- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-286-337-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. S., S. V.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-337/2010
1.1.8.10.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2010 m. lapkričio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir S. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo:
V. S. pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, bei pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos jas apimant, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-03-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta bauda, bausmes visiškai sudedant, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 150 MGL (19500) Lt dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
S. V. pripažinta kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (2600) Lt dydžio bauda, pagal BK 236 str. 1 d. ir jai paskirta 15 MGL (1950) Lt dydžio bauda, pagal BK 235 str. 1 d. ir jai paskirta 15 MGL (1950) Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės subendrinti iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3900) Lt dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas vienintelis UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, akcininkas, 2008-04-28 protokolu pasiskyręs direktoriumi ir pradėjęs eiti pareigas nuo 2008-04-29 pagal darbo sutartį Nr. 03, 2008 m. gegužės 26 d., nenustatytą valandą, UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, S. V., nutraukiančiai 2008-05-06 darbo sutartį su UAB „D“, pateikė pasirašyti UAB „D” vyr. buhalterės D. A. užpildytą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad S. V. išmokama 584,88 Lt, ir S. V. šiame dokumente pasirašius, tvirtinant tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, jog UAB „D“ su ja atsiskaitė už dirbtą laikotarpį ir nepanaudotas atostogas, sumokėdama 584,88 Lt, jame pasirašė, savo parašu patvirtindamas šią žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, bendrais su S. V. veiksmais, suklastodamas UAB „D“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn., po ko, minėtą suklastotą dokumentą pateikdamas UAB “D” vyr. buhalterei D. A., panaudojo pagrįsdamas juridinę galią turintį apskaitos dokumentą – 2008-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 2, pagal kurį jam buvo išmokėta 584,88 Lt suma, o pagal nurodytą orderį gautus pinigus, kuriuos privalėjo išmokėti S. V., kaip galutinį atsiskaitymą, jų nepanaudodamas UAB „D“ interesais, pasisavino jam patikėtą, svetimą UAB „D“ priklausantį turtą – pinigus – 584,88 Lt.
- 2008 m. gegužės 26 d., nenustatytą valandą, UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nutraukdama darbo sutartį su UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2008-05-06, UAB „D“ direktoriui V. S. pateikus UAB “D” vyr. buhalterės D. A. užpildytą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad S. V. išmokama 584,88 Lt, jame pasirašė, savo parašu patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, jog bendrovė „D“ su ja atsiskaitė už dirbtą laikotarpį ir nepanaudotas atostogas, sumokėdama 584,88 Lt, po ko minėtame dokumente pasirašius UAB „D“ direktoriui V. S., tvirtinant šią tikrovės neatitinkančią informaciją, bendrais su V. S. veiksmais suklastojo UAB „D“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn.;
- 2008 m. spalio 22 d., Panevėžio apskrities VPK, esančiame Tulpių g. 60, Panevėžys, pateikdama 2008-10-22 prašymą, kuriame buvo išdėstytos žinomai tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie tai, jog ji, nutraukdama darbo sutartį su UAB „D“, nepasirašė 2008 m. gegužės mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą;
- 2008 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 09.35 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, liudytojos apklausos metu, būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius tyrėjai I. K., nurodydama tikrovės neatitinkančius faktus, jog ji, nutraukdama darbo sutartį su UAB „D“, nepasirašė 2008 m. gegužės mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia kaltu neprisipažįstantis, nes kaltinime minimų 584,88 Lt jis nepasisavino. Apelianto manymu teismas neatsižvelgė į tai, kad jo teistumas yra pasibaigęs, nes jam anksčiau paskirtoji bauda 2010-02-10 buvo pakeista į viešuosius darbus, kuriuos atlikinėja būdamas nuteistas už vėlesnius nusikaltimus. Taip pat skunde teigiama apie 2002-12-04 nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 186 str. 1 d.
Nuteistoji S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį ir ją išteisinti dėl inkriminuotų BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, jų nepadarius. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas S. V. BK 300 str., nenustatė subjektyviojo veikos požymio, t.y. kad ji suprato, jog akte užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė. Nurodo, kad S. V. savo veiksmais nesiekė užvaldyti ir įsigyti pinigines lėšas, ji siekė, kad būtų apginti teisėti jos interesai – būtų išmokėtas atlyginimas. Nėra įrodyta, kad S. V. pasirašė ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio. Net jei S. V. būtų pasirašiusi ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio, jos veiksmuose nebūtų nusikaltimo, nes tai būtų atlikusi suklaidinta. Negalima remtis liudytojų V. S. ir D. A. parodymais, nes jie yra ginčytini ir yra tarp jų neatitikimų, į kuriuos teismas neatkreipė dėmesio. V. S. parodymai yra šališki, subjektyvūs, liečiantys konkrečiai jo interesus, nes jis pats įvykdė nusikalstamas veikas. Taip pat neobjektyvūs ir D. A. parodymai, iš kurių matyti, kad ji nėra tikra, jog ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio tikrai buvo S. V. padėtas parašas. D. A. nematė, kas ir kada pasirašė ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio, todėl jos parodymai vertintini kritiškai bei negali būti pagrindas, patvirtinantis, jos pasirašė pati S. V.. D. A. parodymai nepatvirtina apeliantės kaltės, bet sukelia abejonių pastarosios kaltumu. Net ne specialistui akivaizdu, kad ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio yra ne S. V. parašas, todėl 2008-11-12 specialisto išvada Nr. 11-2946 yra ginčytina. Teismo metu S. V. išreiškė norą, kad būtų atlikti pakartotiniai eksperimentiniai ir laisvieji parašo ir rašysenos pavyzdžiai, bet teismas jokios iniciatyvos šiuo klausimu neparodė ir pakartotinio tyrimo neskyrė. Tai rodo, kad teismas nesiima iniciatyvos apginti nekaltų žmonių interesų. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. V. kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą prašė apginti jos teises bei teisėtus interesus, tačiau pati neteisingai tapo kaltinamąja, nuteistąja. Nėra surinkta pakankamai įrodymų ir jie yra ginčytini, kad ji melagingai įskundė ar pranešė apie nebūtą nusikaltimą. S. V. lūkesčiai nerealizuoti, jai iki šiol neišmokėtas darbo užmokestis, ji patyrė ne tik materialinę, bet ir neturtinę žalą. Nėra atskleista, kokie S. V. melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą tikslai. Ji tenorėjo pranešti apie neteisėtą veiką, kad pasisavintas jos atlyginimas. Skunde teigiama, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismas nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems kategoriškiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų pašalinti, taip pat nepateikė atskirų įrodymų (ypač liudytojos D. A. parodymų) įvertinimo motyvų. Tai pagrįstai kelia abejonių dėl paties nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo. Byloje nebuvo konstatuoti ir padariniai bei tiesioginės tyčios buvimas S. V. atžvilgiu, nes tokių duomenų byloje ir nėra. Apeliantės veiksmuose nėra tyčios bei tuo labiau nepadaryta jokia žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, pinigų gavimo ar išmokėjimo faktą galima įrodyti tik atitinkamais kasos dokumentais, kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., liudytojų parodymai) šiuo atveju neleistinos. 2008-11-12 specialisto išvada nepatvirtina, kad S. V. tyčia atliko dokumento klastojimo veiksmus, o kaip tik ji jo nesuklastojo, jo nepasirašė. Teismas nepagrįstai rėmėsi šia specialisto išvada bei neatsižvelgęs į S. V. tvirtinimą, kad tai ne jos parašas, neiškvietė specialistės apklausai dėl pastarosios specialisto kategoriškos išvados. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatliko BPK 270 str. 3 d. ir 287 str. 1 d. numatytų veiksmų, nesiekė išsiaiškinti S. V. nekaltumo, o tik skundžiamame nuosprendyje, nesant tiesioginių įrodymų, kurie yra ginčytini, nurodė neginčytinai įrodžius S. V. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė S. V. skundą tenkinti, o V. S. - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios S. V. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. S. inkriminuotos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties bei S. V. nusikalstamų veikų sudėčių įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog V. S. pagal BK 183 str. 1 d. bei S. V. pagal BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. nuteisti nepagrįstai.
Dėl nuteistosios S. V. apeliacinio skundo
Apeliantė S. V. skunde ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuotų BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., taip pat įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Išanalizavusi skunde nurodytus argumentus bei įvertinusi teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje darytinos priešingos išvados, tai yra kad S. V. pagal BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. nuteista nepagrįstai. Todėl skundžiamas nuosprendis S. V. atžvilgiu naikintinas ir nuteistoji pagal BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. išteisintina jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaule jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistosios kaltumo dėl dokumento suklastojimo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti S. V. kalta, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nuteistojo V. S., liudytojos D. A. parodymais, specialisto išvadomis, dokumentų pateikimo protokolų duomenimis, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistosios veiksmuose dėl dokumento suklastojimo. Nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyti konkretūs S. V. dokumento suklastojimo veiksmai – pasirašymas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, savo parašu patvirtinant žinomai tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, jog bendrovė „D“ su ja atsiskaitė už dirbtą laikotarpį ir nepanaudotas atostogas, sumokėdama 584,88 Lt, po ko minėtame dokumente pasirašius UAB „D“ direktoriui V. S., tvirtinant šią tikrovės neatitinkančią informaciją, bendrais su V. S. veiksmais suklastojo UAB „D“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn. Apylinkės teismo nuomone, pasirašymas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje savo parašu patvirtinant žinomai tikrovės neatitinkantį juridinį faktą rodo BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia BK 300 str. 1 d. numatytos veikos subjektyviosios pusės požymio S. V. veiksmuose. Pažymėtina, kad nuteistoji S. V. neigia pasirašiusi atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje ir taip savo parašu patvirtinusi žinomai tikrovės neatitinkantį jai pačiai negatyvų juridinį faktą. Tuo tarpu 2008-11-12 specialisto išvadoje konstatuota, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pati specialistė, kad UAB „D“ atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje už 2008 m. gegužės mėn., eilutės „S. V.“ skiltyje „gavėjo parašas“ pasirašė pati S. V.. Pagrindo kritiškai vertinti pastarąją specialisto išvadą teisėjų kolegija neturi. Tačiau atsižvelgiant į nuteistosios parodymus, jos pačios veiksmų dėl negautų pinigų seką bei priežastingumą darytina išvada, kad nuteistoji specialisto išvada kaip jos identifikuotą parašą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje padėjo galimai neįsigilinusi į dokumento turinį ar jį klaidingai suprasdama. Tačiau pažymėtina, kad vien parašo padėjimas minėtame dokumente tokiomis sąlygomis nėra pakankamas BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios tyčia nebuvo tiesioginė, t. y. ji nesuprato, kad tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti ji klastojanti tikrą dokumentą, bei nenorėjusi taip veikti. Tokiu būdu, nesant nuteistosios S. V. veiksmuose visų nusikalstamo dokumento suklastojimo požymių, jai negalimas BK 300 straipsnio 1 dalies taikymas, todėl ji išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantė S. V. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteista dar pagal BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. Pastarosios nusikalstamos veikos betarpiškai susijusios su apeliantei inkriminuota aukščiau nurodyta BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika bei jos subjektyviąja puse – tiesiogine tyčia. Teismui konstatavus tiesioginės tyčios suklastoti dokumentą nebuvimą, tolesnieji S. V. veiksmai, sąlygoti jos subjektyvaus sąžiningo klydimo veiksmų vertinimo prasme, t. y. kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl, jos supratimu, nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo bei parodymų dėl to davimo, nelaikyti padaryti esant tiesioginei tyčiai. Tuo tarpu nusikaltimai, numatyti BK 235 str. 1 d., 236 str., 1 d., padaromi tik tiesiogine tyčia. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro kitą veikos teisiniam įvertinimui reikšmingą išvadą, kad S. V. minėtieji veiksmai nebuvo nukreipti prieš teisingumą ir nesiekė priešingų jam tikslų, už ką apeliantė galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. Todėl skundžiamas nuosprendis S. V. atžvilgiu naikintinas, ją išteisinant ir pagal BK 235 str. 1 d. bei 236 str. 1 d., jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Dėl nuteistojo V. S. apeliacinio skundo
Apeliantas V. S. skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., taip pat apylinkės teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, bet išanalizavusi skunde nurodytus argumentus bei įvertinusi teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teisėjų kolegija neranda pagrindo išteisinti nuteistąjį iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., bet konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. S. kaltu pagal BK 183 str. 1 d. dėl kaltinime jam nurodytų pinigų pasisavinimo.
Nors nuteistasis savo skunde teigia dėl jam inkriminuotų visų nusikalstamų veiksmų esantis nekaltas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos D. A. parodymais, dokumentų pateikimo protokolų duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad V. S. padarė jam inkriminuotą BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui V. S., nuteistam pagal BK 300 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo.
BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Apeliantui V. S. inkriminuotas dokumento suklastojimas ir panaudojimas. Tikro dokumento suklastojimas gali pasireikšti kaip dalinis materialus suklastojimas arba kaip intelektualus dokumento suklastojimas, tai yra kai kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą, taip pat, kai kaltininkas objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu tą dokumentą surašė, atspausdino arba kitaip pagamino, tuo minėtame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją arba kito asmens į dokumentą patalpintus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai patalpino netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. S., būdamas UAB „D“ direktoriumi, 2008 m. gegužės 26 d., nenustatytą valandą, UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pateikė S. V., nutraukiančiai 2008-05-06 darbo sutartį su UAB „D“, pasirašyti UAB „D” vyr. buhalterės D. A. užpildytą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad S. V. išmokama 584,88 Lt, taip tvirtinant tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, jog UAB „D“ su ja atsiskaitė už dirbtą laikotarpį ir nepanaudotas atostogas, sumokėdama 584,88 Lt, jame pasirašė, savo parašu patvirtindamas šią žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu suklastodamas UAB „D“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn., po ko minėtą suklastotą dokumentą pateikdamas UAB „D” vyr. buhalterei D. A., panaudojo pagrįsdamas juridinę galią turintį apskaitos dokumentą – 2008-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 2. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, tame tarpe ir paties apelianto parodymai. Pats nuteistasis V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nutraukiant darbo sutartį su S. V. buvo paskaičiuotas jai darbo užmokestis, ji pasirašė žiniaraštyje, tačiau S. V. pinigai nebuvo sumokėti, nes kasoje tuo metu nebuvo pinigų, jai pažadėta sumokėti vėliau. Negavusi pinigų parodė ir S. V.. Sutinkamai su liudytojos D. A. parodymais, minėtas žiniaraštis yra dokumentas, tvirtinantis atlyginimo išmokėjimą, kad V. gavo minimą sumą grynais. Taigi, V. S. suprasdamas, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti dokumentą su juridinę reikšmę turinčia informacija apie atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, jis iš darbo atleidžiamai S. V. pasirašymui pateikė minėtą dokumentą – atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, jame neteisėtai įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai įvykusį atsiskaitymą. Po to V. S., siekdamas patvirtinti atsiskaitymą su atleidžiama S. V., pastarąjį suklastotą dokumentą pateikė UAB „D” vyr. buhalterei D. A., kuri pasirašytą suklastotą žiniaraštį įtraukė į teisinę apyvartą – panaudojo pagrindžiant juridinę galią turintį apskaitos dokumentą – 2008-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 2. Paties nuteistojo parodymų turinys bei jų vertinimas kitų byloje esančių duomenų kontekste nepalieka abejonių, kad V. S. minėtus veiksmus atliko tyčia, suprasdamas jų neteisėtumą bei norėdamas taip veikti. To pakanka baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. 1 d. atsirasti, nes nuteistojo veiksmuose nustačius BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad V. S. veiksmų turinys visiškai atitinka Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai nubaustas. Teisėjų kolegijai konstatavus S. V. nusikalstamos tyčios suklastojant dokumentą nebuvimą, iš V. S. kaltinimo šalintina aplinkybė, nurodanti, kad V. S. veikė bendrais su S. V. veiksmais.
Taigi, teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi įrodymų visumą, laiko įrodytu tai, kad V. S., būdamas vienintelis UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, akcininkas, 2008-04-28 protokolu pasiskyręs direktoriumi ir pradėjęs eiti pareigas nuo 2008-04-29 pagal darbo sutartį Nr. 03, 2008 m. gegužės 26 d., nenustatytą valandą, UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, S. V., nutraukiančiai 2008-05-06 darbo sutartį su UAB „D“, pateikė pasirašyti UAB „D” vyr. buhalterės D. A. užpildytą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta, kad S. V. išmokama 584,88 Lt, ir S. V. šiame dokumente pasirašius, tvirtinant tikrovės neatitinkantį juridinį faktą, jog UAB „D“ su ja atsiskaitė už dirbtą laikotarpį ir nepanaudotas atostogas, sumokėdama 584,88 Lt, jame pasirašė, savo parašu patvirtindamas šią žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, suklastodamas UAB „D“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn., po ko, minėtą suklastotą dokumentą pateikdamas UAB “D” vyr. buhalterei D. A., panaudojo pagrįsdamas juridinę galią turintį apskaitos dokumentą – 2008-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 2.
Apeliantas V. S. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 183 str. 1 d., teigia kaltinime jam nurodytų pinigų nepasisavinęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytoms išvados, tai yra kad V. S. pagal BK 183 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Nors V. S. buvo vienintelis UAB „D“ akcininkas, direktorius, kuriam užimamos pareigos leido turimus teisiškai apibrėžtus įgalinimus panaudoti valdant svetimą turtą – šiuo atveju S. V. priklausantį darbo užmokestį pinigine išraiška, tačiau byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad S. V. priskaičiuoti ir atleidimo dieną neišmokėti 584,88 Lt buvo pasisavinti apelianto V. S.. Iš 2008-05-26 kasos išlaidų orderio Nr. 2 matyti, kad V. S. jį pasirašė, tai pripažino ir pats nuteistasis, tačiau pasak jo – šiame orderyje nurodytų 584,88 Lt jis neėmė. Pastaruosius V. S. parodymus paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra, kaip nėra ir jiems priešingų duomenų. Tokiu būdu, esant abejonėms ir negalint jų pašalinti, pastarosios vertintinos V. S. naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių V. S. atlikus BK 183 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus veiksmus, t. y. kad jis pasisavino jam patikėtą, svetimą UAB „D“ priklausantį turtą – pinigus – 584,88 Lt, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir nuteistasis V. S. pagal inkriminuotą BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. S. nusikalstamus veiksmus pagal BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nors V. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, tačiau jis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, yra teistas už eilę, tame tarpe ir analogišką, nusikaltimų ir turi neišnykusį teistumą. Sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis V. S. yra recidyvistas, kuriems, kaip numato BK 56 str. 1 d., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad V. S. paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Apeliantas skundu tvirtina, jog teistumas jam yra pasibaigęs, tačiau byloje esanti įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro pažyma patvirtina įvykio metu – 2008 m. gegužės 26 d. V. S. turėjus neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą.
Taip pat apeliaciniame V. S. skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009-03-03 baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bauda 2010-02-10 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į viešuosius darbus. Šis apelianto teiginys pagrįstas. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-03 baudžiamuoju įsakymu V. S. paskirtoji 150 MGL (19500 Lt) bauda buvo pakeista viešaisiais darbais dvylikai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu teismas V. S. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai subendrino su jau pakeista bausme – bauda ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.). Iš Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos pateiktos informacijos matyti, kad nuteistasis V. S. vengė atlikti jam paskirtą viešųjų darbų bausmę ir dėl to pataisos inspekcija 2010-04-22 teikimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo areštu, tačiau šis teikimas dar nėra išnagrinėtas. Tokiu būdu šiuo metu skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirtąją bausmę bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-03 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtąja bausme nėra galimybės ir BK 63 str. taikymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 183 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti BK 63 str. taikymą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl S. V. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
S. V. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti proceso išlaidų priteisimą iš S. V..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. V. panaikinti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.