- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1-1517-530/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00808-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam K. R., nukentėjusiajai M. B., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, civiliniams atsakovams: AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., UAB „Vector ir Ko“ atstovui R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-07-15 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Vector ir Ko“ vadybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. 2012 m. gruodžio 11 d. apie 11.17 val. Kaune, R. Kalantos g. vairuodamas automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 34 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje važiuojamąją dalį baigiančios pereiti pėsčiosios M. B., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-12-11 buvo labai sudėtingos eismo sąlygos, kelio danga pasidengus šlapiu sniegu, todėl įvykio metu nebuvo galimybės sustabdyti automobilį. Jam važiuojant antra eismo juosta link šešto forto, staiga prieš jį persirikiavo iš pirmos eismo juostos nenustatyto valstybinio numerio automobilis „Peugeot“ ir sustojo prie perėjos. Jis bandė automobilį apvažiuoti ir per jį nepamatė einančios perėja nukentėjusiosios. Stabdant buvo įjungęs ir garso signalą, bandė sukti link bordiūro, bandė trenktis į stulpą, kad neužkliudytų nukentėjusiosios M. B., bet vis tiek sniego danga atmetė atgal ir automobilio kairiuoju kampu kliudė M. B.. Nemano, kad tai buvo aplaidumas ar neatsakingumas, nebuvo viršytas greitis, buvo blaivus, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, susiklostė netinkama situacija. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad sukėlė žmogui skausmą ir diskomfortą. Po nelaimės tris kartus lankėsi ligoninėje pas M. B., bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, padėjo po truputį materialiai, bet pareikalavus jos žentui R. P. 30000 Lt už žalos atlyginimą ir susitaikymą, kad liktų neteistas ir išsaugotų vairuotojo pažymėjimą, suprato, kad jo geri norai nėra svarbu, tik noras gauti pinigų. Jis supranta, kas yra nelaimė šeimoje, bet neturi tokių santaupų, turi tik įsipareigojimus kredito įstaigoms. Rūpinasi savo fiziškai neįgalia motina, savo šeima. Mano, kad civilinis ieškinys neturi viršyti draudimo įstaigos išmokamų sumų. Prašo civilinį ieškinį atmesti. Mano, kad įmonė UAB „Vector ir Ko“, kurioje jis dirba neturi finansiškai atsakyti už jo padarytą avariją. Viešai atsiprašė nukentėjusiosios M. B..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad įvykio dieną ėjo per R. Kalantos gatvės pėsčiųjų perėją, kurioje jai apsidairius nebuvo atvažiuojančių automobilių. Jai įėjus į perėją daugiau nieko neatsimena. Atsigavo tada, kai ją kėlė į greitosios med. pagalbos automobilį. Jai paaiškino, kad ją partrenkė automobilis. Buvo nustatyti kojos, raktikaulio lūžiai, galvos sutrenkimas. Jai buvo atliktos dvi operacijos, 20 dienų gydėsi ligoninėje, po to gydėsi reabilitacinėje įstaigoje ir 2 mėnesius prižiūrėjo dukra N. P.. Po traumos jaučia skausmą ir dabar, pilnai savim pasirūpinti negali, padeda dukra. Su kaltinamuoju ligoninėje teko bendrauti tris kartus, padėjo truputį materialiai, atsiprašė. Reiškia civilinį ieškinį 25000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Iš draudimo gavo 7500 Lt išmoką.
L. R. P. paaiškino, kad jam nukentėjusioji yra uošvienė. Įvykus nelaimei jis tvarkė visus reikalus, nes žmona dirba dviem pamainom. Sužinojus, kad jos gydymas truks šešis mėnesius, laukia daugiau operacijų, bus reikalinga slauga, kreipėsi į draudimo įstaigą, kur buvo paaiškina, kad apmoka pagal valstybinius įkainius ir valstybinių ligoninių, jokios pagalbos nesuteikė, pasiūlė kreiptis į savo apylinkės socialinį darbuotoją. Ieškojo privačios slaugos, sužinojo, jog slauga savaitei privačioje ligoninėje kainuoja 2500 Lt, dviem mėnesiams – 18000 Lt mokant iš anksto. Tokių pinigų neturėjo, todėl kreipėsi pagalbos į kaltinamąjį, kuris pasakė draudimas sumokės ir ne jo reikalas. Jis jam konkrečios sumos neįvardijo, tik prašė pagalbos ir pasakė, kad jeigu nepadės, pateiks ieškinį, padės – nebus piktumų. Kaltinamasis pats įvardijo 30000 Lt, kad jiems draudimas sumokės, jis tokios sumos neprašė. Jam tikrai daugiau kainavo negu kaltinamasis sumokėjo 300 Lt ligoninėje lankydamas nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją slaugė patys savo namuose, dėl to teko keisti darbo grafikus, vaikams studijų grafikus. Nukentėjusiajai po operacijos pirko vaistus nuo skausmo, maitino, pirko biotualetus, nes negalėjo pati savim pasirūpinti. Teigia, kad nukentėjusioji iki įvykio buvo sveika moteris, prižiūrėjo sodą, aprūpino visus daržovėm. Jie negali vieni visko prižiūrėti. Neturtinės žalos dydį nusprendė visi pasitarę kartu patariant advokatui. Patvirtino, kad draudimo išmokos dėl 502,42 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos buvo pervestos į sutuoktinės N. P. sąskaitą.
Civilinio atsakovo atstovas R. K. paaiškino, kad jis yra UAB „Vector ir Ko“ vadovas, kaltinamasis jų darbuotojas. Įvykio dieną darbuotojas K. R. buvo išvykęs darbo reikalais automobiliu, jo pavedimu ir darbo santykiais buvo susijęs su įmone. Tą dieną vairavimo sąlygos buvo blogos. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo apie pietus. Vėliau matė kaip K. R. išgyveno, stengėsi rūpintis nukentėjusiąja. Žinodamas jo tam tikras vertybes, matė kaip jis pergyveno, kai iš jo buvo pareikalauta didelė pinigų suma. Žino jo materialinę būklę, jo mama fizikai neįgali, ja rūpinasi, stengiasi, dirba papildomai, kad išlaikytų šeimą ir rūpintųsi mama. Puikiai supranta ir mato, jog nukentėjusioji mielas ir malonus žmogus, o jos artimieji nelaimę paverčia verslo planu. Prašo civilinį ieškinį pareikštą įmonei atmesti. Įmonės turtas yra apdraustas. Įmonės veikla 5 metai nuostolingai, turi įsipareigojimų bankui, turi nelikvidžių prekių.
Civilinio atsakovo atstovas G. T. paaiškino, kad šis įvykis buvo administruojamas Lietuvos draudimo žalų skyriuje, nes automobilis buvo apdraustas jų bendrovėje. Buvo du reikalavimai – M. B. ir ligonių kasos. Ligonių kasai kompensuota 5188,61 Lt, tiek kiek buvo pareikšta, nes akivaizdu, kad buvo darytos tam tikros operacijos. M. B. ieškinys susideda iš dviejų dalių: turtinės ir neturtinės žalos. Kokia neturtinė žala, kad nuspręsti, vienas iš kriterijų yra turtinės žalos dydis. Buvo išspręstas reikalavimas dėl turtinės žalos ir atmestos tik tos gydymo išlaidos (54,12 Lt), kurios nėra siejamos su šio eismo įvykio sužalojimo gydymu. Kita, tiesiogiai susijusios išlaidos su šia trauma, būtent 502,42 Lt buvo kompensuota. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, tai visi sveikatos sutrikdymai skirstomi į nežymius, nesunkius ir sunkius sveikatos sutrikdymo mastus. Žiūrint į esamas pasekmes dėl įvykio, į kitus kriterijus, mano, kad tikrai pagrįsta ir teisinga 6000 Lt suma dėl neturtinės žalos. Remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama 10000 Lt ribose, todėl atsižvelgiant į pasekmes, mano 6000 Lt suma reikšminga, atitinkanti teismų praktiką ir turėtų būti palikta. Jeigu teismas manytų kitaip, priteisiama iki 10000 Lt, o 25000 Lt reikalavimas neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, akivaizdžiai per didelis. Paaiškino, kad yra skambinama telefonu, žmogaus klausiama, kas įvyko, užregistruojama pati žala. Dažnai negali atvykti, judėti, tada į namus siunčiamas pusiau užpildytas prašymas, kuriame išdėstytų savo reikalavimus, pridėtų įrodymus. Sugrįžus prašymui iš M. B., jiems nekėlė jokių abejonių, kad artimas žmogus, kad pati M. B. raštu parašė prašymą, kad pervestų į jos dukros sąskaitą. Kadangi yra artimi žmonės, jiems nesukėlė jokių abejonių, kad tie pinigai bus panaudoti M. B. gydymo išlaidų kompensavimui ir materialinės žalos atlyginimui. Pagal jos prašymą asmuo turi teisę reikšti, jeigu parašė, kad į jos dukros sąskaitą.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir šiais rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-jo būrio patrulio R. N. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-12-11 patruliuodamas gavo iš VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad R. Kalantos g. 36 įvykęs eismo įvykis, partrenkta moteris. Nuvykęs į įvykio vietą rado atvykusią greitąją med. pagalbą ir automobilį Audi A3, kurio vairuotojas K. R. paaiškino, kad važiuodamas link (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo iš kairės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, ėmė staigiai stabdyti. Automobilis slydo. Bandė išvengti susidūrimo su pėsčiąja sukdamas dešinėn, bet atsimušus į kelkraščio bortelį transporto priemonė grįžo į važiuojamąją dalį ir kliudė pėsčiąją (b. l. 3). Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012 m. gruodžio 11 d. apie 11.17 val. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuoti automobilio Audi A3, v. n. DOE, išoriniai sugadinimo požymiai bei būklė po eismo įvykio (b. l. 9, 10). Alkotesterio duomenys patvirtina, kad K. R. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 17). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 259/13(02) M. B. konstatuota kairio smilkinio – momens – pakaušio sumušimai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti nurodyto autoįvykio metu, M. B. sužalojant kaip pėsčiąją judančio automobilio dalimis pirminį smūgį suduodant į dešinį kelį. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (b. l. 28-29). Nukentėjusiosios M. B. 2013-01-23 prašymu AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti žalą nustatyta, kad prašė draudimo išmoką išmokėti jos dukrai N. P. (b. l. 127). AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus 2013-03-12 sprendimu nustatyta, kad gavėjui išmokama suma 6502,42 Lt (b. l. 125). AB „Lietuvos draudimas“ pranešimais nustatyta, kad dėl 2012-12-11 eismo įvykio nukentėjusiajai M. B. kompensuojant gydymo išlaidas ir neturtinę žalą yra išmokėta 6502,42 Lt (502,42 Lt – gydymo išlaidos, 6000 Lt – neturtinė žala) draudimo išmoka jos prašymu į jos dukros N. P. sąskaitą, bei Kauno teritorinei ligonių kasai, kompensuojant už M. B. suteiktas gydymo paslaugas yra išmokėta 5188,6 Lt draudimo išmoka (b. l. 118, 119).
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“). Būtent šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta M. B. sveikata, kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji M. B. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 11264 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą ir 1014,07 Lt turtinę žalą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei 12736 Lt neturtinę žalą iš civilinio atsakovo UAB „Vector ir Ko“, bendroje sumoje – 25014,07 Lt (b. l. 32-48). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo K. R. 2500 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 139).
Nukentėjusioji ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Kaltinamojo veiksmai sukėlė daug skausmo ir neigiamų dvasinių išgyvenimų. Taip pat nukentėjo ir jos šeimos nariai, t. y. jos dukra N. P.. Po eismo įvykio negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, negalėjo vaikščioti, priklausoma nuo kitų žmonių.
Byloje nustatyta, kad K. R., vairuodamas automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios M. B. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 12). Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, išskiriantį šį draudimą nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1014,07 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja atlyginti už įvykio metu sugadintus daiktus: 500 Lt už nepataisomai suplėšytą ir išteptą striukę, 60 Lt už suplėšytą rankinę, 200 Lt už dingusius batus, 200 Lt už sukruvintus, apgadintus viršutinius rūbus (kelnes, megztuką, šaliką, pirštines, kepurę) ir 556,49 Lt už vaistus, medikamentus, tualeto reikmenis, kas sudaro 1516,49 Lt sumą. 2013-03-13 civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pervedė 502,42 Lt gydymo išlaidoms kompensuoti (b. l. 47, 118, 126), todėl reiškia ieškinį 1014, 07 Lt sumai, neskaičiuojant jau draudimo bendrovės sumokėtus 502,42 Lt.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji M. B. prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias ji patyrė dėl eismo įvykio , kuriame ji nukentėjo. AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko sumokėti 54,12 Lt, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog šie vaistai nebuvo susiję su patirta trauma eismo įvykio metu ( b.l.126). Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, jog nukentėjusioji patyrė traumą lauke, žiemos metu, kurį laiką ji buvo praradusi sąmonę, gulėjo ant šlapios, šaltos dangos, asmenų mačiusį šį įvykį teigimu ji gulėjo ant asfalto iki atvyko medikai, todėl natūralu, jog galėjo peršalti ir jai buvo būtini vaistai ir nuo peršalimo ligų. Be to, akivaizdu ir tai jog eismo įvykio metu yra apgadinami rūbai, avalynė. Nors ir nepateikė teismui įrodymų, kad būtent tiek striukės ( žieminės) vertė 500 Lt, batų- 200Lt o visų kitų rūbų ir rankinės vertė – 260 Lt, tačiau teismas daro išvadą, jog prašoma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi būti atlyginta. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi ( BPK 115str.1d.). Kadangi turtinė žalos atlygis neviršija draudimo sumos , pastaroji – 1014, 07 Lt priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiosios parodymai ir medicininių dokumentų išrašai (b. l. 28-29, 136) patvirtina, kad M. B. dėl sukeltų pasekmių jos sveikatai patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi pakankamai netrumpą laiką, į liekamuosius reiškinius sveikatai, kuriuos ji jaučia iki šiol. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Taigi neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
K. R. nusikalstama veika sukėlė pasekmes nukentėjusiajai, ji patyrė traumą eismo įvykio metu, kurios metu jai lūžo raktikaulis, lūžo dešinio blauzdikaulio išorinis krumplis ir patyrė lengvą galvos smegenų sukrėtimą. Buvo atliktos operacijos. Nukentėjusioji buvo stacionarizuota klinikose nuo 2012-12-11 iki 2013-01-02, vėliau skirtas 2-asis reabilitacijos etapas nuo 2013-02-25 iki 2013-03-17( b.l.38-39). K. R. padaryta veika – neatsargumas, neatidumas, kurie ir lėmė pasekmių atsiradimą. Nustatyta ir tai, kad iš dalies pasekmių atsiradimą sąlygojo ir prastos eismo sąlygos, buvo žiemos metas, slidu, kai tokiomis sąlygomis privalu būti atidiems visiems eismo dalyviams. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, dirba (b. l. 110), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 112-115, 117), rūpinasi savo fiziškai neįgalia motina (b. l. 116). Po eismo įvykio kaltinamasis lankė nukentėjusiąją, jos atsiprašė, teikė jai materialinę pagalbą. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji dėl patirtų traumų šiuo metu negalėtų judėti ar savimi pasirūpinti, jog jai būtų skirta rūpyba. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog M. B. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vertintini 8 000 Lt suma, kuri atsižvelgiant į tai jog draudimas dalį neturtinės žalos- 6000 Lt yra atlyginęs, mažintina šia suma ir likusi 2000 Lt priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Ieškovė M. B. prašė priteisti proceso išlaidas – 2500 Lt , kadangi ji tiek sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą ją atstovaujant teisme ir surašant procesinius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Dėl išlaidų dydžio.
Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo ši paslauga( b.l. 139). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į ligoninę, su ja bendravo, jo teigimu sumokėjo kelis šimtus litų vaistams pagal savo finansines galimybes, tai rodė kaltinamojo elgesį nukentėjusio atžvilgiu, kad jis nesiekia išvengti atsakomybės. Byloje buvo reiškiamas ir nukentėjusios dukters N. P. civilinis ieškinys, kurio teismas nepriėmė, kurį taip pat buvo surašęs advokatas L.Jankauskas. Todėl teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusiojo interesus paprastai atstovauja ir prokuroras palaikantis valstybinį kaltinimą byloje, manytina jog prašoma priteisti suma iš kaltinamojo yra per didelė. Todėl vadovaujantis LR BPK 106str.2d. šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ( parengė civilinį ieškinį, dalyvavo susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo teisme dviejuose posėdžiuose), sugaištą laiką, kaltinamojo finansinę padėtį laikytinos per didelėmis ir mažintinos iki 1500 Lt( LR BPK 106 str. 2 d.).
Daiktinių įrodymų byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
K. K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 80) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. K. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis K. R. neteistas (b. l. 74), administracine tvarka baustas (b. l. 62-73), dėl priklausomybės ligų neregistruotas (b. l. 59), padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111), rūpinasi savo fiziškai neįgalia motina (b. l. 116), todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civiliniai ieškinį pareikštą M. B. tenkinti iš dalies ir priteisti 1014, 07 Lt ( vieną tūkstantį keturiolika litų 07ct.)turtinės žalos ir 2000 Lt ( du tūkstančius) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, M. B. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš K. R. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios M. B. naudai. Likusioje dalyje prašymo netenkinti.
Įpareigoti nuteistąjį K. R. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.