėjo širdies ritmas, nuolat būdavo padidėjęs kraujo spaudimas (2013 m. liepos 18 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas). Po ginčijamo Įsakymo priėmimo esmingai pablogėjus sveikatai, pareiškėjas faktiškai visą laiką buvo nedarbingas – iš pradžių buvo gydytas ambulatoriškai, vėliau pablogėjus būklei – stacionare (2013 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas) ir sanatorijoje (sveikatos centro „Energetikas“ epikrizė iš ligos istorijos). Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.Bylos sudėtingumas, ypatingai didelė bylos medžiagos apimtis sudaro pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas padės teismui ištirti byloje surinktus įrodymus (kurių faktiškai netyrė šią administracinė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas), juos objektyviai įvertinti ir priimti pagrįstą sprendimą. Žodinis bylos nagrinėjimas padės aiškiai įvertinti ginčijamame Įsakyme paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą. Kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikia 2013 m. birželio 14 d. elektroninį susirašinėjimą, susijusį su Pavedimo ir šio pavedimo pagrindu priimto ginčijamo Įsakymo vykdymu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuolat kontroliuodavo savo skyriaus darbuotojus, dėl jiems priskirtų funkcijų vykdymo. Taip pat pateikia 2013 m. balandžio 15 d. el. susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas nuolat atkreipdavo Tarnybos vadovybės dėmesį į Vilniaus rajono skyriuje egzistuojančias ypač didelio darbo krūvio problemas, kitas problemas, dėl kurių objektyviai nebūdavo galimybės iš Tarnybos gautus pavedimus atlikti laiku. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pirmosios instancijos teismui iš atsakovo išreikalauti visą el. susirašinėjimą, bet atsakovas nepateikė išsamaus susirašinėjimo. Atsižvelgęs į tai, prašo juos prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos (ABTĮ 138 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IX t., b. l. 3-21) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, ginčo santykiams tinkamai taikė teisės aktus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nesutinka pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas savo iniciatyva 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu pateikė Tarnybai informaciją, kad jo vadovaujamas skyrius neturės objektyvios galimybės laiku įvykdyti Pavedimo, taip pat, kad Tarnyba iki 2013 m. kovo 18 d. Pavedimo įvykdymo termino praleidimo nelaikė/nepripažino neteisėta veika, už kurią egzistuotų realus pagrindas skirti drausminę atsakomybę. Pažymi, kad visiems 50 Tarnybos teritoriniams skyriams Pavedimui įvykdyti buvo nustatytas vienodas vieno mėnesio terminas nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. kovo 15 d. imtinai. Pareiškėjas Pavedimo vykdymo metu matydamas, kad yra objektyvių kliūčių Pavedimo įvykdymui laiku, privalėjo pagal Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamento 58 punktą nedelsiant, bet ne vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki Pavedimo įvykdymo termino pabaigos apie esamą situaciją pranešti tiesioginiam vadovui, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas apie padarytą tarnybinį nusižengimą informavo tiesioginį vadovą, Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, tik 2013 m. kovo 18 d. (pirmadienis), taip pat nurodydamas, kad Pavedimą planuoja pradėti vykdyti tik nuo 2013 m. kovo 28 d. Todėl nepasibaigus Pavedimo įvykdymo terminui ir neturint duomenų, kad pareiškėjas jo neįvykdys, Tarnyba neturėjo pagrindo iki 2013 m. kovo 18 d. pripažinti pareiškėjo neveikimo neteisėta veika, be to, pripažinti valstybės tarnautoją padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda, galima tik objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Teismas visas šias aplinkybes įvertino. Be to, teismas įvertino tai, kad Pavedimo įvykdymo termino praleidimas nebuvo formalus, kadangi Pavedimas ir ginčo Įsakymu duotas pakartotinis pavedimas buvo įvykdyti tik 2013 m. liepos 1 d.Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodytų skundo argumentų, dėl kokių objektyvių/pateisinamų priežasčių Pavedimo vykdymas užsitęsė, t. y. kad absoliučiai didžioji dalis darbų buvo padaryta iki 2013 m. kovo 22 d. Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo tarnybinei atsakomybei. Tarnyba pareiškėjui ir teismui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, kad Komisijos Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog nebuvo objektyvių/pateisinamų priežasčių, dėl kurių Pavedimas buvo neįvykdytas jame nustatytu laiku (duomenys apie darbuotojų skaičių Vilniaus rajono skyriuje ir kaitą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, duomenys apie darbo krūvį Vilniaus rajono skyriuje (lyginamuoju aspektu visų Tarnybos teritorinių skyrių), pavedimai, jų skaičius ir vykdymas šiame skyriuje (taip pat lyginamuoju aspektu), pareiškėjo tarnybiniai pranešimai ir Tarnybos direktoriaus įsakymai dėl priedų/priemokų 2012 m. – 2013 m. sausio mėn. Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams (taip pat lyginamuoju aspektu) mokėjimo už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas Pavedimo vykdymo laikotarpiu (2013 m. vasario-kovo mėn.) tarnybinių pranešimų dėl minėtų priedų/priemokų šiais mėnesiais Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams skyrimo neteikė, todėl Tarnybos direktoriaus įsakymų taip pat nėra), kt.). Komisijos išvadoje konstatuota, kad Pavedimo vykdymo metu Vilniaus rajono skyriuje dirbo 44-45 specialistai (pažymėtina, kad lyginant su kitais Tarnybos teritoriniais skyriais, šiame skyriuje dirba daugiausiai specialistų, toks pat skaičius 45-46 specialistai tuo metu dirbo tik Vilniaus miesto skyriuje, tai patvirtina lentelės apie Tarnybos teritorinių skyrių veiklą). Pareiškėjas skunde teigdamas, kad buvo didelė darbuotojų kaita, vertina daugiau nei per metus vykusią darbuotojų kaitą, t. y. nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. liepos 1 d. (pažymėtina, kad 2012 m. balandžio 2 d. Tarnyboje vyko struktūriniai pertvarkymai). 2013 m. sausio-kovo mėn. iš Vilniaus rajono skyriaus atleisti/perkelti tik 5 specialistai, o į šį skyrių priimti arba perkelti iš kitų Tarnybos struktūrinių padalinių 8 specialistai (žr. 2012 m. balandžio 2 d. – 2013 m. liepos 1 d. priimtų-atleistų darbuotojų lentelę; III t., b. l. 111-112), (darbuotojų kaita vyko ir kituose Tarnybos teritoriniuose skyriuose). Pavedimo vykdymo metu darbo krūvis Vilniaus rajono skyriuje 2013 m. sausio-vasario mėn. buvo mažesnis nei vidutinis darbo krūvis šiame skyriuje 2012 m., o 2013 m. kovo mėn. darbo krūvis šiame skyriuje buvo mažesnis nei 2013 m. sausio-vasario mėn., be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, lyginant su kitais Tarnybos teritoriniais skyriais Vilniaus rajono skyriaus darbo krūvis nei 2012 m., nei 2013 m. nebuvo didžiausias, pagal atliekamų darbų apimtis Vilniaus rajono skyriaus rezultatai yra vidutiniški. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarnyba pateikė visus dokumentus, kurių pagrindu ne tik, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, tačiau ir visiems Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojams 2012 m. iki 2013 m. liepos 1 d. buvo mokami priedai/priemokos. Faktinio Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo krūvio Pavedimo vykdymo laikotarpiu neatspindi ir pareiškėjo nurodyti 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. sausio 26 d. ELTA pranešimai, todėl pirmosios instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisakė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. funkcijų vykdymo lentelė nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kadangi ji visiškai nesusijusi su Pavedimo vykdymo metu buvusiu faktiniu Vilniaus rajono skyriaus darbo krūviu.Apie tai, kad reikės įvykdyti Pavedime nurodytas užduotis, Tarnybos teritorinių skyrių vedėjai buvo informuoti ir 2013 m. sausio 29 d. Tarnybos vadovų susirinkime bei 2013 m. sausio 30 d. Tarnybos Veiklos koordinavimo skyriaus vedėjos G. L. visiems Tarnybos teritorinių skyrių vedėjams siųstu elektroniniu laišku. Todėl pareiškėjas galėjo jau nuo 2013 m. sausio 29 d. pradėti planuoti bei organizuoti Pavedime išdėstytų darbų atlikimą bei įvykdymą laiku, be to, Pavedimo vykdymo metu Veiklos koordinavimo skyrius kas savaitę elektroniniais laiškais Tarnybos teritoriniams skyriams primindavo apie šio Pavedimo vykdymą, prašydavo atsiųsti surinktus duomenis, konsultuodavo kitiems teritoriniams skyriams iškilusiais klausimais, akcentavo šio Pavedimo įvykdymo laiku svarbumą, t. y. kad šio Pavedimo vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir 2013 m. kovo 15 d. jai bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos reikia pateikti galutinius Tarnybos duomenis apie pareiškėjus, deklaravusius valstybinę žemę. Taigi, pareiškėjas nesilaikė Tarnybos darbo reglamento 58 punkto reikalavimų. Nors pareiškėjas teigia, kad didžiąją dalį Pavedimo įvykdė iki 2013 m. kovo 22 d., tačiau Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. kovo 22 d. pateikė Veiklos koordinavimo skyriui elektroniniu paštu 14.23 val. penktadienį, kai darbo dienos laikas sutrumpintas (darbo dienos pabaiga – 15.45 vai.), tik Pavedimo 4 punkte nurodytą informacijos dalį. Veiklos koordinavimo skyrius turėjo skubiai apdoroti duomenis ir tą pačią dieną (t. y. 2013 m. kovo 22 d.) juos perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nes priešingu atveju komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-88, iki 2013 m. kovo 22 d. būtų turėjusi priimti sprendimą dėl pareiškėjų, 2012 m. deklaravusių valstybinės žemės plotus, neturėdama tikslaus žemės naudotojų sąrašo. Be to, 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad asmenis planuoja pradėti kviesti tik „nuo 2013-03-28“, tai įrodo, kad pats pareiškėjas nesiėmė iniciatyvos įvykdyti Pavedimą kuo greičiau ir jokių veiksmų neatliko. Pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja koordinavo Vilniaus rajono skyriaus darbuotojus, kurie per 5 darbo dienas sukvietė piliečius pokalbiams ir jau 2013 m. kovo 22 d. pagal Pavedimo 4 punktą pateikė informacijos dalį, kuri iki 2013 m. kovo 22 d. privalėjo skubos tvarka būti pateikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Be to, iš Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 22 d. el. laišku pateiktos Veiklos koordinavimo skyriui informacijos matyti, kad pareiškėjas buvo priėmęs tik vieną sprendimą (įsakymą) dėl leidimo piliečiui naudotis valstybine žeme suteikimo. Tačiau iki 2013 m. kovo 15 d. vykdant Pavedimą, ne tik kad turėjo būti išsamiai paaiškinti nustatyti pažeidimai-neatitikimai, bet ir, vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, suteikta žemės ūkio paskirties žemė laikinai naudotis (1.1 p.) ir informacija su Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų datomis ir numeriais (žr. Pavedimo priedą), kuriais patvirtintas konkretiems piliečiams žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo suteikimas, pateikta Veiklos koordinavimo skyriui. Atsižvelgiant į paskutinę (2013 m. liepos 5 d. el. laišku) Vilniaus rajono skyriaus Veiklos koordinavimo skyriui pateiktą informaciją dėl Pavedimo vykdymo, matyti, kad dauguma tokių sprendimų buvo priimta 2013 m. balandį, gegužę, birželį, o paskutinis įsakymas priimtas tik 2013 m. liepos 1 d. (žr. atsiliepimo 21 priedą), t. y. Pavedimo pareiškėjas neįvykdė ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą (2013 m. balandžio 18 d. Komisijos Išvados surašymo data), todėl Komisija pasiūlė, o Tarnybos direktorius 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-405 pakartotinai įpareigojo jį per 5 darbo dienas, nuo susipažinimo su šiuo įsakymu dienos, visiškai įvykdyti Pavedimą, tačiau pareiškėjas nesilaikė ir šio įpareigojimo. Pareiškėjo apeliacinio skundo priede pateiktos elektroninių laiškų kopijos (2013 m. birželio 14 d. el. laiškai) akivaizdžiai patvirtina, kad tik 2013 m. birželio 14 d. gavęs vėlgi pakartotinį priminimą dėl Pavedimo ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-405 pakartotinio Pavedimo įpareigojimo įvykdymo, 2013 m. birželio 14 d. pavedė savo kuruojamo skyriaus darbuotojams įvykdyti Pavedimą visa apimtimi ir apie tai pareiškėją informuoti asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pavedimas buvo adresuotas tik pareiškėjui, kaip Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui ir už jo įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas, kuris turėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto Pavedimo įvykdymą, t. y. ne tik suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo skyriaus darbuotojams, bet ir koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip užtikrinant jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė kitų Vilniaus rajono skyriaus specialistų galimai netinkamo pareigų vykdymo, o pareiškėjas tokios informacijos taip pat nepateikė, be to, 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime pats pripažino, kad Pavedimo neįvykdė, todėl nepagrįsti jo argumentai, kad Pavedimą vykdė ne jis asmeniškai, bet ir kiti aštuoni Vilniaus rajono skyriaus vyriausieji specialistai, kurie taip pat atsakingi. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis faktiškai neturėjo pavaduotojo ir tai turėjo įtakos Pavedimo neįvykdymui, t. y. pareiškėjo tarnybinei atsakomybei. Pažymi, kad pagal Vilniaus rajono skyriaus nuostatus, patvirtintus Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-63 (toliau – ir Vilniaus rajono skyriaus nuostatai), Vilniaus rajono skyriaus darbui vadovauja šio skyriaus vedėjas. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas planuoja ir organizuoja šio skyriaus darbą, t. y. paskirsto Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą bei asmeniškai atsako už šiam skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Vadovaujantis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų, atliekančių vadovų ar kitų valstybės tarnautojų funkcijas, skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-205, nesant Vilniaus rajono skyriaus vedėjo, jo funkcijas atlieka įsakyme nurodyti asmenys. Taigi, pavaduotojo nebuvimas Vilniaus rajono skyriuje neatleidžia pareiškėjo nuo tiesioginių Vilniaus rajono skyriaus vedėjo funkcijų vykdymo ir atsakomybės. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas nevertino prieštaringos atsakovo pozicijos paties pareiškėjo atžvilgiu, t. y. Tarnyba nuolat pareiškėjo atžvilgiu vykdydavo tarnybinio patikrinimo procedūras, tačiau kasmetinio vertinimo metu jo veikla būdavo įvertinama gerai, charakteristikos būdavo teigiamos, Tarnyba jam kenkė (kartais net piktybiškai), sudarinėjo dirbtinas bei fiktyvias kliūtis, persekiojo, kt. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) bei Tarnyboje gavus informaciją apie galimai pareiškėjo padarytus pažeidimus, nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. (priėmimo data) iki 2013 balandžio mėn. buvo atliktos 16 tarnybinių nusižengimų tyrimų procedūros dėl Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (pareiškėjo) galimų tarnybinių nusižengimų. Tarnyba, kaip valstybės institucija, atsakinga už jai deleguotų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, ir vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, privalo ištirti gautos informacijos dėl galimų pažeidimų pagrįstumą, o nustačiusi pažeidimus, juos padariusius valstybės tarnautojus patraukti tarnybinėn, o darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, drausminėn atsakomybėn. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (12-13 psl.) nurodyti visi atvejai, kokiu pagrindu (t. y. kokią informaciją Tarnybai gavus) buvo pradėtos tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros pareiškėjo atžvilgiu, pridėtos šių tyrimų išvadų ir jų pagrindu priimtų Tarnybos direktoriaus įsakymų kopijos (Atsiliepimo 10 priedas). 2011 m. pareiškėjui buvo skirtos 2 tarnybinės nuobaudos – papeikimai (Teismo sprendimu viena tarnybinė nuobauda buvo panaikinta dėl praleisto VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino), kitos nuobaudos pareiškėjas neginčijo.Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo tarnybinė charakteristika nėra teigiama. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. P. pareiškėjo 2012 m. gruodžio 28 d. charakteristikoje pareiškėją, kaip žmogų, charakterizavo gerai, tačiau nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius yra vienas problematiškiausių Tarnybos teritorinių skyrių ta prasme, kad, kaip Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, pareiškėjas turi problemų dėl šio skyriaus darbo organizavimo ir skyriaus darbo našumo, „ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių procedūrų terminų nesilaikymo Vilniaus rajono skyriuje, jam skirtos kelios tarnybinės nuobaudos, t. y. Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, kaip tiesioginiam pareiškėjo vadovui, reikia skirti daugiau laiko šio teritorinio skyriaus koordinavimui. Be to, pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. kovo 16 d. (tarnybinio nusižengimo padarymo data, nurodyta Komisijos Išvadoje), t. y. po 2012 m. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (2013 m. sausio 17 d.), o tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato, dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybinio kenkimo.Nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad dirbtinų, fiktyvių ir kt. kliūčių sudarymą taip pat patvirtina Tarnybos pavedimų Vilniaus rajono skyriui skaičius. Pažymi, kad Vilniaus rajono skyriui, taip pat kaip ir kitiems Tarnybos teritoriniams skyriams, pavedimai duodami teisės aktų nustatyta tvarka pagal jų vykdomas funkcijas arba dėl ankstesnių pavedimų nevykdymo, darbų neatlikimo. Vilniaus rajono skyriui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo duoti 116 pavedimų. Kitiems teritoriniams skyriams taip pat duodami pavedimai, pavyzdžiui, Vilniaus miesto skyriui 2012 m. duoti 129 pavedimai, Varėnos skyriui – 47, Kauno miesto skyriui – 46, Kauno rajono skyriui – 45 ir t. t. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. buvo duoti 76 pavedimai. Pavedimai taip pat buvo duoti ir kitiems Tarnybos teritoriniams skyriams, pavyzdžiui, Vilniaus miesto skyriui 2013 m. duotas 91 pavedimas, Varėnos skyriui – 36, Kauno miesto skyriui – 30 ir t. t.Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad dirbtinų, fiktyvių kliūčių ir kt. sudarymą taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo pateikti 18 pavedimų pasiaiškinti arba pateikti informaciją (kartais net pareiškėjo ligos laikotarpiu). Pažymi, kad šie pavedimai įskaičiuoti į ankščiau minėtą bendrą pavedimų Vilniaus rajono skyriui skaičių, t. y. surašyti ir teikti esant pagrindui (Tarnybai gavus piliečių, juridinių asmenų skundus, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymus/pažymas, kitų valstybės institucijų prašymus, kt.). Laikinai nesant (atostogos, liga, komandiruotė) pareiškėjo, kaip Vilniaus rajono skyriaus vedėjo, šio skyriaus vedėjo funkcijas atlieka Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-205 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų, atliekančių vadovų ar kitų valstybės tarnautojų funkcijas, skyrimo“ paskirtas asmuo. Pareiškėjas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 25 d. laikotarpiu laikinai nedarbingas buvo tik 3 dienas (nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. vasario 28 d.).Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame Įsakyme nurodytas pažeidimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių realių/faktinių neigiamų pasekmių, žalos. Kaip buvo konstatuota Komisijos Išvadoje, pareiškėjo neveikimas apsunkino Tarnybos darbą, nes buvo imtasi skubių veiksmų, tiesiogiai organizuotas Pavedimo vykdymas Vilniaus rajono skyriuje, Tarnyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. 2D-826(11.100) nustatytu laiku, t. y. 2013 m. kovo 15 d., negalėjo pateikti galutinių duomenų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kadangi Pavedimo 4 punkte nurodytą informacijos dalį, kurią Tarnyba pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą turėjo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Vilniaus rajono skyrius pateikė tik 2013 m. kovo 22 d., Tarnybos Veiklos koordinavimo skyrius turėjo skubiai apdorotus duomenis perduoti minėtoms institucijoms, todėl buvo neracionaliai naudojami Tarnybos žmogiškieji ištekliai, trikdomas Tarnybai pavestų funkcijų atlikimas ir uždavinių įgyvendinimas. Komisija nurodė, kad pareiškėjo, kaip Vilniaus rajono skyriaus vedėjo, pareigų neatlikimas sukėlė neigiamas pasekmes – apsunkino Tarnybos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbą, o tai pakenkė Tarnybos autoritetui šių institucijų akyse. Taip pat pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra susijęs su darniu valstybės institucijų tarpusavio funkcionavimu ir asmenų interesų užtikrinimu, t. y. viešuoju interesu. Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjo, kaip aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, elgesys diskredituoja pačią valstybės tarnybą, rodo neigiamą pavyzdį jo vadovaujamo Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (29 str. 2 d.), skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į konstatuotus valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų sukeltus neigiamus padarinius, o ne į žalą. Komisijos Išvadoje buvo nustatyti konkretūs teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir nurodymai, kuriuos privalėjo vykdyti pareiškėjas (Vilniaus rajono skyriaus nuostatų 8.1, 8.2, 8.7 punktai, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1., 7.32, 7.15. punktai, Tarnybos darbo reglamento 58 punktas), kurių jis deramai, tinkamai ir laiku nevykdė. Komisija nustačiusi, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, konstatavo, kad kartu buvo pažeisti ir bendri Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti reikalavimai ir nurodymai, t. y. 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (t. y. Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, Darbo reglamento ir kt.); 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, akivaizdu, kad jas pažeidus, pažeidžiami ir bendri valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, todėl Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kartu pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuris taip pat reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti įstatymus ir kitus teisės aktus (t. y. teisės aktų nesilaikymas rodo, kad valstybės tarnautojas kartu jų ir negerbia) bei 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes pagal jį valstybės tarnautojas be kitą ko privalo laikytis Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, kuriose detalizuoti valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis (2.4. p.), bei vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (2.5. p.) (pagarbos žmogui ir valstybei principas); savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3. p.) (pavyzdingumo principas).Pareiškėjas skunde vertina ir vėlesnes, nesusijusias su Komisijos Išvados ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1PSl-(2.1.)-405 priėmimu aplinkybes (taikos sutarties šiame ginče sudarymo galimybę, vėlesnės už kitą tarnybinį nusižengimą tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą). Šios aplinkybės atsirado jau po ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jos negalėjo lemti tinkamo Pavedimo vykdymo, objektyvių Komisijos Išvados nustatytų faktų, tarnybinės nuobaudos parinkimo, todėl nors ir buvo pateiktos pirmosios instancijos teisme, neturėjo būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo fakto ar tarnybinės nuobaudos parinkimo tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ir į bylą pateiktų dokumentų, kad pareiškėjas yra gavęs „apie 30 padėkų“ iš fizinių ir juridinių asmenų. Pažymi, kad Tarnybos dokumentų registruose nėra jokių įrašų apie pareiškėjui skirtas padėkas (Tarnyba padėkų pareiškėjui taip pat nėra skyrusi).Nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų, atlyginimą. Kadangi nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūros atlikimo ir nuobaudos skyrimo, be to, pareiškėjo pateikti vėlesni medicininiai išrašai dar nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl institucijos veiksmų tiriant šį tarnybinį nusižengimą ir skiriant ginčijamą tarnybinę nuobaudą, ir nesant civilinės atsakomybės trijų būtinųjų sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti jam iš Tarnybos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra atmestini kaip nepagrįsti.Nesutinka su pareiškėjo prašymu prijungti į bylą naujus įrodymus. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nurodo, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas, teikdamas naujus įrodymus, nepagrindė, dėl kokių priežasčių jų negalėjo pateikti ankščiau, ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiama 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. lentelė – tai paties pareiškėjo sudaryta 8 mėn. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus funkcijų vykdymo lentelė, kuri, Tarnybos nuomone, neatspindi 2013 m. tarnybinio nusižengimo padarymo metu faktinio Vilniaus rajono skyriaus darbo krūvio. 2013 m. balandžio 15 d. elektroninio susirašinėjimo kopijos yra visiškai nesusijusios su Pavedimo vykdymu ir ginčijamo Įsakymo priėmimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarnyba pateikė visą el. būdu vykdytą susirašinėjimą (visą susirašinėjimo medžiagą) tarp Vilniaus rajono skyriaus ir Tarnybos, vykdant Pavedimą (tokį prašymą Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui). Pareiškėjo teikiamas 2013 m. birželio 14 d. Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. M. el. laiškas, siųstas pareiškėjui ir Vilniaus rajono skyriaus bendruoju el. paštu, teigiant, kad „atsakovas, matomai sąmoningai, nepateikė išsamaus susirašinėjimo“ Tarnybos buvo pateiktas į bylą (žr. Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą 20 priedą). Pareiškėjo teikiami papildomi dokumentai, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, neturėtų būti prijungiami į bylą ir vertinami, kaip nauji, reikšmingi dokumentai, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo būti pateikti ankščiau, be to, šie dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla.Pareiškėjo prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kad ginčo šalys turėtų galimybę duoti teismui paaiškinimus, būtų išnagrinėtos bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi visi rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė savo skundą, bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pateikti įrodymai yra byloje, šalių paaiškinimai yra užfiksuoti pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraše, kuris yra pridėtas prie apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos, todėl ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu galėtų būti išsamiau įvertintos bylos aplinkybės, ištirti byloje surinkti įrodymai, be to, byla yra sudėtinga, ypač didelės apimties. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1PSl-(2.1.)-405 „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, pripažinus, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas L. D. neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90 „Dėl valstybinės žemės, deklaruotos 2012 m. neturint disponavimo ja teisės, naudojimo”, savo neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas per 5 darbo dienas nuo šio Įsakymo gavimo dienos visiškai įvykdyti Pavedimą ir, vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, asmenims, pateikusiems prašymus įteisinti valstybinės žemės naudojimą 2013 metams, suteikti valstybinę žemę laikinai naudotis bei per 7 darbo dienas nuo šio Įsakymo gavimo dienos informuoti Tarnybos Personalo skyrių apie nurodytų veiksmų atlikimo rezultatus (I t., b. l. 12-13).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino įrodymus, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, neaktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, perdėtą pranašumą suteikė atsakovo pateiktai medžiagai ir argumentams, nevertino esminių pareiškėjo skundo argumentų dėl paties tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir nusižengimo sudėties elementų, be to, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu fiktyvūs, aiškiai matyti siekis su juo susidoroti. Taip pat teismas nepasisakė kokias konkrečias pasekmes ar žalą sukėlė Komisijos Išvadoje nurodytas tariamas pažeidimas, t. y. Pavedimo neįvykdymas laiku.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis, kurio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą, įvertinus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir sprendime padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, kodėl su juo nesutinka, kodėl nesiremia pareiškėjo pateiktais įrodymais, taip pat patikrino, ar tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytos tvarkos, nors, pareiškėjo teigimu, šioje administracinėje byloje ir nebuvo jokio ginčo dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros.

Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Pavedimo neįvykdymo laiku priežastimis, neteisingi ir nepagrįsti, kadangi atsakovas pateikė visą su jo tirto tarnybinio nusižengimo tyrimu ir nusižengimo padarymo aplinkybėmis susijusią medžiagą, tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas priešingai ir ginčydamas pažeidimo (nusižengimo) padarymo aplinkybes, nepateikė objektyvių tai pagrindžiančių duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju nelaikytina, kad nekaltumo įrodinėjimo pareiga perkelta pareiškėjui, kadangi atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti jo nustatytą tarnybinį nusižengimą, šią pareigą tinkamai įgyvendino. Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo ir paduodamas skundą teismui, turėjo įrodyti priešingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su tuo, kad Pavedimas laiku, t. y. iki 2013 m. kovo 15 d., nebuvo įvykdytas, tačiau, anot pareiškėjo, dėl didelio darbo krūvio, skyriaus darbuotojų kaitos, kitų Tarnybos vadovybės pavedimų vykdymo tuo pačiu laikotarpiu šio Pavedimo (2013 m. vasario 12 d.) įvykdymas užsitęsė. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apskritai nepanaikina Pavedimo neįvykdymo laiku, kaip tarnybinio nusižengimo, fakto, t. y. Pavedimas laiku nebuvo įvykdytas, todėl padarytas tarnybinis nusižengimas.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63, 6 punktą Vilniaus rajono skyriaus darbui vadovauja skyriaus vedėjas, kuris planuoja ir organizuoja skyriaus darbą: paskirsto darbuotojams užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą bei asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą (8.1. ir 8.2. p.). Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1., 7.32., punktai taip pat numato, kad skyriaus vedėjas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, taip pat vykdo kitus su skyriaus funkcijomis susijusių nenuolatinio pobūdžio Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, kuruojančio Bendrųjų reikalų departamento, Veiklos koordinavimo ir teritorinių skyrių veiklą, bei Tarnybos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Tarnybos strateginiai tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtus dokumentus Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, šiuo atveju tik pareiškėjas yra atsakingas už Pavedimo vykdymą bei neįvykdymą laiku, todėl nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad už Pavedimo neįvykdymą yra atsakingi ir dar aštuoni Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai, kuriems taip pat buvo pavestas Pavedimo vykdymas.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek Komisijos Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime yra pasisakyta ir apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pavedimo neįvykdymo nustatytu laiku pasekmes. Akivaizdu, kad pareiškėjui, einančiam Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigas, neatlikus Pavedime nurodytų veiksmų (t. y. neveikimas) formuojamas neigiamas tarnybos įvaizdis kitų institucijų akyse, diskredituojamas Nacionalinės žemės tarnybos autoritetas, pažeidžiami asmenų interesai, t. y. viešasis interesas, todėl tokie veiksmai diskredituoja pačią valstybės tarnybą.

Pareiškėjo kaltė ir kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šio bylos aspekto nenagrinėja. Pridurtina tik tai, jog pareiškėjo nurodytos Pavedimo neįvykdymo priežastys (didelis darbo krūvis ir pan.) šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės dėl Pavedimo neįvykdymo laiku, tačiau nebent galėtų turėti įtakos jo atsakomybės dydžiui (nuobaudos rūšiai). Visgi, šiuo atveju pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad nėra pagrindo minėtas aplinkybes vertinti pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas taip pat jokiais materialiais įrodymais nepagrindė ir teiginių apie fiktyvius atsakovo veiksmus, siekiant su juo susidoroti. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateiktas 2013 m. birželio 14 d. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio, anot pareiškėjo, matyti, kad jis nuolat kontroliuodavo savo skyriaus darbuotojus, dėl jiems priskirtų funkcijų vykdymo, bei Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. funkcijų vykdymo lentelė nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais tinkamą pareiškėjo funkcijų vykdymą bei Pavedimo įvykdymo užsitęsimo priežastis, kadangi tai aplinkybės, nesusijusios su Komisijos Išvados ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1PSl-(2.1.)-405 priėmimu. Šios aplinkybės atsirado jau po ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dar gerokai prieš ją ir negalėjo lemti tinkamo Pavedimo vykdymo, ginčijamo tarnybinio nusižengimo fakto, objektyvių Komisijos Išvados nustatytų faktų, tarnybinės nuobaudos parinkimo. Tas pats pasakytina ir apie kitas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybės (taikos sutarties šiame ginče sudarymo galimybę, vėlesnės už kitą tarnybinį nusižengimą tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą). Taigi, nėra pagrindo remtis kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktais įrodymais.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 str.). Dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRičardas Piličiauskas