- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2YT-12494-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06685-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A. M., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. A. M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. M.. Pareiškėjo tėvas mirė santuokoje su sutuoktine M. A. M.. Palikėjas turėjo vieną vaiką – pareiškėją A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjui J. M. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors 1983 m. rugpjūčio 25 d. J. M. sudarė testamentą, kuriame numatė, kad visą savo turtą palieka sūnui A. M., tačiau Testamentų registro duomenis registruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra. Be to, J. M. ne kartą žodžiu išreiškė savo valią, kad visas turtas, likęs po jo mirties, atitektų sūnui A. M.. Šis faktas buvo žinomas visiems jo artimiesiems. Niekas niekada neprieštaravo tokiems J. M. veiksmams, kurie patvirtina, kad palikėjui priklausiusį turtą pareiškėjas priėmė ir valdė kaip savo. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau vykdydamas tėvo valią, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas po tėvo J. M. mirties, ėmė rūpintis tėvui priklausiusiu turtu kaip savo: rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti, valdyti po tėvo mirties perimtus daiktus ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo tėvo mirties naudojasi kaip savo. Šį faktą patvirtina ir 237-osios gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas. Pareiškėjas perėmė ir ėmė saugoti visus J. M. priklausiusius asmeninius daiktus – namų apyvokos, kilnojamuosius daiktus, nuotraukų albumus, dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo M. A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad santuokos metu ji ir J. M. susilaukė sūnaus A. M.. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. M. mirė. 1983 m. rugpjūčio 25 d. J. M. sudarė testamentą, kuriame numatė, kad visą savo turtą palieka sūnui A. M.. Jai buvo žinoma, jog J. M. visuomet norėjo, jog visas palikimas po jo mirties atitektų sūnui A. M., o ji tam niekada neprieštaravo. Po sutuoktinio mirties, būtent jos sūnus A. M. ir toliau rūpinosi visu turtu kaip savo. Nuo J. M. mirties iki šios dienos naudojasi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat perėmė saugoti ir rūpintis J. M. asmeniniais daiktais, tokiais kaip asmeniniai dokumentai, nuotraukų albumai ir pan. Ji po savo sutuoktinio J. M. mirties palikimo nepriėmė, juo nesirūpino. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, tačiau ir faktiniu valdymu sutuoktiniui priklausančio turto nepriėmė. Vienintelis jų sūnus rūpinosi ir rūpinasi J. M. priklausančiu turtu kaip savo. Ji niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl atsiradusio palikimo. Jai yra žinoma, kad visą paveldimą turtą sūnus valdo kaip savo ir ji tam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. M. tėvas ir suinteresuoto asmens M. A. M. sutuoktinis J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AJ Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. sausio 26 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad J. M. mirė santuokoje, sutuoktinė – M. A. M.. Palikėjas turėjo vieną vaiką – A. M., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. vasario 8 d. duomenimis, J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 19 d. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išraše nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų – testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš 1983 m. rugpjūčio 25 d. testamento nustatyta, kad palikėjas J. M. testamentu visą savo turtą paliko sūnui A. M.. 2020 m. gruodžio 18 d. pažymoje dėl testamento iš Kauno regioninio valstybės archyvo nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros dokumentų fonde yra 1983 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas J. M. testamentas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno valstybinės notarinės kontoros 1983-1992 metų, Kauno 2-ros valstybinės notarinės kontoros 1992 metų, Kauno m. 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo, 6-ojo, 11-ojo notarų biurų 1992-1996 metų, Kauno m. 13-ojo notaro biuro 1992-1993 metų, Kauno miesto 8-ojo notaro biuro 1994-1995 metų dokumentuose žinių apie minėto testamento pakeitimą, panaikinimą ar naujo testamento sudarymą nėra. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. liudijimo dėl J. M. palikimo nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimo į Marijampolės 1-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. liudijimo nustatyta, kad Marijampolės 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po J. M. mirties laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 24 d. neužvesta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta.
Pareiškėjas nurodė, kad palikėjas J. M. ne kartą žodžiu išreiškė savo valią, kad visas turtas, likęs po jo mirties, atitektų sūnui A. M.. Pareiškėjas po tėvo J. M. mirties, ėmė rūpintis tėvui priklausiusiu turtu kaip savo: rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti, valdyti po tėvo mirties perimtus daiktus ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo, apie tai, kad palikimą priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas, yra palikėjo įpėdinis pagal testamentą, kuris priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo tėvo mirties naudojasi kaip savo. Šį faktą patvirtina ir 237-osios gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas, kurio išduotoje 2021 m. kovo 15 d. Pažymoje nurodyta, kad 237-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), esančiu garažu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1997 metų naudojasi A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra palikėjo įpėdinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Iš surašyto testamento matyti, kad pareiškėjo tėvo valia buvo savo turtą palikti pareiškėjui. Faktinis palikimo priėmimas rodo šios valios išpildymą. Bylos nagrinėjimo metu negauta suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl juridinio fakto nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1997 m. kovo 29 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po tėvo mirties prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, nuo 1997 m. faktiškai naudojasi tėvui priklausiusiu garažu, jį prižiūri. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėjas yra J. M. vaikas – pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. M. turtą, nėra.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.