Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-31 · Byla Nr. N-575-2591-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
N-575-2591-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2591/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant asmeniui, kurio turtas konfiskuotinas A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. (toliau – ir pareikėjas) už tai, kad jis, būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (nustatytas 0,92 promilės girtumo laipsnis), 2010 m. lapkričio 21 d., 3.40 val., Mažeikiuose, ties Žemaitijos g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. J.. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 129 ir 130² straipsniuose.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir skyrė jam 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, yra įrodyta bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad protokolą surašęs pareigūnas nepagrįstai nurodė, jog V. B. padarė ir ATPK 129 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, kadangi administracinė atsakomybė už pažeidimą, kuris yra užfiksuotas protokole, numatyta specialiojoje ATPK 130² straipsnyje įtvirtintoje normoje. Teismas pažymėjo, kad V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti turi būti skirta vidutinė straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

II.

V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą, panaikinant transporto priemonės AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir grąžinat ją savininkui A. J.. Nurodo, kad su pažeidimu sutinka, jo neginčija, tačiau mano, jog transporto priemonės konfiskavimas jam paskirtas nepagrįstai. Prašo atsižvelgti į tai, kad konfiskuotas automobilis jam nepriklauso, jis nuosavybės teise priklauso A. J., kurio jis nepažįsta. Nurodo, kad minėtą automobilį jam davė pavairuoti draugas, kuriam jį pavairuoti davė savininko A. J. sūnus M. J.. Pažymi, kad A. J. nieko nežinojo apie tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus. Pažymi, kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala nieko apie tai nežinojusiam asmeniui, kuriam automobilis labai reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. Mano, kad šiuo atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei pareiškėjui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, netaikant transporto priemonės konfiskavimo.

A. J. prašymu, pridėtu prie apeliacinio skundo, taip pat prašo grąžinti jam priklausančią konfiskuotą transporto priemonę. Prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimą padarė asmuo, kurio jis visiškai nepažįsta, kad nieko nežinojo apie daromą pažeidimą ir jame nedalyvavo. Nurodo, kad jo sūnus M. J. naudojosi šia transporto priemone ir jam nėra žinoma, kaip ji atsidūrė pas pažeidimą padariusį asmenį. Pažymi, kad konfiskuotas automobilis yra brangus šeimos turtas ir pažeidėjo veiksmais buvo padaryta didelė žala jo šeimai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu - už pažeidimo, numatyto 130² straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

V. B. administracinė nuobauda buvo skirta ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-3132/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis apskritai neleidžia asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatyme neįtvirtinta galimybė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas neatsižvelgiant į tai, kas yra transporto priemonės savininkas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Iš V. B. apeliacinio skundo (b. l. 21) ir transporto priemonės savininko A. J. prašymo (b. l. 23) paaiškinimų matyti, kad savininkas buvo perdavęs automobilį nuolatos naudoti savo sūnui M. J., kuris, būdamas automobilio teisėtame valdyme, transporto priemonę perdavė valdyti kitiems asmenims. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog automobilio savininkas ėmėsi visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti bei užtikrinti, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administracinio teisės pažeidimo padarymui. Dėl šios priežasties M. J. priklausanti transporto priemonė, kaip V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskuotina.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutarimą, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo. Nepaisant to, konfiskuoto automobilio savininkas turi teisę reikalauti žalos, patirtos dėl automobilio konfiskavimo, atlyginimo iš pažeidimo padarymo metu jam priklausantį automobilį valdžiusio ar naudojusio asmens.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius