Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų M. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ ieškinį atsakovei SIA ,,UniCredit Leading“ dėl neteisėto kreditavimo sutarties finansavimo sustabdymo, neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – M. R. ir A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2008-03-21 tarp ieškovės UAB ,,Egvilta“ ir atsakovės SIA ,,UniCredit Leading“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo finansuoti ieškovės vykdomą dviejų gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą (suteikti ieškovei iš viso 15 637 000 Eur kredito limitą). Atsakovės teikiamas finansavimas pagal Sutarties sąlygas priklausė nuo pardavimų apimties, t. y. sudarius tam tikrą procentą pastato vertės preliminariųjų sutarčių, būtų išmokama kita kredito dalis. Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovė privalo užtikrinti, kad vidutinė butų pardavimo kaina nebūtų mažesnė nei 6 200 Lt/m² (8.18 p.). 2008-05-08 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl vidutinės vieno kvadratinio metro ploto pardavimo kainos sumažinimo, nurodydama, kad sutartyje nustatyta kaina realiai nebeatitinka rinkos sąlygų ir prašydama ją sumažinti iki 5 500 Lt/m². Atsakovė su prašymu nesutiko. Ieškovė nurodė, kad ji neturėjo teisės vienašališkai keisti parduodamų objektų vidutinės kvadratinio metro kainos, todėl smarkiai krito pardavimai ir nebuvo objektyvių galimybių sudaryti 30 proc. turto apimties sutarčių ir gauti kitą kredito dalį. Pirmojo pastato statybai skirtą ne didesnę nei 7 986 000 Eur sumą atsakovė turėjo išmokėti dalimis Sutarties 4.4 punkte nustatytais terminais, paskutinę dalį išmokant iki 2008-12-20 (4.4.4 p.). Tačiau pagal Sutarties 3.1.1 punktą tam, kad ieškovei galėtų būti išmokėta visa kredito dalis, skirta pirmojo pastato statybai, ieškovė privalėjo atsakovei pateikti su pirkėjais sudarytas sutartis dėl pirmojo pastato patalpų, kurių pardavimo kaina sudarytų ne mažiau nei 50 proc. visų už pirmojo pastato patalpų pardavimus gautinų pajamų. Ieškovė nustatytu terminu buvo sudariusi sutarčių už 27 proc.2009-01-28 atsakovė pranešė ieškovei apie tai, jog esant esminiam Sutarties pažeidimui, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 10.2.1 punktu, sustabdo tolimesnį kredito ar jo dalies išmokėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2009-08-31 nutartimi ieškovei UAB ,,Egvilta“ iškelta bankroto byla. 2009-09-09 atsakovė pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą.Pasak ieškovės, tinkamai ir laiku pakeitus Sutarties sąlygas (sumažinus vieno kvadratinio metro pardavimo kainą) buvo galima išvengti projekto žlugimo, kadangi atsakovės nurodyta kaina visiškai neatitiko pasikeitusios rinkos sąlygų ir pirkėjų poreikių. Taip pat atsakovė nepagrįstai nutraukė finansavimą pagal Sutartį, neteisėtai nutraukė Sutartį, todėl ieškovė patyrė nuostolių, lėmusių vystyto nekilnojamojo turto projekto žlugimą, ieškovės nemokumą bei bankroto bylos iškėlimą. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovės patirti nuostoliai yra lygūs ieškovės grynajam pelnui. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti kredito pagal Sutartį išmokėjimo sustabdymą bei Sutarties nutraukimą neteisėtais; priteisti iš atsakovės ieškovei 4 540 316,63 Eur nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovė nepažeidė Sutarties šalių bendradarbiavimo principo. Ieškovei 2008-05-08 kreipusis į atsakovę dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė tiek 2008-05-21 el. laišku, tiek 2008-07-17 raštu aiškiai išreiškė poziciją dėl vidutinės vieno kvadratinio metro ploto pardavimo kainos sumažinimo, t. y. nesutiko šios kainos mažinti besąlygiškai, tačiau kartu nurodė, jog ši Sutarties sąlyga gali būti keičiama, jeigu ieškovė pateiktų papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų atsakovei teikusi kokius nors pasiūlymus šiuo klausimu. Tolimesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė siūlė ieškovei ieškoti būdų, kaip bendrai pasidalinti išaugusia projekto rizika, neperkeliant jos vien tik atsakovei, tačiau įrodymų, kad ieškovė tokius pasiūlymus būtų teikusi, byloje nėra. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei ieškovė laikė, kad atsakovės nesutikimas keisti Sutarties sąlygas, pažeidžia jos teises, ji turėjo per protingą terminą kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 str.), o tol, kol tokios sąlygos nepakeistos, vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.Teismas nurodė, kad atsakovės teisė esant bent vienam esminiam Sutarties pažeidimui, numatytam sutarties 10.1 punkte, raštu įspėjus kredito gavėją sustabdyti kredito limito ar bet kurios jo dalies išmokėjimą nustatyta Sutarties 10.2.1 punkte. Sutarties 4.4 punkte buvo įtvirtinta atsakovės pareiga kredito dalį, skirtą pirmojo pastato statybai, kredito gavėjui išmokėti iki 2008-12-20, prieš tai kredito gavėjui įvykdžius Sutarties 3.3.1 punkte numatytą pareigą pateikti atsakovei priimtinas kredito gavėjo su pirkėjais sudarytas sutartis dėl pirmojo pastato patalpų, kurių pardavimo kainą sudarytų ne mažiau nei 50 proc. visų už pirmojo pastato patalpas gautinų planuojamų pajamų. Nepaisant aplinkybės, kad ieškovės pajamos iš jos realiai sudarytų preliminarių pirmojo pastato pirkimo-pardavimo sutarčių nesiekė net 30 proc. ir nesudarė pagrindo ieškovei gauti ne didesnę nei 2 000 000 Eur kredito dalį, atsakovė ieškovei buvo išmokėjusi šią sumą viršijančią kredito dalį, t. y. daugiau, nei priklausė pagal Sutarties sąlygas, ir šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad sutartyje nebuvo numatytas joks terminas 3.3.1 punkte apibrėžtai ieškovės pareigai įvykdyti, teismas tokius ieškovės argumentus laikė nepagrįstais, nes esant nustatytam terminui atsakovės prievolei išmokėti kredito lėšas pagal tam tikrą nustatytą grafiką ir 3.3.1 punkto sąlygai, nuo kurios tinkamo įvykdymo tiesiogiai priklausė atsakovės pareigos įvykdymas, seka logiška išvada, kad iki 2008-12-20 ieškovė privalėjo įvykdyti Sutarties 3.3.1 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė ir antrojo pagrindo, nurodyto atsakovės 2009-01-28 pranešime apie kredito sumos išmokėjimo sustabdymą, t. y. kad ieškovė vėlavo atlikti pirmojo pastato statybos darbus pagal nustatytą vykdymo grafiką. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad pripažinti kredito ar jo dalies išmokėjimo (finansavimo) sustabdymą neteisėtu nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu taip pat nepagrįstas. Atsakovė 2009-09-09 pranešimą apie sutarties nutraukimą pateikė po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2009-08-31 nutartimi iškelta ieškovės UAB „Egvilta“ bankroto byla. Pasak teismo, net nepaisant kitų pažeidimų, bankroto bylos iškėlimo ieškovei faktas sudarė neginčijamą pagrindą taikyti sutarties 10.1.8 bei 10.2.2 punktus ir suteikė teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas taip pat pažymėjo, kad iškėlus įmonei bankroto bylą pagal ĮBĮ nuostatas Sutartis būtų laikoma pasibaigusia bet kuriuo atveju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde tretieji asmens M. R. ir A. R. (ieškovės akcininkai) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 str.), nes derybas dėl vidutinės vieno kvadratinio metro pardavimo kainos sumažinimo vedė realiai nesiekdama išsaugoti Sutarties ir tęsti projekto finansavimo. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė teikė tik formalius atsakymus, kuriuose nebuvo pateikiama pozicija dėl ieškovės siūlymų ir argumentų sumažinti vieno kv. m. pardavimo kainą. Atsakovė, nurodydama ieškovei kuo skubiau pasiekti 30 proc. pastato ploto pardavimų, vis tiek sąmoningai neteikė jokių rašytinių patvirtinimų dėl Sutarties vykdymo ieškovei pasiekus nurodytą pardavimų kiekį. 2009-01-20 laišku patys atsakovės atstovai patvirtino, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos yra žymiai pakitusios, tačiau leidimo mažinti pardavimo kainas atsakovė vis tiek neapsvarstė. 2009-05-18 atsakovės raštas, kad ieškovė ieškotų kitų finansuotojų taip pat patvirtina atsakovės tikruosius ketinimus ne išsaugoti sutartį, o kuo greičiau nutraukti bendradarbiavimą procese. Teismas nevertino dviejų esminių aplinkybių: pirma, kad atsakovės derybinė pozicija buvo nukreipta ne į Sutarties išsaugojimą, o tik siekiama imituoti derybų procesą, ir, antra, kad pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių neigiamų pasekmių rizika tenka tik ieškovei.Byloje nėra ginčo, kad atsakovės reikalaujama kaina ieškovė buvo sudariusi preliminarias sutartis dėl 27 proc. pirmojo pastato ploto, todėl pagal Sutarties 3.1.1 punktą atsakovė turėjo išmokėti ieškovei 2 000 000 Eur, skirtų pirmojo pastato statybai. Tačiau atsakovė ieškovei buvo išmokėjusi 1 985 423 Eur kredito dalį. Nepaisant to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovei buvo išmokėjusi didesnę nei 2 000 000 Eur sumą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmojo pastato patalpų vidutinės vieno kvadratinio metro pardavimo kainos sumažinimas kėlė nuostolių riziką atsakovei. Ieškovės siūlymas keisti Sutarties 8.18 punktą nebuvo susijęs su atsakovės rizikos padidėjimu, tačiau jis būtų leidęs ieškovei tęsti tinkamą Sutarties vykdymą ir toliau vystyti projektą. Mažinti pardavimo kainą buvo siūloma ieškovės pelno maržos sąskaita ir visiškai nerizikuojant atsakovei grąžintinu kreditu. Sumažinus pardavimo kainą iki 5 500 Lt už kv.m, ieškovė ne tik nebūtų patyrusi nuostolių, bet ir būtų gavusi pelno. Teismas nepagrįstai sprendė, jog visa pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių rizika, t.y. nepalanki situacija nekilnojamojo turto rinkoje, turėtų tekti išimtinai ieškovei, nes šią riziką turėtų dalintis abi Sutarties šalys. Teismo išvada, jog ieškovė nesilaikė statybos rangos darbų grafiko, kas sudarė papildomą pagrindą sustabdyti bei nutraukt Sutartį, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Byloje nebuvo pateiktas statybos rangos darbų grafikas, kuriu rėmėsi atsakovė, teigdama, kad ieškovė vėlavo atlikti jame nustatytus statybos rangos darbus. Teismas neišnagrinėjo kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kas, kartu su aplinkybe, jog teismas byloje esančiais įrodymais nepagrindė išvados, jog ieškovė nesilaikė statybos rangos darbų grafiko, sudaro pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB ,,Egvilta“ nurodo, kad sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog Sutarties vykdymo pasunkėjimas savaime neatleidžia jos šalių nuo pareigos vykdyti Sutartį.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SIA ,,UniCredit Leading“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, tinkamai bendradarbiavo ir kooperavosi su ieškove siekiant surasti alternatyvių būdų paskatinti pirmojo pastato patalpų pardavimą, projekto išsaugojimą. Atsakovė niekada neatsisakė nutraukti ieškovės vykdomo projekto finansavimo, ne kartą buvo pasiūliusi ieškovei pardavinėti dalį pirmojo pastato patalpų būtent už 5 500 Lt/m² kainą, nes ieškovė buvo sudariusi preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių dėl patalpų pardavimo už žymiai didesnę kainą. Atsakovė taip pat tarėsi su ieškove dėl projekto užbaigimo perspektyvų net ir tuomet, kai ieškovė buvo pažeidusi savo įsipareigojimus pagal SutartįAtsakovei nebuvo pateikta pakankamai ieškovės tinkamą prievolių pagal Sutartį įvykdymą užtikrinančių priemonių. Priešingai nei skunde teigia apeliantai, Sutarties 8.18 punkto sąlygos keitimas bei kitokių nuolaidų ieškovei darymas, atsakovei neturint papildomo prievolių užtikrinimo buvo pernelyg rizikingas. Atsakovės naudai buvo įkeista žemės sklypo ant kurio buvo vystomas projektas nuomos teisė bei nebaigta statyba, taigi sėkmingai neišvysčius šio projekto tokio užtikrinimo vertė yra maža. Atsakovės naudai taip pat buvo įkeistos ieškovės gaunamos piniginės lėšos banko sąskaitose, bendrovės akcijos ir reikalavimo teisės į lėšas gautinas pardavus patalpas vystomame projekte. Tačiau, ieškovė buvo konkretaus projekto vystymui įsteigta bendrovė, neturinti jokių kitų pajamų šaltinių ar turto. Apeliantų teiginiai, kad vidutinė pirmojo pastato patalpų vieno metro patalpų pardavimo kaina būtų neva mažinama ieškovės pelno, gautino iš projekto sąskaita, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovė niekada neatsisakė išmokėti atitinkamų kredito dalių pagal Sutartį net ir po to, kai suėjo Sutarties 4.4.5 punkte įtvirtintas galutinis kredito sumos išmokėjimo terminas. Atsakovė tik sustabdė kredito dalies išmokėjimą iki kol ieškovė pasieks atitinkamą pirmojo pastato patalpų pardavimo lygį, sulygtą šalių Sutarties 3.3.1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

Ieškinio reikalavimai kildinami iš netinkamo atsakovės (kredito davėjos) sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasireiškusio atsakovės nesutikimu pakeisti Sutarties sąlygą, kurioje numatyta minimali vidutinė vieno kvadratinio metro pardavimo kaina, neteisėtu projekto finansavimo sustabdymu ir neteisėtu Sutarties nutraukimu. Minėta, kad pagal Sutartį kreditas ieškovei turėjo būti išmokamas dalimis. Paskesnės kredito dalies išmokėjimas siejamas su tam tikrų Sutartyje įtvirtintų sąlygų įgyvendinimu, įskaitant tai, kad turi būti pasiektas (sudarytas) tam tikras procentas (kiekis) kredito gavėjos (ieškovės) su pastato objektų pirkėjais sudarytų sutarčių (Sutarties 3.3.1 p.). Sutartyje taip pat įtvirtinta ieškovės pareiga užtikrinti, kad vidutinė objektų pardavimo kaina nebūtų mažesnė nei 6 200 Lt/m² (8.18 p.). Visa kredito suma, skirta pirmojo pastato statybai, turėjo būti išmokėta iki 2008-12-20 (Sutarties 4.4.4 p.). Tačiau tam, kad būtų išmokėta visa pirmojo pastato statybai skirta kredito suma, ieškovė turėjo pateikti su pirkėjais sudarytas sutartis dėl pastato objektų, kurių vertė sudarytų ne mažiau nei 50 proc. visų už pirmojo pastato objektus planuojamų gauti pajamų (Sutarties 3.3.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki šios datos buvo pasiekusi 27 proc. lygį. Byloje įrodinėjama, kad nustatyto pardavimų skaičiaus ieškovei nepavyko pasiekti dėl per didelės Sutartyje numatytos vieno kvadratinio metro pardavimo kainos. Kolegijos vertinimu, esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovei atsisakius sumažinti vidutinę vieno kvadratinio metro pirmojo pastato objektų pardavimo kainą, įtvirtintą Sutartyje, tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti. Vėlesnis kredito išmokėjimo sustabdymas ir Sutarties nutraukimas, kaip nurodo patys apeliantai, buvo sąlygotas atsakovės nesąžiningų veiksmų nesutinkant sumažinti pardavimo kainos.Prašymą pakeisti 2008-03-21 sudarytos Sutarties nuostatą dėl pardavimo kainos ieškovė pateikė 2008-05-08, t. y. praėjus 1,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo. Kolegijos vertinimu, aplinkybės (sudėtinga situacija visoje nekilnojamojo turto rinkoje), kuriomis motyvuodama ieškovė prašė sumažinti pardavimo kainą, per 1,5 mėn. esmingai nepasikeitė ir ieškovei buvo žinomos Sutarties sudarymo metu. Šias aplinkybes ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti sudarydama Sutartį. Pati ieškovė byloje įrodinėjo, kad minimali vidutinė vieno kvadratinio metro pardavimo kaina buvo nustatyta per didelė dar Sutarties sudarymo metu. Kaip matyti ir iš prašymo pakeisti Sutartį, jame ieškovė nurodė, kad ,,dar prieš pasirašant kreditavimo sutartį ne kartą akcentavome, kad Jūsų pageidaujama 6 200 Lt dydžio žemutinė kainos riba yra nepagrįsta ir vertėtų ją sumažinti arba visiškai atsisakyti apribojimo, bet jūsų banko atstovai laikėsi principinės pozicijos ir sutarties sąlygos keisti nesutiko“ (1 t., b. l. 83-85). Tai leidžia spręsti, kad ginčijama Sutarties sąlyga ieškovės netenkino jau Sutarties sudarymo metu, tačiau Sutartį ji vis tiek sudarė. Sudarydama Sutartį, kurioje, ieškovės nuomone, nurodyta per didelė minimali turto kvadratinio metro pardavimo kaina, verslo riziką dėl pardavimo apimčių prisiėmė pati ieškovė. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, jos akcininkė įsteigimo metu buvo UAB ,,Faulana“, vykdžiusi panašų projektą, todėl ieškovei buvo/turėjo būti žinomos su verslo rizika susijusios pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kreipimąsi praėjus 1,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo prašant sumažinti minimalią vidutinę turto pardavimo kainą lėmė ne objektyviai pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių Sutartį tapo žymiai sunkiau vykdyti, o siekis pakeisti Sutarties sąlygą, kuri netenkino ieškovės jau Sutarties sudarymo metu, tačiau atsakovė nesutiko kitokiomis sąlygomis pasirašyti Sutarties, o ieškovei palankesnėmis sąlygomis kitas bankas (kita kredito įstaiga) nesutiko suteikti paskolos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.); iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str. 1 d.; 6.200 str.). Taigi sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl joms priimtinų sąlygų, tame tarpe ir dėl vidutinės vieno kvadratinio metro kainos, kurios minimalią ribą ieškovė turėjo užtikrinti. Atsakovė neturi pareigos keisti laisva šalių valia Sudarytos sutarties sąlygų vien dėl to, kad ieškovė nurodė atsiradus tam tikras nepalankias aplinkybes, juo labiau, kad šios aplinkybės per 1,5 mėn., esmingai nepasikeitė ir jas ieškovė galėjo įvertinti sudarydama Sutartį. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovės nesutikimas pakeisti Sutarties sąlygos dėl minimalios pardavimo kainos negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Sutarties sąlyga, nustatanti minimalią vidutinę vieno kvadratinio metro pardavimo kainą, yra skirta užtikrinti atsakovės, kaip kredito davėjos, interesus. Tai, kad atsakovė derybų metu nesutiko sumažinti šios kainos, patvirtina, jog nepaisant kitų Sutartyje įtvirtintų ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, ši sąlyga atsakovei buvo reikšminga. Apeliantų nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovei užteko kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, savaime nesukuria atsakovei pareigos tenkinti ieškovės prašymą dėl kainos sumažinimo. Juo labiau, kad kitų užtikrinimo priemonių vertė yra tiesiogiai susijusi su ieškovės vykdyto projekto sėkme (įkeičiamos gautinos lėšos, projekto metu pastatyti pastatai ir kt.). Be to, kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tenkinus jos prašymą ir sumažinus pardavimo kainą, butai mažesnėmis kainomis būtų parduoti ir projektas būtų įgyvendintas, o atsakovės, išmokėjusios likusią kredito dalį, interesai nebūtų pažeisti. Byloje pateikti potencialių pirkėjų el. laiškai, kuriuose teiraujamasi dėl pardavimo kainos, nepatvirtina, kad butai sumažinta kaina realiai būtų parduoti (CPK 185 str.). Pagal Sutarties 3.3.1 punktą pasiekus pardavimų lygį, viršijantį 10 proc., bet neviršijantį 30 proc., ieškovei išmokama suma negali viršyti 2 000 000 Eur sumos. Skirtingai nei nurodo apeliantai, ieškovei pasiekus 27 proc. pardavimų lygį, atsakovė nebuvo įpareigota išmokėti ieškovei 2 000 000 Eur, nes minėtoje nuostatoje įtvirtinta tik atsakovės pareiga užtikrinti, kad pardavimams nesiekus 30 proc. lygio, nebūtų išmokėta didesnė nei 2 000 000 Eur suma. Apeliantai nurodo, kad ieškovei pasiekus 27 proc. pardavimų lygį, jai buvo išmokėta 1 985 423 Eur kredito dalis. Kadangi nebuvo pasiektas pardavimų kiekis, su kuriuo siejamas kitos kredito dalies išmokėjimas, atsakovės atsisakymas išmokėti likusią kredito dalį atitinka Sutarties sąlygas. Nepasiektas pardavimų lygis yra pakankamas pagrindas sustabdyti finansavimą, todėl dėl argumentų, susijusių projekto darbų terminų laikymųsi, kolegija plačiau nepasisako. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 str.), atsakovei civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertino. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija papildomai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą atsakovei iš apeliantų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodė patyrusi 3 045 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (8 t., b. l. 121-129). Kolegijos vertinimu, tokios išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, atliktų procesinių veiksmų pobūdžio (apeliacinės instancijos teismui parengtas atsiliepimas į apeliantų apeliacinį skundą), Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl mažintinos iki 600 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str.). Šios išlaidos iš apeliantų atsakovei priteisimos lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 300 Eur (CK 6.5 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei SIA ,,UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos numeris 40003423085) iš apeliantų M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (po tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.