Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-564/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
1-34-564/2015
Teisminio proceso Nr.
1-37-1-00256-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Civilinis ieškovas
R. P.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-34-564/2015Proceso Nr. 1-37-1-00256-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2015 m. kovo 5 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorei O. D.,vertėjui G. B.,

gynėjui advokatui V. J.

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei R. P., jos atstovui advokatui R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),, Lenkijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis L. W. įmonėje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. K. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. tuo, kad 2013-11-11, apie 06.24 val., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 40,360 kilometre, Kazlų Rūdos savivaldybėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL S-24-1“, valst.nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas Kauno kryptimi automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOGEL S- 24-1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Mercedes Benz 1841“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris R 7754, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, važiuodamas priešpriešine eismo juosta sudarė kliūtį Marijampolės kryptimi važiavusiam automobiliui „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. P., kliudė krovininio automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), traukiamos puspriekabės „KOGEL S- 24-1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galiniu bamperiu automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. P., kairę priekinę dalį, dėl ko automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteko stabilumo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su Kauno kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1841“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris R 7754, vairuojamu A. S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojos R. P. sveikata.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 lapkričio mėn. vykdydamas darbines funkcijas krovininiu automobiliu, priklausiančiu darbdaviui L. W., važiavo iš Suvalkų į Vilnių. Važiuojant keliu Marijampolė- Kaunas, kitu krovininiu automobiliu važiavęs jo kolega aplenkė sunkvežimį. Po to ir jis pradėjo lenkimo manevrą, kadangi kolega pasakė, kad iš priekio atvažiuojantis lengvasis automobilis dar toli ir suspės aplenkti, jis pats taip pat matė, kad šis automobilis dar toli. Lenkiant sunkvežimį jis pamatė, kad iš priekio atvažiuojantis lengvasis automobilis greitai artėja link jo. Bebaigiant lenkimo manevrą jis per veidrodėlį pastebėjo kibirkštis, tačiau net nepajuto, kad buvo kliudytas jo vairuojamas automobilis. Kurioje kelio dalyje jo automobilis tuomet buvo, jis neprisimena, tik iš paskos važiavęs lietuvis vairuotojas jam sakė, kad priekabos dalis dar buvo išsikišusi priešpriešinėje eismo juostoje ir jis šią aplinkybę pripažįsta. Per raciją priekyje važiavusiam kolegai D. A. jis pasakė, kad tikriausiai užkabino automobilį ir jie pavažiavę apie 500 m. sustojo. Tuo metu buvo prieblanda, lengvasis automobilis išvažiavo iš už posūkio, tačiau įvykis buvo tiesiame kelyje, važiavo 70-80 km/val. greičiu. Eismo įvykį nulėmė pirmiausia jo neatsargus elgesys, be to ir iš priekio automobilis atvažiavo dideliu greičiu. Civilinis ieškinys pareikštas per didelis, jis neturi galimybės atlyginti tokią sumą, be to jo atsakomybė buvo apdrausta PZU draudimo bendrovėje Lenkijoje.

Motyvuojamoji dalis

Be jo visiško prisipažinimo, kaltė pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. P. parodymų seka, kad 2013-11-11 apie 5.30 val., ji savo tėvui R. P. priklausančiu automobiliu Peugeot 206, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Kauno į Marijampolę, kur jai nuo 7.00 val. reikėjo būti darbe. Eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali, kadangi nieko neprisimena, nes eismo įvykio metu patyrė galvos traumą. Sąmonę po eismo įvykio atgavo tik VšĮ Marijampolės ligoninėje ( b.l.28, 30-31 ). Teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra likęs po sužalojimo 15 cm ilgio randas plaukuotoje galvos dalyje, dėl akies sužalojimo buvo pablogėjęs iki tol buvęs geras regėjimas ir gydant vaistais atstatytas iki 0,7 . Bandė pritaikyti akinius, tačiau akies obuolyje yra randas visam laikui. Dėl sužalojimų negalėjo laiku pradėti ruoštis sesijai, tačiau egzaminus išlaikė ir rezultatai tolimesniam mokymuisi įtakos neturėjo. Draudimo bendrovė sumokėjusi 5000 litų, jai buvo paaiškinta, kad tai kartu ir turtinė žala už vaistus, ir neturtinė žala. Apie įvykį nieko nepamena, tačiau tokiu greičiu, kur užstrigus spidometro rodyklė, negalėjo važiuoti, automobilis ne toks galingas.

Iš liudytojo A. S. parodymų seka, kad 2013-11-11 dieną apie 6 val. vairavo krovinį automobilį Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SHMITS valst. Nr. OS(duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliu Kaunas–Marijampolė–Suvalkai Kauno kryptimi. Važiavo apie 80 km/val. greičiu. Paskui jį važiuojantis krovininis automobilis įjungė posūkio signalą, jį lenkė. Matė maždaug už 1 km iš priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Jo automobilį aplenkęs krovininis automobilis į savo važiavimo juostą negrįžo, važiavo dar kelis šimtus metrų priešinga eismo juosta, nors buvo pakankamai vietos sugrįžti į savo važiavimo juostą. Jis dar kelis kartus jam pamirksėjo, kad grįžtų į savo juostą. Po to krovininiam automobiliui jau grįžtant į savo eismo juostą pamatė, kad šis automobilis savo puspriekabės kairiu galiniu kampu, kuris dar buvo priešpriešinėje eismo juostoje, kliudė priešais atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Jis pradėjo stabdyti savo krovininį automobilį ir pamatė, kad lengvąjį automobilį apsuko ir jis trenkėsi į jo krovininio automobilio kairės pusės priekinę dalį, nuo smūgio apsisuko ir vertėsi į kelio kairėje pusėje, žiūrint nuo Marijampolės, griovį. Jį lenkęs krovininis automobilis sustojo už kelių šimtų metrų. Iš apvirtusio automobilio išlipo moteris, jai buvo sužalota galva. Jį lenkusio automobilio vairuotojas lenkų kalba paaiškino, kad pastebėjo, jog priešais atvažiuoja lengvasis automobilis, tačiau susidūrimo nepajuto ir būtų nuvažiavęs toliau. A. S. eismo įvykio metu nesusižalojo( 1t., b.l. 38-39 ). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad liudytojas A. S. parodė kelio Kaunas- Marijampolė 40.360 km priešpriešinėje jo važiavimo juostoje vietą, kur krovininis automobilis DAF galinio bamperio kairiu kraštu kliudė iš priešpriešais atvažiuojantį automobilį Peugeot. Taip pat parodė už 18,50 m esančią jo važiavimo juostoje vietą, kur jo vairuojamas krovininis automobilis susidūrė su lengvuoju automobiliu Peugeot, kurį prieš tai buvo kliudęs kitas krovininis automobilis ( 1 t., b. l. 33-36).

Iš liudytojo D. A. parodymų seka, kad 2013-11-11 apie 4.30 val. jis ir D. K. kroviniais automobiliais vykdydami darbines funkcijas išvyko iš Suvalkų į Vilnių. Jis visą laiką važiavo pirmas, o D. K. paskui jį. Jau pravažiavus Marijampolę, jis aplenkė krovininį automobilį, o D. K. jo neaplenkė ir keletą kilometrų važiavo paskui tą automobilį. Tuo metu buvo apie 6 val. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad D. K. lenkia jo anksčiau aplenktą vilkiką, dar ir per raciją D. K. pasakė, kad jau aplenkė vilkiką ir gali važiuoti toliau paskui jį. Staiga D. K. per radiją suriko, kad galbūt į jį atsitrenkė priešais atvažiuojantis automobilis, jo paprašė sustoti. Sustojus kelkraštyje pamatė, kad griovyje apsivertęs lengvasis automobilis, o ant kelio, jų važiavimo juostoje, stovėjo apgadintas jų aplenktas vilkikas. Apžiūrėję D. K. automobilį pamatė, kad kliudytas galinio bamperio kairys kampas. Kaip ir kurioje vietoje D. K. kliudė lengvąjį automobilį, jis nematė ( 1t., b.l.37 ).

Iš liudytojo R. P. parodymų seka, kad jo vardu registruotu automobiliu Peugeot 206, valst.nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi dukra R. P.. Jis tik žino, kad 2013-11-11 dukra vairuodama šį automobilį pateko į eismo įvykį, tačiau įvykio aplinkybės jam nežinomos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis ir buvo sužalota dukra R. P. ( 1t., b.l.32 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų seka, kad eismo įvykis įvyko kelio Kaunas –Marijampolė- Suvalkai 40,326 km. Apžiūros metu nustatyta, kad griovyje kairėje kelio pusėje žiūrint nuo Marijampolės yra apvirtęs automobilis Peugeot 206, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Nuo šio automobilio 70 m atstumu kelio dešinėje pusėje stovi krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini)su puspriekabe. 173 m atstumu nuo 40 kilometražinio stulpelio kelio dešinėje pusėje stovi krovininis automobilis DAF, valst. Nr. BS (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Eismo įvykio vietoje užfiksuotas ištisinis stabdymo pėdsakas. Pagal krovininių automobilių DAF ir Mercedes Benz vairuotojų parodymus susidūrimo su automobiliu DAF vieta yra kelio važiuojamojoje dalyje kairėje kelio pusėje žiūrint link Kauno, 1,8 m atstumu iki vidurio linijos. Susidūrimo su automobiliu Mercedes benz vieta pagal šio automobilio vairuotojo parodymus yra kelio važiuojamoje dalyje dešinėje kelio juostoje Kauno kryptimi. Tarp šių abiejų susidūrimo vietų yra 18,5 m. atstumas. Nuotraukose užfiksuoti taip pat ir automobilių apgadinimai (1t., b. l. 6-24 ).

Iš apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyta, jog deformuotas visas automobilio Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas, išdužę stiklai. Automobilio prietaisų skydelyje esančio spidometro rodyklė užstrigusi ties 140 km/ val. padala, variklio apsukų rodyklė- ties maksimalia riba ( 1t., b.l. 57-61).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyta, jog apgadintos automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priekio kairės pusės detalės, taip pat puspriekabės Schmitz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės spoileris ir rėmo kampas ( 1t., b.l.70-76 ).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, daiktų apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu nustatyta, jog automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, o jo puspriekabės Kogel, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės gale esančios daiktadėžės dangtis sudužęs, apgadintas galinis bamperis (1 t., b.l.87-92 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 14/14 (09) seka, kad R. P. konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, galvos mušta žaizda, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas, dešinės akies obuolio pjautinė žaizda, svetimkūnis, dešinės akies ragenos erozija, o taip pat muštinės žaizdos galvoje ir dešinėje plaštakoje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 44-45 ).

Iš R. P. tikrinimo alkoholio matavimo prietaisu duomenų seka, kad eismo įvykio metu ji buvo blaivi ( 1 t., b. l. 52).

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad liudytojas A. S. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 65 ).

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad kaltinamasis D. K. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 82 ).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. K. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, atlikdamas lenkimo manevrą kliudė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai ir nesunkiai sužalota nukentėjusios R. P. sveikata. Iš liudytojo A. S. parodymų, seka, kad kaltinamasis pakankamai ilgą atstumą jį aplenkęs dar nesugrįžo į savo eismo juostą, o važiavo priešpriešine eismo juosta, turėdamas galimybę sugrįžti į savo eismo juostą, kad priešpriešais atvažiuojantį automobilį kliudė baigdamas lenkimo manevrą priešingoje eismo juostoje buvusios puspriekabės dalimi. Įvertinus automobilio Peugeot prietaisų skydelyje esančių apsukų rodmenis ( maksimali riba ), nukentėjusios parodymus, spręsti, kad spidometro rodmenys atitinka automobilio greitį susidūrimo metu, nėra pagrindo, be to po susidūrimo su kaltinamojo automobiliu, Peugeot automobilis dar važiavo tam tikrą atstumą. Taigi byloje įvertinus kaltinamojo, liudytojo A. S. parodymus, rašytinus įrodymus ,teismas sprendžia, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo D. K. padaryti kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., pažeidimai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d. požymius.

Nukentėjusioji R. P. prašo priteisti iš kaltinamojo, draudimo bendrovės PZU A. P., atstovaujamos UAB DK „PZU Lietuva“ ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo L. W. 2901 Eur neturtinės žalos bei 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dėl patirtų sužalojimų ir juos lydinčio gydymo patyrė didelius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jai buvo apribotos judėjimo, bendravimo galimybės. Akies sužalojimo pasekmės liko visam gyvenimui- po eismo įvykio dešiniosios akies regėjimas nusilpo iki 0,7, akyje liko randas. Dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo kamuoja galvos skausmai, greitai pajunta nuovargį, galvoje likęs 15 centimetrų randas. Dėl patirtų sužalojimų gydymo negalėjo ruoštis egzaminams, dėl to patyrė išgyvenimus, jog nepavyks tinkamai pasiruošti, o gydytojams leidus mokytis, egzaminams turėjo pasiruošti per daug trumpesnį laiką, dėl to patyrė didelių nervinių, stresinių situacijų, egzaminus išlaikė prastesniais balais nei įprasta. Neturtinę žalą įvertina 4350 Eur. kadangi dalį žalos- 1449 Eur atlyginusi draudimo bendrovė, prašo likusią dalį priteisti iš atsakovų.

Kaltinamasis D. K. civilinio ieškinio nepripažino, paaiškindamas, kad prašoma priteisti suma per didelė, be to jo atsakomybė buvo apdrausta ir žalą atlyginti privalo draudimo bendrovė.

Civilinis atsakovo atstovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad bendrovės išmokėta nukentėjusiajai 5000 litų suma atitinka padarytos žalos dydį, tokia suma buvo apskaičiuota įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, pateiktus įrodymus bei atsižvelgiant į Lietuvos A. T. praktiką.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. D. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas darbdaviui L. W. priklausantį automobilį vykdydamas darbines funkcijas. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje PZU A. P.. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė PZU A. P.- ir tik nepakankant draudimo atlyginimospręstinas kaltinamojo ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės klausimas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiosios R. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad D. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajai R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus. Neabejotinai teismo medicinos specialisto išvada, medicininiu pažymėjimu ( b. l. 175-176 ) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiai buvo pažeistas svarbus organas-akis, dėl ko pablogėjęs regėjimas. Tačiau įvertinus pateiktus duomenis apie šiuo metu nustatytą regėjimo būklę ( aštrumas 0,7 ), nėra pagrindo spręsti, kad šis pablogėjimas ypatingai žymus. taip pat iš medicininių dokumentų seka, kad po eismo įvykio buvo galvos sužalojimai, žaizdos siūtos, tačiau randai nėra visiems matomoje vietoje ir nėra pagrindo spręsti, kad tai sukelia ypatingus nepatogumus. Iš pačios nukentėjusios parodymų ir pateiktų duomenų apie studijas seka, kad ji egzaminus ir įskaitas išlaikė nustatytu laiku, duomenų, kad rezultatai žymiai blogesni už ankstesnius nėra, be to ir esantys rezultatai jokių neigiamų pasekmių, susijusių su mokslu jai neturėjo. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. D. K. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, D. K. KET pažeidė būdamas blaivus.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusios nurodoma patirtos neturtinės žalos suma ( 4350 eurų ) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusios prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė. o taip pat civilinio atsakovo atstovo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta 1448,10 eurų draudimo išmoka yra per maža. Nors nukentėjusioji nurodė, kad draudimo išmoka apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktų duomenų seka, kad R. P. buvo išmokėta 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 173-174, t.2 b. l. 11).

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –3000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos maksimalios draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovei neatlyginta neturtinės žalos dalis 1551,90 Eur priteistina iš civilinio atsakovo PZU A. P..

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusios prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos (434,43 EUR) yra pagrįstos ir įrodytos (t. 1, b. l. 177 ), atstovas ne tik rengė civilinį ieškinį, tačiau ir dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. K..

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d. 1 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, gauna pastovias pajamas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamasis neteistas, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, žymiai mažesnę negu sankcijos vidurkis. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, LR BK 64¹ str. pagrindu bausmė mažintina1/3.

Atsižvelgiant į tai, kad D. K. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Kadangi kaltinamasis D. K. nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, jam LR BK 51 str. 1d. 3 p. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Kaip seka iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų duomenų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-11-14 sudarė 46,34 eur. ( b. l. 155). Šioje byloje kaltinamajam, nemokančiam proceso kalbos, gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti kaltinamajam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti 21 ( dvidešimt vieno ) minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 790,86 EUR ( septynių šimtų devyniasdešimt eurų ir 86 centų ) baudą. Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskirti 14 ( keturiolikos ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 527,24 EUR ( penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 24 centų ) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sąskaitą. Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. K., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 434,43 Eur ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 centus ) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini),, civilinei ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)1551,90 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 90 centų ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė