Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-03 · Administracinė byla Nr. I-1139-406/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
I-1139-406/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1139-406/18Teisminio proceso Nr. 3-62-02021-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,jo atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-11).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. birželio 17 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš valytojo pareigų, skiriant nuo 2013 m. birželio 18 d. į staliaus pareigas 0.5 etato, iškeliant sąlygą, kad jis be atlygio turės dirbti dar du papildomus darbus - tvarkyti įstaigos perimetro aplinką ir įstaigos patalpas. Įstaigos administracijai darant nuolatinį psichologinį spaudimą šiuos papildomus sunkius darbus jis ir dirbo iki 2014 m. gegužės 2 d., dėl ko stipriai pablogėjo jo fizinė sveikata. Dėl tokio įstaigos administracijos ir pareigūnų neteisėto, žiauraus elgesio – vertimo dirbti neatlygintinai kasdien po 5 valandas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. - jis išgyveno emocinę įtampą, patyrė stresą, baimę, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą. Atsakovo prašymą taikyti senaties terminą prašo atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminai netaikytini.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 59-67) su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad visi pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. pateikė tik 2016 m. rugsėjo 18 d. Pabrėžia, jog pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tariamus savo teisių pažeidimus, tačiau skundą pateikė, praleisdamas įstatymuose numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant šį pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. neatlygintinai dirbo pataisos įstaigos administracijos neteisėtai pavestus darbus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį

asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteista neturtinė žala, patirta už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d.

Pabrėžtina, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus ir nagrinėjamu atveju spręstina, jog apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus - tas darbo sąlygas Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje, kurios, jo nuomone, buvo nežmoniškos ir kankinančios, pareiškėjas turėjo žinoti arba turėjo žinoti apie bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. (žr., pvz. 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2346/2013 ir kt.). Nuo momento, kai pareiškėjo nurodomos darbo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama,

teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Pareiškėjas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminai netaikytini, nes jis, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, nežinojo bei nesuvokė apie savo teisių gynybos būdą, todėl mano, jog šios svarbios priežastys sukliudė jam parengti skundą teismui ir yra pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti bei apginti pažeistą teisę, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo už visą skundžiamą laikotarpį.

Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodo dėl nepriimtinų darbo sąlygų patyręs sveikatos pablogėjimą, išgyvenimus, nepatogumus. Jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokius išgyvenimus, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiškai akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo realias galimybes domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų suteiktos sąlygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Pareiškėjas, teiginys, jog ieškinio senaties terminas netaikytinas, nepagrįstas, o jo nurodytos priežastys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, nepripažintinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytam laikotarpiui (nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d.) taikytina trijų metų ieškinio senatis, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo, nes duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas