Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nutartimi buvo perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį su sąlyga, kad priėmus nuosprendį nuteistasis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarten apylinkės teismas 2009-05-25 nuosprendžiu A. K. pripažino kaltu pagal Vokietijos Baudžiamojo kodekso 26 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 259 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarten apylinkės teismo 2009-05-25 nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams suderino su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 5 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi, 236 straipsnio 1 dalimi, 189 straipsnio 2 dalimi ir nuteistajam A. K. paliko 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant paskirtąją bausmę atlikti pataisos namuose.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi nuteistojo A. K. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmetė. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis, žinodamas apie bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio, todėl padarė išvadą, kad nėra pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šiuo atveju nėra pagrindo A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistasis slapstėsi nuo jam paskirtos bausmės vykdymo. 2013-03-13 buvo išduotas Europos arešto orderis nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpusiam A. K.. A. K. 2015-03-05 konvojuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką atlikti bausmę. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis, vengdamas atlikti bausmę, nesiekė pasikeisti. Tai, kad nuteistasis nesiekia pasikeisti rodo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta nuteistojo A. K. charakteristika. Iš pateiktos charakteristikos matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai. Pažymima, kad A. K. į taikomas socialines reabilitacijos priemones reaguoja tik kaip į neišvengiamą prievolę, dalyvauja jose tik tiek, kiek tai yra minimaliai reikalaujama pataisos įstaigos administracijos, nepareiškė noro dalyvauti jokiose papildomose resocializacijos priemonėse ir užsiėmimuose. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja paviršutiniškai. Taigi toks nuteistojo elgesys po jam skirtos bausmės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai be realaus jos vykdymo nepasieks bausmės tikslų, o nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog jis palaiko ryšius su šeima, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbtų bei turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, negali būti prioritetas prieš visuomenės saugomą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.