Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2015 m. lapkričio 3 d., apie 20:39 val., Ukmergės g. 240, Vilniuje, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, ir vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta važiuojantį automobilį RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip I. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Taip I. S. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą pripažįsta, gailisi, kad vairavo automobilį be teisių. Pripažįsta, kad jis vairavo A. K. paliktą automobilį neturėdamas teisių, nes reikėjo tetą nuvežti, bet vairuodamas automobilį buvo blaivus, po įvykio, grįžęs išgėrė dvi stiklines degtinės. Išėjo parūkyti ir pamatė, kad policija stovi, išėjo su jais pakalbėti. Jis buvo apsirengęs baltu megztiniu ir striuke. Po eismo įvykio nesustojo, nes nieko nepajautė, jokių įbrėžimų, nubrozdinimų ant automobilio nėra.

Savo 2015-12-02 rašytiniame paaiškinime I. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 15-16).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad važiuojant per „Topo centrą“, „Senukų“ aikštelėje, link Ukmergės g., suko į dešinę, degė jam raudonas šviesoforo signalas, bet buvo papildoma žalia, tai suko į dešinę ir tada pamatė, kad labai plačiai išsisukinėja VW PASSAT, jis sustojo autobusų juostoje ir pajautė, kaip pastūmė jo mašiną truputį. Po to pristabdė ir toliau labai greitai nuvažiavo. Galvojo pažiūrės, kur važiuoja, dar privažiavo iš galo, pamirksėjo šviesomis, bet nereagavo. Kaip tik gavosi tuo metu, kad jis važiavo su draugais susitikt ir ten šalia jie gyvena, todėl pamatė, į kurį kiemą ta mašina nusuka. Nuvažiavo į tą kiemą, pamatė, kad automobilis bet kaip numestas, užstatęs visas mašinas, nieko jame nėra, durys atrakintos, šviesa mašinoje palikta ir daug butelių buvo. Žala automobiliui nebuvo tokia didelė, nubrozdinimas nedidelis, kad būtų kvietęs pareigūnus, bet kai pamatė, kad daug butelių, nėra gerai, kai girti važinėja, todėl iškvietė policijos pareigūnus. VW PASSAT matė, kad du žmonės tikrai buvo, net tiksliai vairuotojo nematė, bet prie vairo sėdėjo šviesiai apsirengęs žmogus. Automobilis yra registruotas ne jo, bet kažkurio iš tėvų vardu, jis jiems pasakė apie eismo įvykį, bet ar jie kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo, nežino. Atvažiavę policijos pareigūnai pradėjo tikrinti mašiną, tuomet bobutė priėjo prie lango, žiūrėjo ir po to paaiškėjo, kad iš jų buto. Aiškinosi, kas vairavo, sakė, kad kažkoks A. vairavo, kuris po to išėjo. Ten buvo sunku aiškintis, nes asmenys buvo labai neblaivūs.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. G. 2015-11-03 rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas M. K. – nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje. Paskelbus byloje esantį M. K. 2015-11-03 tarnybinį pranešimą (b. l. 4), liudytojas paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta jo tarnybiniame pranešime. Taip ir buvo, kad kai jie atvažiavo, juos pasitiko, nurodė, rado apgadinimus ant VW PASSAT automobilio, apgadinimų aukščiai atitiko. Buvo užėję ir į butą, jiems netgi iš buto kažkurio pradėjo jiems rėkti, nes VW PASSAT netvarkingai buvo priparkuotas, per vidurį kelio buvo pastatytas, salone buvo betvarkė, automobilis buvo neužrakintas. Rado I. S., kuris iš pradžių neprisipažino, kad jis vairavo, sakė, kad kažkoks draugas, tarnybiniame pranešime paminėta, kuris išėjo. Bet jam vis tiek davė pasitikrinti blaivumą ir pridėjo kvitą, kadangi buvo neaišku, jis vairavo, ar ne jis. Daugiau vyrų nebuvo.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobiliai VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino, ir RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodyta, kad automobiliui VOLKWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui RENAULT MEGANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 6, 7).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2015-11-03, 21.49 val., I. S. užfiksuotas 3.30 ‰ girtumas. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0177360 matyti, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 12, 13).

A. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis, A. K., 2015-11-03 nuvežė I. S. į Ukmergės g. Paliko mašiną Musninkų g. 5. Kad lietė mašiną, nematė. Vairavo VOLKWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos fotolentelėse užfiksuotose nuotraukose po eismo įvykio nurodyta, kad VOLKWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje, o RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 17).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad I. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, kad nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo M. K. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra policijos pareigūno M. K. 2015-11-03 tarnybinis pranešimas, D. G. 2015-11-03, rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, patvirtina, kad būtent automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. S. pažeidė KET 126 punkto, kuriame numatyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – automobilis RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajautė, tačiau duodamas parodymus jis nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą pripažįsta, neneigė vairavęs automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš esmės neneigė, galėjęs kliudyti kitą automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, konstatavo, kad apgadinimų aukščiai atitinka. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad I. S. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei I. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. S. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. S. pažeidė KET 220 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. teismo posėdžio metu teigė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajautė, jokių įbrėžimų, nubrozdinimų ant automobilio nėra, todėl po eismo įvykio ir nesustojo. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš fotolentelių, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiojo parodymų, automobiliams padaryti nedideli apgadinimai, smulkūs įbrėžimai ir nubrozdinimai, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. G., jis pajautė, kaip labai plačiai išsisukinėdamas VW PASSAT truputį pastūmė jo mašiną, taip pat nurodė, kad vairuotojas truputį pristabdė ir tada labai greitai nuvažiavo toliau. Taigi iš tokių nukentėjusiojo parodymų galima spręsti, kad kontaktas nors ir buvo nežymus, tačiau turėjo būti juntamas. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. K. nurodė, kad I. S. iš pradžių neprisipažino, kad jis vairavo, sakė, kad vairavo kažkoks jo draugas, kuris išėjo. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir M. K. 2015-11-03 tarnybiniame pranešime. Šių aplinkybių neginčijo ir pats I. S.. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad tiek teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. G., tiek liudytojas M. K. nurodė, kad automobilis VW PASSAT buvo bet kaip numestas, netvarkingai priparkuotas kieme, pastatytas per vidurį kelio, užstatęs visas mašinas, buvo paliktas neužrakintas, mašinoje palikta šviesa, salone buvo betvarkė ir daug butelių. Tai, kad I. S. iš pradžių neigė vairavimo faktą, taip pat, kad skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos bei, kad paliko automobilį stovėti netvarkingai priparkuotą, visgi rodo, kad I. S. tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės už savo veiksmus. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad I. S. turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad jis kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris buvo apgadintas. Visgi jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, tai yra I. S. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

I. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir už tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Kaip jau minėta, eismo įvykio faktą bei I. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sudėtis. Byloje esantis alkotesteris patvirtina, kad 2015-11-03, 21.49 val., I. S. nustatytas 3.30 ‰ girtumas. I. S. pats pripažino, kad grįžęs išgėrė dvi stiklines degtinės. Objektyvių duomenų, kad I. S. būtų vartojęs alkoholį iki eismo įvykio ir vairavęs automobilį būdamas neblaivus, byloje nėra. Pats I. S. taip pat nurodo, kad vairuodamas automobilį buvo blaivus. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad I. S. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys, jog I. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tą pripažino ir pats I. S.. O administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, yra numatyta ne ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o 129 straipsnyje. Visų aukščiau paminėtų duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad I. S. veiksmuose yra nustatyti ir visi ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra suklysta nurodant ATPK straipsnį, ir vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, I. S. veika perkvalifikuotina iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ATPK 129 straipsnį.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei I. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad I. S. kai kurias aplinkybes pripažino ir dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, gailėjosi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. S. - anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, tame tarpe ir du kartus už KET pažeidimus, tačiau paskutinį kartą 2011 metais, skirtas baudas yra sumokėjęs, todėl galiojančių nuobaudų neturi, oficialiai nedirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau I. S. skirtinos nuobaudos, artimesnės minimalioms ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 129 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytoms nuobaudoms, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teisės vairuoti, be ATPK 129 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto galimo transporto priemonės konfiskavimo. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1180 € (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės - automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskavimo;pagal ATPK 129 straipsnį – 1180 € (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės - automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 1180 € (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės - automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskavimo.

Automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui A. K..

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 15053617906 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.