Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. R. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties, kuria V. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-01-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2005-06-01 iki 2006-07-04, ne mažiau kaip 2 kartus, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), prieš šio valią, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, rankomis masturbavo bei savo burna dirgino nukentėjusiojo A. K. lytinius organus, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį prieš pastarojo valią, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Be to, V. R. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2006-07-04 iki 2010-06-30, ne mažiau kaip 15 kartų, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įtraukdamas nukentėjusįjį A. K. girtauti, po ko pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir nepilnametystės, prieš šio valią, rankomis masturbavo bei savo burna dirgino nukentėjusiojo A. K. lytinius organus, tokiais savo veiksmais jis seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį bei įtraukė pastarąjį girtauti, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 161 str. l d., 150 str. 3 d.

V. R. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-09-15 18.00 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-17 nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-09-15. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-08 nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-10-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-11 nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-11-15, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-01-15.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pareiškime, nurodydamas suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus. Teismui pateiktos tik kelios faktinės aplinkybės (kad įtariamasis yra išsiskyręs, neturi išlaikomų asmenų bei tai, kad jis yra įtariamas padaręs labai sunkių ir sunkių nusikaltimų) iškreipė realią situaciją, neleido teismui objektyviai įvertinti visų byloje surinktų ir pateiktų įrodymų. Įtariamojo nuomone, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti jo atžvilgiu pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą.

Įtariamojo įsitikinimu, priimdamas nutartį, teismas privalėjo atsižvelgti į LR BPK normas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių skyrimą bei susiformavusią teismų praktiką. Teismo nutartyje taikyti suėmimo skyrimo pagrindai neatitinka 122 str. nustatytų šių pagrindų skyrimo sąlygų, nes jų teismas netaikė kompleksiškai, pateikė/nagrinėjo tik kelias iš jų, ko pasėkoje nebuvo objektyviai įvertintos visos svarbios byloje surinktos aplinkybės. Tai, kad jis yra išsiskyręs ar neturi išlaikomų asmenų, negali būti vada teismo nustatytam pagrindui atsirasti. Įtariamojo nuomone, byloje surinkti kiti įrodymai leidžia teigti priešingai ir netaikyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo sveikatos būklė nėra gera, jis turi nuolat vartoti vaistus, jis anksčiau neteistas, jokių ryšių užsienyje neturi, yra senyvo amžiaus. Taigi, nelabai lieka aišku, kaip toks asmuo, galėtų bėgti ir slėptis, kur jis pabėgtų, turėdamas tokią silpną sveikatą ir kodėl toks asmuo turėtų tai daryti, ypač tuomet, kai jis nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios noriai bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, jo apklausos jau yra atliktos, kaip atliktos ir kitų, pagrindinių nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos bei jau atlikti visi kiti svarbūs ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pagal susiformavusią praktiką, teismas šiuo atveju privalėjo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Gi kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šios aplinkybės nebuvo net aptartos. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir priskiriama BPK 122 str. 2 d vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai, tačiau tik tokiu atveju, jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, susiejančių minėtą aplinkybę su išvada, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis), todėl ir taikyti „kitų aplinkybių” sąvokos, apelianto įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo.

Manymas, kad įtariamasis „darys naujus nusikaltimus” taip pat nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais. Vien tik todėl, kad jis šiuo metu yra įtariamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, tai nėra pagrindas teigti, kad laisvėje jis ir toliau darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Byloje surinkti kiti įrodymai leidžia teigti priešingai, įtariamasis anksčiau neteistas, jo sveikatos būklė nėra gera, jis turi nuolat vartoti vaistus, jis noriai bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, charakterizuojamas teigiamai, todėl šios aplinkybės yra svarbios vertinant LR BPK numatyto 122 str. l d. 3 p. pagrindo pagrįstumą nagrinėjamu atveju. Įtariamojo nuomone, jo atžvilgiu šis pagrindas negali būti taikomas.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą bei tai, kad ikiteisminis tyrimas jau eina į pabaigą, nebėra pradinėje stadijoje, šiuo metu yra apklausti visi pagrindiniai proceso dalyviai, laukiama tik specialisto išvados, įtariamojo nuomone, jo realus dalyvavimas bei netrukdomas ikiteisminis tyrimo bei teismo procesas gali būti užtikrintas ir netaikant suėmimo, o taikant kitą, švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo skundas atmestinas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvadą, jog įtariamasis V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia išvada daroma remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais faktiniais duomenimis užfiksuotais paties įtariamojo, nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų D. Z., A. B., V. G. bei kitų liudytojų apklausų protokoluose, įtariamojo V. R. pateikimo nukentėjusiesiems atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose bei kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamojo kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas – bylos įrodymai neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, ir esant LR BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant LR BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

V. R. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 150 str. 4 d., 161 str. 1 d., padarymu, kurios pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 5 d., 6 d. nuostatas priskiriamos prie nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Už įtariamajam inkriminuotų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes (LR BK 150 str. 3 d. numato laisvės atėmimą nuo 2 metų iki 10 metų, o LR BK 150 str. 4 d. numato laisvės atėmimą nuo 3 metų iki 13 metų). Nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, apygardos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, įtariamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais.

Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 10 punkte numatyta, jog LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau aukščiau buvo minėta, V. R. įtariamas ir sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Abu nusikaltimai yra priskiriami prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, įtariama, jog V. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai sistemingai darė mažamečio ir nepilnamečio asmens atžvilgiu. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog taip pat yra pagrindo manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas LR BPK 122 str. 4 d.

Priešingai nei nurodoma skunde, ikiteisminio tyrimo teisėja, svarstydama griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo įtariamajam termino pratęsimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo paskyrimo dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), t.y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau neteistas, yra vyresnio amžiaus, tačiau įvertinusi, visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog kardomosios priemonės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip pačia griežčiausia – suėmimu. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog įtariamasis turėtų kokių nors sveikatos problemų.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį įtariamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

įtariamojo V. R. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.