Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniuose skunduose, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio

A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 4 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad, skiriant bausmę A. J., buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jis nebaustas administracine tvarka, teistas dvylika kartų, be kita ko, už analogiškas veikas nuosavybei, ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau po atliktų bausmių padarydavo naujas nusikalstamas veikas, naujas veikas darydavo ir neatlikęs bausmės, iš to pozityvių išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d. 6.56 val. būdamas išleistas į darbą ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. 21.00 val., be svarbios priežasties nesugrįžo, kol 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 10.00 val. buvo sulaikytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad naują nusikalstamą veiką A. J. padarė pakankamai įžūliai, žalos neatlygino ir tai rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas įprastines elgesio taisykles bei sudaro pagrindą išvadai, jog aptariama A. J. veika nėra atsitiktinė, o yra jo požiūrio į visuomenėje galiojančias taisykles pasekmė. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant kiek didesnį, nei minimalus šios bausmės rūšies dydis. Be to, nuteistajam pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Dėl apelianto prašymo apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimą teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. anksčiau teistas net dvylika kartų, jo veikose daugiausia dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (vagystės ir plėšimai). Už padarytas nusikalstamas veikas jau buvo skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo, baudos), taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jos buvo neveiksmingos, nes nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (1 t., b. l. 76–81). Pažymėtina, kad A. J. nusikalsti pradėjo dar būdamas jauno amžiaus, jo atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas bei nedarant dėl to atitinkamų išvadų. Kaip matyti, tai yra sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas. Be to, Sodros duomenimis, nuteistasis nedirba ir negauna legalių pajamų (paskutinį kartą oficialiai dirbo iki 2024 m. birželio 19 d.). Tikėtina, kad dėl šios priežasties (dėl pinigų trūkumo), nuteistasis daro naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti teisės aktų reikalavimams, bendro sugyvenimo taisyklėms, ankstesnių švelnesnių valstybės prievartos priemonių jam neveiksmingumą.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir padėjo tyrimui, tačiau šios aplinkybės yra įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Kaip minėta, apelianto prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta skiriant bausmę, be to, tai buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra nuo 2021 metų, nevertintina kaip aplinkybė, kuri, atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta anksčiau, galėtų ir turėtų nulemti švelnesnės bausmės skyrimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, gali būti pasiekti jam paskiriant dar švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Dėl paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog A. J. šioje byloje aptariamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrino taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrinta.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, A. J. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (to paties teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, perkvalifikavus veiką pagal naują baudžiamąjį įstatymą, jam paskirta 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė). Būtent šios bausmės atlikimo metu A. J. 2024 m. rugsėjo 10 d. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, be šios veikos, A. J. bausmės atlikimo laikotarpiu yra padaręs dar vieną naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, už kurią yra nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, priimant skundžiamą nuosprendį (2025 m. kovo 26 d.) paskutinis nuosprendis, su kuriuo paskirta bausme pirmosios instancijos teismas turėjo bendrinti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo būtent Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendis ir jis buvo priimtas jau po aptariamos 2024 m. rugsėjo 10 d. veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos bendrindamas A. J. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su minėtu nuosprendžiu, tačiau nepagrįstai bendrino ją pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

Kai veika padaryta iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, bendrinant bausmes taikytinos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju nuosprendžiu pirmojoje byloje laikytinas būtent Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendis. Nauja veika padaryta 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. prieš priimant šį nuosprendį. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, taikytinos BK 63 straipsnyje numatytos taisyklės, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Pagal jas bausmės gali būti apimamos arba visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 straipsnio 2–4 dalys). Apeliantas prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, t. y. kai griežtesnė bausmė apimta švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmei. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių apėmimą teismas gali taikyti tik BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytas atvejais: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti apelianto prašomą bausmių bendrinimo būdą. Nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, apeliantui taikytinas kitas jam palankiausias bausmių bendrinimo būdas – dalinis sudėjimas, kurio esmė atskleista BK 63 straipsnio 4 dalyje, t. y. kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju griežtesne bausme laikytina A. J. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Prie jos pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis. Pridėtina bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patektos pažymos matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 96,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį dėl A. J. paskirtos bausmės subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. J. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Neišieškoti iš nuteistojo A. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.