Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-67-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2A-67-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
A. K., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro, Klaipėdos rajono 2-jo notarų biuro
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. KatauskasTeisėja E. Kazlauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-67-360/2009Procesinio sprendimo kategorija 121.21; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei S. K. , ieškovės atstovui Jonui Sinkevičiui, ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams A. K. , Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir atsakovės Klaipėdos rajono 2-jo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės priešieškinį dėl teisės pripažinimo bei ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004-04-20 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. NB-1507, patvirtintą Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure; pratęsti terminą A. P. palikimui priimti. Nurodė, kad 1996-10-10 mirė ieškovės tėvas A. P. , kurio vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004-04-20 atsakovė Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė atsakovei A. K. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Ieškovė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo dezinformuojama atsakovių. Ieškovė apie pažeistas jos, kaip pirmos eilės įpėdinės, teises sužinojo 2004 m., kai atsakovė A. K. pardavė žemės sklypą su ieškovės nameliu Z. B., kuris kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš žemės sklypo. Terminą palikimui priimti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, nes atsakovė A. K. ieškovei tvirtino, kad ji neturi jokių teisių į tėvo palikimą.

Atsakovė Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė priešieškiniu prašė pripažinti, kad 2004-04-20 Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure paveldėtojai atsakovei A. K. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė aplinkybes, kad testatorius A. P. 1994-05-13 testamentu aiškiai išreiškė valią dėl turto palikimo, testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo įpėdiniams įtvirtina 1964 m. LR CK 575 str. 1 d. 2004-04-20 atsakovei A. K. buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nors pagal 1964 m. LR CK 567 str. turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Testamento turinys rodo, kad testatorius paskyrė vienintelę įpėdinę – atsakovę A. K. , dėl to paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą. Šis testamentas yra galiojantis, jis nėra nuginčytas, jį pripažįsta ir neginčija nei ieškovė, nei atsakovė. Tokiu būdu 2,46 ha žemės sklypo teisėta paveldėtoja pagal testamentą turi būti laikoma atsakovė A. K. , kuri faktiškai palikimą ir priėmė. Kadangi įvyko klaida ir atsakovei A. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, šią klaidą būtina ištaisyti. Ieškovė ieškinyje nenurodo pagrindų, dėl kurių ji prašo panaikinti 2004-04-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atsakovė A. K. žemės sklypą pradėjo valdyti pagal testamentą, todėl byloje būtina pripažinti, kad atsakovei A. K. 2004-04-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-06-25 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: pripažino, kad 2004-04-20 Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure paveldėtojai A. K. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, reg. Nr. NB2-1507; priteisė iš ieškovės S. K. atsakovei A. K. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, tai taikomos paveldėjimo pagal testamentą teisės normos bei testamento sąlygos ir netaikomos paveldėjimo pagal įstatymą teisės normos (CK 567 straipsnis). Nuosavybės teisių atsiradimo į ginčo objektą metu galiojusio LR piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nustatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, 2 str. 2 d. nustatė, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Nurodė, kad testamentas yra galiojantis, jo teisėtumas nėra ginčijamas, atsakovė atsiradusio palikimo neatsisakė, jį priėmė pagal testamentą, ieškovei nėra atsiradusi teisė į privalomąją palikimo dalį, yra pagrindas pripažinti, kad nuosavybės teisė į ginčo objektą paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu atsirado atsakovei. Pažymėjo, kad iš esmės teisingą paveldėjimo teisės liudijimą tik dėl padarytos techninės klaidos naikinti būtų neteisinga. Kadangi ieškovei nėra atsiradusi paveldėjimo teisė į palikimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, kadangi nesant palikimo, tai nesukelia teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, kad pagal LR CK 5.11 str. notarė privalėjo paveldimą turtą padalyti po lygiai visiems mirusiojo vaikams. Pažymi, kad negali būti du paveldėjimo liudijimai pagal tas pačias teisines aplinkybes. Apeliantės nuomone, priešieškinis negalėjo būti tenkintas, nepanaikinus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė priešieškinį ir jį nagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal A. P. testamentus, surašytus 1994-05-13, registro (duomenys neskelbtini) (b. l. 72), ir 1994-06-01, registro (duomenys neskelbtini) (b. l. 73), visą savo turtą jis paliko savo dukrai A. K. . 1998-01-16 ir 2001-06-04 atsakovė A. K. pateikė notarų biurui pareiškimus dėl tėvo A. P. palikimo priėmimo, kuriuose nurodė, kad ji palikimą priima pagal testamentą. 2001-06-04 atsakovei A. K. buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal šį liudijimą atsakovė paveldėjo savo tėvo A. P. sumokėtas valstybines vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas (6,84 Lt) už namų valdos 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2003-10-08 Klaipėdos apskrities sprendimu Nr. 55/11153 ir 2003-10-08 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2973 A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise A. P. vardu. 2004-04-20 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė atsakovei A. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. NB2-1507, pagal šį liudijimą atsakovė paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nuostatomis, sprendžiant ginčą taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusios atitinkamos redakcijos 1964 m. LR CK normos.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio LR CK 567 str. nuostatas, pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek kai tai nepakeista testamentu. Pagal LR CK 575 str., kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisydamas to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, todėl negali būti taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos. Kadangi, nagrinėjamos bylos duomenimis, pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas neatsirado. Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi tik įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai. Ši taisyklė taip pat reiškia tai, kad sudarydamas testamentą testatorius gali kitokia, negu paveldėjimo pagal įstatymą tvarka paskirstyti paliekamą turtą įpėdiniams bei atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių pagal įstatymą.

Byloje apeliantė nurodo, kad ji yra įpėdinė pagal įstatymą, nes jos seseriai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą, o ne pagal testamentą teisės liudijimas. Ieškovės nuomone, notarė turėjo padalyti paveldėtą turtą visiems įpėdiniams pagal įstatymą lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagal 1994-05-13 ir 1994-06-01 sudarytus testamentus A. P. visą savo turtą, kuris priklausys jam iki gyvos galvos, koks jis bebūtų ir kur jis bebūtų, ir visą kitą turtą, kuris priklausys mirties dieną, t. y. butą, ūkinį pastatą ir du pastatus, pajinius įnašus su visais priskaičiuotais procentais, esančius Dovilų žemės ūkio bendrovėje, visą piniginį indėlį su priskaičiuojamais, esantį Gargždų taupomojo banko Dovilų filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai A. K. . Iš testamento turinio aiškiai matyti, kad testatorius paskyrė vienintele įpėdine tik atsakovę A. K. , dėl to testatoriaus valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir ieškovė. Šis testamentas yra galiojantis, jį pripažįsta ir neginčija bylos šalys. Jeigu testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties. Pats testatorius per savo gyvenimą įgijo turto ir juo rūpinosi, dėl to jis geriausiai išmano, kaip tas turtas tinkamiausiai turi būti tvarkomas po testatoriaus mirties. Todėl testatoriui įstatymo suteikta teisė nurodyti paveldėtoją bei atimti paveldėjimo teisę iš kitų asmenų, galinčių būti paveldėtojais (LR CK 567 str. 575 str.) Testamente neįvardijęs apeliantės S. K. įpėdine, testatorius A. P. nepaskyrė jai palikimo. Priešingu atveju ieškovės pripažinimas paveldėtoja prieštarautų palikėjo (testatoriaus) valiai paveldėtoja paskirti A. K. . Paskirta įpėdine pagal testamentą atsakovė A. K. priėmė palikimą paduodama notarui pareiškimą apie palikimo atsiradimą, kuriame nurodė, kad paveldi pagal testamentą (b. l. 74). Teisėjų kolegijos nuomone, notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atitinka testatoriaus valią. Išduodant paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarės padarytas rašymo apsirikimas, t. y. vietoj „testamento teisės liudijimas“ nurodant „įstatymo teisės liudijimas“, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo liudijimą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Albina PupeikienėBronius Valius