Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), 2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu taikomo sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje persvarstymo ir termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos VSAT prie LR VRM atstovas nurodė, kad teikimą palaiko jame nurodytais argumentais ir motyvais. Teikime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis), Migracijos departamentas prie LR VRM (toliau – ir Migracijos departamentas) išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760409775, galiojantį nuo 2024-12-16 iki 2026-12-16. 2025 m. sausio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S31373, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. 2025 m. vasario 27 d. Užsienietis išreiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2025 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-04-27, bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

2025 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-04-27, bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. liepos 18 d. teismo sprendimais Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026-01-27, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

2025 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įtekimo dienos.

2025 m. lapkričio 11 d. Priėmimo ir integracijos agentūra pranešė, kad 2025 m. lapkričio 10 d. Užsienietis išvyko iš centro ir negrįžo nustatytu laiku.

2026 m. vasario 18 d. būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2026 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo, nes pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas.

2026 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas prie LR VRM pateikė nuomonę, kad tikslinga būtų apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai VSAT prie LR VRM teikimu kreipėsi į teismą dėl 2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu taikomo sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje persvarstymo ir sulaikymo termino pratęsimo trims mėnesiams , tai yra iki 2026 m. birželio 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje. Prašymas motyvuojamas tuo, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jis vykdo nusikalstamas veikas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, nesilaikė jam skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis turėdamas laisvą judėjimą gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Nr. 760409775, galiojantį nuo 2024-12-16 iki 2026-12-16. 2025 m. sausio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S31373, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. 2025 m. vasario 27 d. Užsienietis išreiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2025 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-04-27, bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai. 2025 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-04-27, bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. liepos 18 d. teismo sprendimais Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026-01-27, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

2025 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įtekimo dienos.

2025 m. lapkričio 11 d. Priėmimo ir integracijos agentūra pranešė, kad 2025 m. lapkričio 10 d. Užsienietis išvyko iš centro ir negrįžo nustatytu laiku.

2025 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Užsienietis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 ir 2 d. 2025 m. gruodžio 5 d. Užsienietis atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir tą pačią dieną sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centre.

2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu Užsienietį sulaikė VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2026-03-07, bet ne ilgiau kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

2026 m. vasario 18 d. būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2026 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo, nes pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas.

2026 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas prie LR VRM pateikė nuomonę, kad tikslinga būtų apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 140 ²¹ str.).

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

Užsieniečio atstovė prašo teismo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje taikant judėjimo laisvės apribojimą.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Nagrinėjamu atveju Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pateiktas paskesnis prašymas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, paskesnis prašymas pateiktas tik 2026-02-18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Užsienietis Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, ir sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę.

Užsienietis neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, nors jo asmenybė nustatyta ir jis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau jis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimais nustatytų sąlygų, be to, padarė nusikalstamą veiką (naudojosi suklastotais dokumentais), todėl toks Užsieniečio elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Užsienietis nesiekia pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvų, nors Lietuva yra saugi šalis, visgi jis siekia išvykti iš jos teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų laikymuisi tuo apsunkindamas tiek Lietuvos, tiek kitų šalių institucijų darbą dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 6-7, 11 punktuose.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, į nustatytus sulaikymo pagrindus, atsižvelgęs į Užsieniečio asmenybę (Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, siekiant nustatyti jo tapatybę, jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, visiškai nesilaiko nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, daro pagrįstą išvadą, jog Užsieniečiui 2025 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu skirta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų (t. y. motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas, galutinio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties įvykdymo) pasiekimui, todėl ji paliktina galioti. Pagrindo taikyti mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte, nėra, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo (Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, jog nenori grįžti į kilmės šalį). Teismas atsižvelgia į Užsieniečiui 2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu taikomo sulaikymo terminą, į įstatymo nuostatas, apibrėžiančias kuo trumpesnį griežčiausia priemone pripažintino sulaikymo taikymą, VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro tekimą dalyje dėl sulaikymo termino pratęsimo tenkina dalinai, nustatant vieno mėnesio sulaikymo terminą, jį skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 7 d. (2025 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas). Įstatymo 114 straipsnio nuostatos ir juose įtvirtinti sulaikymo terminai, nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2–4, 6-7, 11 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, 140 ²¹ straipsniu,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025-12-07 sprendimą, kuriuo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), paskirtas ir taikomas sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, tai yra iki 2026 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Pratęsti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), sulaikymą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre vienam mėnesiui, tai yra iki 2026 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.