Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ESKALADA ECABT“ (toliau – ir UAB „Eskalada Ecabt“, ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2009 m. kovo 27 d. sprendimą N. 1A-4.13-191 (toliau - ir Sprendimas) ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM065M dalyje, kuria nuspręsta priskaičiuoti ir įregistruoti bendrovei UAB „Eskalada Ecabt“ mokestinę prievolę muitinei (antidempingo muito 13 735 Lt, importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) 2 670 Lt, delspinigius 516 Lt, baudą 8 203 Lt, iš viso – 25 124 Lt). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą Muitinei perskaičiuoti bendrojo administracinio dokumento importo (toliau – ir BAD IM) rinkinyje Nr. 7VG20407611 (2007 m. rugpjūčio 23 d.) deklaruotoms prekėms (besiūliams vamzdžiams) antidempingo muitą, taikant tarifo normą 24,1 procentų vietoje 35,8 procentų. Muitinė 2007 m. gruodžio 19 d. atliko pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d., surašė patikrinimo aktą Nr. 7VM108M, ir nusprendė: pareiškėjo prašymo netenkinti; taisyti BAD IM rinkinyje Nr. 7VG20402143 deklaruotų prekių TARIC kodus; įregistruoti mokestinę prievolę: antidempingo muito 13 735 Lt, importo PVM 2 670 Lt, delspinigius 320 Lt, baudą 8 203 Lt. Šį sprendimą pareiškėjas 2008 m. sausio 18 d. apskundė Muitinės departamentui, kuris 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-165 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Muitinės pareigūnai atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą ir 2008 m. birželio 18 d. surašė mokestinio patikrinimo aktą Nr. 8VM065M, kuriuo įregistravo pareiškėjo mokestinę nepriemoką: antidempingo muito 13 735 Lt, importo PVM 2 670 Lt, delspinigius 516 Lt, baudą 8 203 Lt. Muitinės departamentas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu ,,Dėl UAB ,,Eskalada Ecabt” skundo” Nr. 1A-4.13-191 patvirtino Muitinės 2008 m. birželio 18 d. sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas teikė klaidinančią informaciją. Prekių deklaravimo metu pareiškėją atstovavo muitinės tarpininkas uždaroji akcinė bendrovė „UNIGELA“ (toliau – ir UAB „Unigela“), kuris neteisingai nurodė TARIC prekės kodus, todėl pareiškėjas neturi būti atsakingas už muitinės tarpininko atliktus veiksmus. Be to, muitinei pateiktuose kokybės sertifikatuose tais pačiais numeriais nurodomos tos pačios plieno markės, tik vienu atveju pagal seną Rusijos Federacijos valstybinį standartą, o kitu – pagal naują, todėl dokumentai negali būti vertinami kaip klaidinantys. Pabrėžė, kad Muitinės pareigūnai patikrino prekių atitikimą deklaracijai ir su ja pateiktiems dokumentams ir nerado jokių neatitikimų, prekės buvo išleistos vartoti ir buvo parduotos iki pareiškėjo ekonominės veiklos patikrinimo pradžios. Todėl išvada, kad prekės deklaruotos netinkamai, o pareiškėjas teikė prieštaringus dokumentus, buvo gauta tik dokumentinės analizės būdu, neįvertinus faktinių aplinkybių. Teigė, kad buvo pažeisti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 218 ir 219 straipsniai, numatantys, kad skola muitinei apskaičiuojama iš karto gavus deklaraciją, ne vėliau nei per 2 darbo dienas, o esant ypatingoms aplinkybėms ne vėliau nei per 14 dienų. Be to, prekių deklaravimo metu pareiškėjui atstovavo muitinės tarpininkas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių įstatymai buvo pažeisti dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios ir kurių jis negalėjo numatyti, todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo delspinigių ir baudos. Teigė, kad nebuvo atsižvelgta į baudų nustatymo taisykles. Pažymėjo, kad Muitinė tinkamai nemotyvavo sprendimo skirti maksimalią baudą, todėl padarė išvadą, kad maksimali bauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Paaiškino, kad pareiškėjo delsimo pateikti dokumentus negalima vertinti kaip vengimo, nes dokumentus reikėjo gauti iš Rusijos Federacijos Čeliabinsko vamzdžių gamyklos, todėl anksčiau jų pateikti pareiškėjas negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad argumentas, jog pareiškėjas ne visada laiku muitinei moka mokesčius, su ginču nesusijęs ir neįrodytas jokiais dokumentais. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą nesilaikyta pagrindinių procedūrinių taisyklių, numatytų MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje ir Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 (toliau – Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatai) 22.2 punkte, nes Sprendimas buvo priimtas ne per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, t. y. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d., bet 2009 m. kovo 27 d.

Atsakovas Muitinės departamentas (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog Muitinė nustatė bei Muitinės departamentas patvirtino, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytų plieno markių cheminėse sudėtyse anglies ekvivalentas yra mažesnis nei 0,86, o ne 0,87-0,96 proc., kaip buvo deklaruota. Pateiktuose kokybės sertifikatuose nurodyti tie patys kokybės sertifikatų numeriai bei datos, kaip ir pateiktuose muitinio įforminimo metu, tačiau skiriasi plieno markės: vietoje CT 10, CT 15, CT 20, CT 30X, CT 35 nurodyti Y 10, Y 9, XGC bei kiti GOST (1435-90, 5950-73). Taigi naujai pateikti kokybės sertifikatai buvo išduoti ne tos cheminės sudėties vamzdžiams, kurie pareiškėjo buvo deklaruoti, o iš sąskaitų-faktūrų darytina išvada, kad sandoriai vyko ne dėl prekių, kurių plieno markės Y 10, Y 9, XGC. Teigė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog už neteisingai nurodytus duomenis atsakingas yra muitinės tarpininkas, nes pagal Europos Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr. 2454/93/EEB 199 straipsnio 1 dalį, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją, už jos pateiktos informacijos teisingumą atsakingas yra deklarantas. Be to, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog muitinei pateiktuose kokybės sertifikatuose tais pačiais numeriais nurodomos tos pačios plieno markės, tik pagal skirtingas Rusijos Federacijos valstybinio standarto redakcijas, nes GOST 8731-74 ir GOST 1435-90 yra galiojantys ir vienas kito nekeičia. Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo akto išvada gauta remiantis tik dokumentinės analizės būdu, neįvertinus faktinių aplinkybių. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, o nustačiusi, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarkymą reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga ar neišsamia informacija, imasi priemonių, būtinų situacijai sureguliuoti. Nagrinėjamu atveju Muitinė po muitinio įforminimo atlikusi muitinei pateiktų dokumentų patikrinimą nustatė, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo BAD IM rinkinyje Nr. 7VG20402143 (2007 m. kovo 6 d.) besiūlių vamzdžių TARIC kodus, pažeisdamas muitų teisės aktus ir taip neteisėtai sumažindamas mokėtiną mokestį. Atsižvelgus į Tarybos Reglamento 220 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią įtraukti išieškotiną muito sumą į apskaitą per dvi dienas, 2008 m. birželio 18 d. buvo patvirtinta patikrinimo ataskaita Nr. 8VM065M, kuria apskaičiuota ir įregistruota pareiškėjo skola muitinei. Muitinė, atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį, į tai, kaip pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, ir kitas aplinkybes, motyvuotai ir pagrįstai paskyrė baudą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Escalada Ecabt“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir yra naikintinas. Atkreipia dėmesį, kad Muitinė, atlikdama mokestinį tyrimą, naudojo abejotinus metodus: atliko tik dokumentinę analizę, o besiūlių vamzdžių iš nelegiruotojo plieno ekvivalento dydį nustatė remdamasi ne oficialiais prekių sertifikatais, kurie jai buvo pateikti, o internete pateiktais duomenimis. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl tokių duomenų patikimumo ir rėmėsi tik Muitinės ir Muitinės departamento pateiktais paaiškinimais, nors jie tiksliai ir nepaaiškino, kaip buvo nustatytas į apyvartą išleistų prekių plieno ekvivalento dydis ir kokiais duomenimis remtasi jį nustatant. Pažymi, kad netinkamas mokesčio mokėtojo pareigos vykdymas nėra sunkinanti aplinkybė, dėl kurios būtų galima skirti maksimalią baudą ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia teismo nurodytų baudą didinančių aplinkybių (kad pareiškėjas prekių deklaravimo metu teikė muitinę klaidinančius duomenis, prašomus dokumentus pateikė tik pakartotinai pareikalavus). Teigia, kad jis tinkamai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi pagal MAĮ 126 straipsnį: maksimaliai padėjo, kad patikrinimas būtų kuo greičiau baigtas, pakviestas atvykdavo į instituciją, pateikė visus prašomus pateikti dokumentus. Paaiškino, kad dokumentai buvo pavėluotai pateikti dėl nepriklausančių nuo pareiškėjo valios aplinkybių, t. y. dokumentų siuntimas iš Rusijos užtrukdavo iki vieno mėnesio. Atkreipia dėmesį, kad teismas nesumažino jam paskirtos maksimalios baudos dydį ir pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad mokestinių ginčų sprendimo teismų praktika formuojama taip, kad mokesčių mokėtojui, pažeidusiam įstatymus, yra skiriama 10-30 procentų trūkstamos sumokėti mokesčio sumos, o maksimali įstatyme numatyta bauda yra skiriama tik ypatingais atvejais. Pabrėžia, kad remiantis MAĮ 141 straipsnis 1 dalies 1 punktu, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo baudos, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir nurodo, kad UAB „Eskalada Ecabt“ veiksmuose nėra kaltės, nes įmonę atstovavo muitinės tarpininkas UAB „UNIGELA“, kuris ir pildė visus reikiamus pateikti muitinei dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005 pateiktu išaiškinimu, kad juridinio asmens atstovo padaryta neteisėta veika yra nuosava juridinio asmens veika ir už tokią juridinio asmens neteisėtą veiką privalo atsakyti pats juridinis asmuo, nes ši byla ir nagrinėjama nėra analogiškos, t. y. nesutampa nei bylų faktinės aplinkybės, nei teisinis pagrindas. Minėtame sprendime teismas aiškino juridinio asmens ir jo vardu bei interesais įgalioto veikti fizinio asmens (pvz., direktoriaus, vadovo ir pan.) santykius ir iš tokių santykių kylančią teisinę atsakomybę, o nagrinėjamoje byloje atstovas yra juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartį. Be to, pažymi, kad teismas turėjo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos, nes realios žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Paaiškina, kad EB sutarties 269 straipsnyje numatyta, kad neatmetant kitų įplaukų, ES visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais, o muitai yra viena iš nuosavų išteklių dalis. Mano, kad mokėtina bauda ir delspinigiai buvo apskaičiuoti neatsižvelgiant į nepalankiai susiklosčiusią ekonominę situaciją šalyje, apsunkintas sąlygas verslui vystyti, paskirta bauda ir delspinigiai gali žymiai pabloginti bendrovės veiklą. Pažymi, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalimi, muitinė turi teisę neskaičiuoti delspinigių už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus muitus, kai, atsižvelgiant į skolininko padėtį, tai galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pažeistos procedūrinės skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo taisyklės. Paaiškina, kad, remiantis Nuostatų 23 punktu, Muitinė atliko veiksmus, kurie tik sudarė pagrindą sustabdyti skundo nagrinėjimą, tačiau dėl to nebuvo nei priimtas Muitinės įstaigos vadovo motyvuotas sprendimas, nei išsiųstas pareiškėjui pranešimas.