Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. Z. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. Z. prašymą skolininkei mažajai bendrijai „Giresta“ dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

7. CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-28 teismo įsakymo iš skolininkės yra priteista 700 Eur avanso skolos, 36,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-28) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 151,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą,

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.). Taigi, šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jai pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį. Priešingai, atsakovė, nesumokėdama kreditoriui tik patvirtina abejones, kad jos turtinė ir finansinė padėtis galbūt yra sudėtinga, prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė. Analizuojant viešojoje erdvėje pateikiamus duomenis nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovė ne iki galo tinkami vykdė mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovės skola nuosekliai tik didėjo. Oficialiais viešai skelbiamais VMI duomenimis, atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2016-11-24 sudaro 372,81 EUR, oficialiais viešai skelbiamais VSDFV 2016-11-22 duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 458,76 EUR. Be to, įmonėje deklaruotas tik vienas apdraustasis. Atsižvelgiant į tai, teismas negali spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovei pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jai nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog kreditoriui palankų teismo sprendimą atsakovė gali nesunkiai įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei sumokėti iš karto visą skolos sumą būtų sudėtinga, t. y. nagrinėjamo ginčo suma atsakovei yra didelė, dėl to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Aktualu tai, kad teismas neprivalo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad prezumpcija, jog ieškinio suma gali objektyviai padidinti atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta.

Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantas atskiruoju skundu įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

Įvertinus kreditoriaus nurodytas aplinkybes ir išanalizavus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kreditorius tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotini atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, esančios jos sąskaitoje ir kitas turtas, neperžengiant 736,40 EUR dydžio reikalavimo ribų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, CPK 145 straipsnio 2 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).. Atsižvelgiant į tai, kreditoriui priteistinas jo sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei mažajai bendrijai „Giresta“, įmonės kodas 303423446, buveinės adresas Taikos pr. 41-69, Klaipėda, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, taip pat turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 736,40 EUR sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ar sumažinti jo vertę.

Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei mažajai bendrijai „Giresta“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi V. Z., taip pat leidžiant mažajai bendrijai „Giresta“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atlyginimus darbuotojams bei apmokėti darbuotojų komandiruočių užsienyje išlaidas. Mokėjimai atliekami tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Išaiškinti, kad pagal CPK147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ieškovė turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Kreditoriui V. Z. priteisti 28 Eur iš mažosios bendrijos „Giresta“ bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui.