- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- eI-3546-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00251-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. R. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti: 1) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2018 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 7SD-7426-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo"; 2) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 1SS-2594-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, jog pareiškėja R. R. yra A. B., pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. (duomenys neskelbtini)., valdytą žemę, turto paveldėtoja. Pagal visų pretendentų 1993 m. kovo 22 d. susitarimą, A. B. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,0 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį – 1,0 ha (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais. A. B. mirė (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų neatsiėmė ir apskaičiuota kompensacija į jos nurodytą sąskaitą nebuvo pervesta. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 11-R-116-203 „Dėl kompensavimo būdo“ pasiūlė pareiškėjai R. R. apsispręsti, kuriame rajone ir seniūnijoje pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą ir išvados originalą. Tuo pačiu raštu buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę rinktis žemę kituose rajonuose, kompensaciją pinigais arba vertybiniais popieriais. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl įstatymų nustatyta tvarka išvados parengimo, suteikiant neatlygintinai Kauno rajone lygiavertį žemės sklypą dėl J. B. turėtos ir natūra negrąžintinos žemės (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno skyrius skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjos prašymo netenkino. NŽT skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtiną. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalis numato galimybę, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. vasario 13 d. raštas Nr. 11-R-116-203 „Dėl kompensavimo būdo“ suteikė pareiškėjai teisę teikti prašymą dėl įstatymų nustatyta tvarka išvados parengimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą turėtam. Pareiškėja šią teisę įgyvendino pateikdama prašymą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovė tęs pradėtą, bet neužbaigtą administracinę procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, skundžiami aktai nepagrįsti teisės aktais, nenurodytos atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą priežastys. Skundžiami administraciniai aktai nemotyvuoti ir nepagrįsti taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis, bei neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.3 punkto.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, taip pat atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvusi nekilnojamojo turto savininko įpėdinė A. B. išreiškė valią 1998 m. gruodžio 3 d. prašydama išmokėti kompensaciją pinigais už negrąžintą 1,0 ha žemės dalį. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu 1999 m. rugsėjo 27 d. Nr. 52/11319 buvo atkurtos A. B. nuosavybės teisės į 1,0 ha žemę, aplyginant pinigais. A. B. (duomenys neskelbtini)mirus, kompensacija pinigais nebuvo išmokėta. Pareiškėjai, A. B. teisių perėmėjai, nepatikslinus sąskaitos, pinigai grąžinti į biudžetą. Pareiškėja 2017 m. sausio 25 d. pateikė prašymą dėl paimtos žemės LŽŪU mokslo ir mokymo reikmėms atlyginimo, kuriuo prašė išmokėti pinigus už paimtą žemę. Pareiškėjos siekis atsiimti žemę natūra atsirado tik pastaruoju metu, todėl nebuvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Pareiškėja nepasinaudojo teise per teisės aktuose nustatytus terminus gauti lygiavertį žemės sklypą. Atsakovė, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Tvarkos 3 punkto nuostatas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Terminai, per kuriuos piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, galėjo pareikšti ar pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, buvo apibrėžti konkrečia kalendorine data, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., ir šis terminas yra naikinamasis. A. B. išreiškė savo valią raštiškai 1998 m. gruodžio 3 d. prašyme išmokėti kompensaciją pinigais už negrąžintą 1,0 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Daugiau prašymų, kuriais būtų pareikšta (pakeista) valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo pakeitimo, nebuvo pateikta iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino – iki 2003 m. balandžio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo būdo, pareiškėjai siekiant, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, taip kompensuojant už negrąžintiną žemę natūra. Pareiškėja nesutinka, kad už negrąžintą valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta pinigais, kaip nurodyta Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 52/11319 dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtino, jog pareiškėja R. R. yra A. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., turto paveldėtoja. A. B. buvo viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. (duomenys neskelbtini)., valdytą žemę. Pagal visų pretendentų 1993 m. kovo 22 d. susitarimą, A. B. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,0 ha žemės. Buvusio žemės savininko J. B. valdyta žemė (duomenys neskelbtini), buvo užimta Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslo ir mokymo reikmėms naudojamos žemės. A. B. 1998 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą už negrąžintą žemę (1,0 ha) (duomenys neskelbtini)., išmokėti kompensaciją. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha žemės, atlyginant pinigais – 1385 Lt. Pareiškėja R. R. 2003-03-31 pateikė prašymą, kuriame reikalavo, kad buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės dalis (duomenys neskelbtini)., būtų grąžinta natūra arba už ją būtų kompensuojama rinkos kaina. Taip pat pareiškėja 2007 m. sausio 25 d. pateikė prašymą visų pretendentų vardu prašydama atlyginimą už žemę išmokėti lygiomis dalimis teisėtiems buvusio žemės savininko J. B. įpėdiniams. Vėliau pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu, prašydama parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai Kauno rajone, taip kompensuojant už buvusio savininko J. B. natūra negrąžintina žemę (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno skyrius skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjos prašymo netenkino. NŽT skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą.
Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. B. metu galiojo 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris reglamentavo nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis numatė, jog valstybės išperkama žemė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms.
Taigi, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis numatė atvejus, kai žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Buvusio žemės savininko J. B. valdyta žemė (duomenys neskelbtini)., buvo užimta Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslo ir mokymo reikmėms, todėl išperkama valstybės, ir nuosavybės teisės buvusioje vietoje natūra negalėjo būti atkurtos.
Kaip minėta, už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojusi nuo 1999-06-02) numatė, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) vertybiniais popieriais; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam esamos privačios namų valdos (sodybos) žemės sklypą (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar V. K. ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.
Kadangi A. B. 1998 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą už jai priklausančios natūra negrąžintos žemės 1,0 ha dalį (duomenys neskelbtini)., išmokėti kompensaciją, Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-09-27 sprendimu Nr. 52/11319 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio žemės savininko 1,00 ha žemės dalį atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais – 1385 Lt.
Pareiškėja 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą, kuriame reikalavo, kad buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės dalis (duomenys neskelbtini)., būtų grąžinta natūra arba už ją būtų kompensuojama rinkos kaina.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje, galiojusioje pareiškėjos 2003 m. kovo 31 d. prašymo grąžinti žemę natūra arba už ją kompensuoti rinkos kaina pateikimo metu, numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė atlygina piliečiams šiais būdai: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) vertybiniais popieriais; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar V. K. ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.
Pažymėtina, jog pareiškėja 2003 m. kovo 31 d. prašyme nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyto nuosavybės atlyginimo būdo, kuriuo būtų galima kitaip atkurti nuosavybės teises, nei buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 atlyginant pinigais, o grąžinti žemę natūra nebuvo teisinių galimybių. Teismo vertinimu, pareiškėjos 2003 m. kovo 31 d. prašyme nurodyta valia reiškė išlikusio nekilnojamojo turto – žemės grąžinimą natūra turėtoje vietoje, kurios nebuvo galimybės įgyvendinti dėl to, kad buvusio savininko valdyta žemė buvo išperkama valstybės, nes užimta mokslo ir mokymo reikmėms naudojamos žemės. Be to, pirmiau minėtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatos nesukuria jokių pagrindų tapatinti nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra su atlyginimo būdais už valstybės išperkamą turtą. Pareiškėjos 2003 m. kovo 31 d. prašyme nurodytas atlyginimo būdas – kompensacija rinkos kaina – jau buvo įgyvendintas atkuriant nuosavybės teises A. B. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-09-27 sprendimu Nr. 52/11319 atlyginant už 1,00 ha žemės dalį pinigais (litais).
Būtent Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius būdai. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja nei vieno iš šiame straipsnyje nurodyto atlyginimo būdo nepasirinko per Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 3 punkto nuostatos numatė, jog nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Taigi, aptariamoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoje nustatytas terminas pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atkūrimo būdo pakeitimo yra esminė sąlyga siekiant atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytu vienu iš nuosavybės teisių atkūrimo būdu.
Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. vasario 13 d. rašto Nr. 11-R-161-203 duomenų galima spręsti, jog pareiškėja 2008 m. sausio 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, kuris dėl pirmiau minėtų aplinkybių negalėjo būti įgyvendintas. Nors minėtame Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. vasario 13 d. rašte pareiškėjai buvo pasiūlyta apsispręsti dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu, tačiau tai nesukūrė jokių teisinių prielaidų ir teisėtų lūkesčių pareiškėjai, iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikusiai prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašant atlyginti už negrąžintiną žemę lygiaverčiu žemės sklypu bei pakeisti nepradėtą vykdyti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 52/11319 už 1,0 ha žemės dalį, atlyginant pinigais (litais).
Pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės teisių atlyginimo būdo nepakeitė (nepareiškė). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėja turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pakeitimo. Vėliau, t. y. po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pakeitimo negalėjo ir negali sukurti pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 21 straipsnyje numatytas išimtis.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka iki 2003 m. balandžio 1 d. būtų pateikusi prašymą, kuriame būtų nurodytas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytas atlyginimo už išperkamą nekilnojamąjį turtą būdas lygiaverčiu žemės sklypu. Kadangi pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais valios dėl atkūrimo būdo nepakeitė, todėl nėra teisinių galimybių pareiškėjai atkurti nuosavybės teises jos pageidaujamu būdu, atlyginant už negrąžintiną žemę lygiaverčiu žemės sklypu.
Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjos 2018 m. lapkričio 14 d. prašymas suteikti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone ir parengti išvadą dėl nekilnojamojo turto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už valstybės išperkamą ir negrąžintą žemę negali būti įgyvendintas, nes pareiškėja valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą negrąžintiną žemę pateikė praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas.
Atkūrimo įstatyme nenustatyta galimybė atnaujinti terminą valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimui ir šis terminas laikytinas naikinamuoju. Kadangi šis terminas yra naikinamasis, kuris, jį praleidus, negali būti atnaujintas, o praleidus šį terminą, vėlesnis piliečio valios nurodymas ar pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis jam teisines pasekmes. Taigi ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numatė konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra ar kitu jo nurodytu būdu.
Pažymėtina ir tai, kad nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878) nebenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kurie pateikiami nustatytais terminais, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Įvertinus byloje esančius faktinius duomenis ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog prašymą suteikti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą pareiškėja pateikė 2018 m. lapkričio 14 d., praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymą dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo, kuriame būtų išreiškusi valią pakeisti atlyginimo būdą už valstybės išperkamą turtą lygiaverčiu žemės sklypu.
Nors Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią žemės dalį, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais (litais) ir sprendimas nebuvo įvykdytas, tačiau pareiškėjos 2003 m. kovo 31 d. pateiktame prašyme nurodytas atlyginimo būdas „kompensuoti rinkos kaina“ nereiškė jokio kito atlyginimo būdo, numatyto Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje. Prašyme nurodytu kompensavimo būdu jau buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais (kompensacija), be to, pareiškėjos 2003 m. kovo 31 d. prašyme nurodytas nuosavybės atkūrimo būdas natūra apskritai negalėjo būti įgyvendintas, nes žemė, į kurią pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises natūra, buvo valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas kaip užimta mokslo ir mokymo reikmėms.
Taigi, atsižvelgus į pareiškėjos prašymų pateikimo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo nuostatas darytina išvada, kad NŽT Kauno rajono skyrius skundžiamu administraciniu aktu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo bei rengti procedūras atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu žemės sklypu, nes tokioms procedūroms pradėti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Nors skundžiamo administracinio akto turinys nėra pakankamai aiškiai argumentuotas, jame nėra išsamiai pateikta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analizė taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, įpareigojantis atsakovę, kaip viešojo administravimo instituciją, vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti, tačiau skundžiamame akte pakankamai detaliai nurodyta institucijos pozicija dėl pateikto prašymo nepagrįstumo, iš jo turinio galima vienareikšmiškai suprasti, jog tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo bei rengti procedūras atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu žemės sklypu nėra teisinio pagrindo, kadangi Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 52/11319 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią žemės dalį, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais. Todėl įvertinus skundžiamo administracinio akto turinį, laikytina, kad esminės aplinkybės, vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, buvo atskleistos tinkamai, pagrindžiant institucijos poziciją.
Formalūs skundžiamo akto trūkumai, kurie neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms, negali nulemti skundžiamo akto panaikinimo. Skundžiamo akto panaikinimas tik dėl formalių trūkumų pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių jos siekiui, t. y. atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) rajone.
Teismo nuomone, nustačius, jog pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) rajone negali būti tenkinamas, naikinti skundžiamą raštą vien tik formaliu pagrindu dėl neatitikties individualaus akto formaliems reikalavimams nėra tikslinga.
Įvertinus tai, jog skundžiamu NŽT Kauno skyriaus administraciniu aktu iš esmės buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta rengti išvadą dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini)rajone, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti NŽT Kauno skyriaus administracinį aktą atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš esmės dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą NŽT administracinį aktą, kuriame buvo išsamiai nurodyta faktinė ir teisinė argumentacija netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą NŽT Kauno skyriaus administracinį aktą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Nepatenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos R. R. prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.