- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-523-149/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00498-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo M. R. nubaustas pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. nubaustas už tai, kad jis 2013-06-22 apie 22.10 val., Utenos r. sav., Utenoje, Algirdo g. 46, vairuodamas automobilį „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė pakelės elektros stulpą ir atsitrenkė į Algirdo g. 46 kiemo tvorą ir ją sulaužė, iš eismo įvykio pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė, po eismo įvykio nustatytas 2,84 promilių (sunkus girtumas) laipsnis, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. M. R. pažeisdamas KET 233, 234, 133, 238 punktų reikalavimus, padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Savo skunde pareiškėjas nurodo, jog su teismo nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo nurodyti motyvai ir argumentai, kuriais vadovaujasi teismas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismo posėdžio metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teigia, kad byloje nėra nustatyta neginčijamų objektyvių įrodymų, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, teismo išvados paremtos tik tikėtinais ir išvestiniais pamąstymais, todėl visos abejonės turi būti traktuojamos jo naudai.
Teigia, kad niekas nematė, kas vairavo automobilį, kuris įvažiavo į tvorą namo, esančio Algirdo g. 46, Utena, nes vairavęs transporto priemonę asmuo iš įvykio vietos pasišalino. Apelianto manymu, policijos pareigūnų duoti parodymai ar paaiškinimai šioje byloje iš viso neturi jokios įrodomosios vertės, nes jų įvykio metu nebuvo, jie įvykio nematė, taip pat nematė, kas vairavo transporto priemonę, kuri dalyvavo eismo įvykyje, kiti apklausti byloje liudytojai dėl pirminių savo paaiškinimų galėjo suklysti, ką ir nurodė apklausti teisme kaip liudytojai, nes tai buvo tamsus paros metas.
Apelianto teigimu, susidūrus su pareigūnais, jis buvo neblaivus. Žinodamas, kad automobilį vairavo jo draugas E. K., nenorėdamas jo išduoti, bandė iš pareigūnų gauti informaciją, kokiu būdu būtų galima išspręsti autoįvykio problemą, tačiau, kai sužinojo, kokia jam gresia bauda, jeigu prisiims kaltę, viską išsakė tikrajam vairuotojui, kuris teisme prisipažino sukėlęs šį eismo įvykį ir nurodė tikrąsias aplinkybes. Taip pat teigia, kad E. K. „parodymų neatitikimas gali būti paaiškinamas tuo, kad jis vairavo tamsiu paros metu be patirties ir, įvykus tokiam incidentui, nieko neįsidėmėdamas, spruko iš įvykio vietos“.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis (pažeidimas) fiksuotas 2013-06-23, o nuobauda paskirta 2014-03-27, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų, todėl, apelianto manymu, yra neteisėta. Mano, kad šioje byloje nebuvo tų pagrindų, kurie leistų teismui ją išspręsti ne per 6 mėnesius, o per ilgesnį laikotarpį ir pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų.
Motyvuojamoji dalis
M. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. R. kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda yra tinkamai subendrinta ir atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus.
Pažymėtina, jog pagal ATPK 20 str. skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Nors M. R. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5); alkotesterio parodymais (b.l. 6); eismo įvykio schema (b.l. 7); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.10); liudytojos R. S. paaiškinimu (b.l. 13); liudytojos G. L. paaiškinimu (b.l. 14); nukentėjusiojo A. M. paaiškinimu (b.l. 15); Utenos aps. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyresniojo patrulio Fausto Lapelio tarnybiniu pareiškimu (b.l. 17); teisme apklaustų policijos pareigūnų Normanto Černiausko ir Fausto Lapelio parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojos R. S. parodymais, byloje esančiu garso įrašu (b.l. 67), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais R. S. parodymais duotais eismo įvykio vietoje, kurie kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad būtent M. R. 2013-06-22 apie 22.10 val., Utenos r. sav., Utenoje, Algirdo g. 46, vairuodamas automobilį „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė pakelės elektros stulpą ir atsitrenkė į Algirdo g. 46 kiemo tvorą ir ją sulaužė, iš eismo įvykio pasišalino. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atmetė prieštaringus ir nenuoseklius E. K. parodymus, vertindamas juos kaip siekį padėti išvengti M. R. administracinės atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad, įsiteisėjus nutarimui, E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Kavoliuko g. 17-10, Vilniuje, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas Sausio 13-osios g. 7-105, Vilniuje, būtų pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimo, numatyto LR ATPK 187² str., dėl to, kad jis 2013-12-03, nagrinėjant M. R. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, būdamas įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2013 m. birželio 22 d., apie 22.10 val., ne M. R., o jis, t.y. E. K., vairavo automobilį „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, aukštesnės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas spręsti ne tik E. K., bet ir R. S. administracinės atsakomybės klausimą už žinomai melagingų parodymų davimą pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai daro nuorodą į LVAT administracinę bylą Nr. N-3-1679/2007, kadangi šios bylos aplinkybės visiškai neatitinka skundžiamame nutarime nustatytoms aplinkybėms.
Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad, išklausius garso įrašą (pareigūnų pokalbio su M. R.), teisme M. R. patvirtino, jog jis su policijos pareigūnais kalbėjosi ir tai jo balsas. Aukštesnės instancijos teisme išklausius byloje esantį garso įrašą, konstatuotina, jog policijos pareigūnai ne kartą įspėjo M. R., kad yra daromas garso įrašas, šią aplinkybę pokalbio su policijos pareigūnais metu ne kartą patvirtino ir pats M. R., pokalbio metu jis prisipažino padaręs autoįvykį, nors iš pradžių tai neigė ir kėlė įvairias gynybines versijas, vėliau iki smulkmenų nurodė visas įvykio detales, teigė, jog suras asmenį, kuris prisiims atsakomybę dėl jo padaryto autoįvykio, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad M. R. nebuvo įspėtas apie tai, kad jo atžvilgiu naudojamos spec. priemonės, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad įvykis (pažeidimas) fiksuotas 2013-06-23, o nuobauda M. R. paskirta 2014-03-27, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų, todėl yra neteisėta, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, nurodytas terminas pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos neišvengiamumo principą, įstatymo leidėjas numatė, kad minėtas terminas gali būti pratęstas ir tais atvejais, kai asmeniui dėl atliekamo pažeidimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutarimu pratęsė administracinėn atsakomybėn trauktinam M. R. nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad teismo posėdyje yra būtina apklausti Utenoje gyvenančius liudytojus (b.l. 60). Taip pat pažymėtina, jog šis nutarimas Vilniaus apygardos teismui skundžiamas nebuvo. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto atstovas advokatas I.Manzurovas 2013-10-07 taip pat yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas dėl jo (advokato) užimtumo kitoje byloje atidėti paskirtą 2013-10-08 teismo posėdį (b.l. 49).
Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.