- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1-83-557/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- N. Z.
- Kaltinamasis
- A. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.,
A. S., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.,
K. P., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d., 302 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Turto prievartavimas iš N. Z.
A. M. buvo kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš N. Z. ir R. G. panaudoti fizinį smurtą, savo naudai vertė juos perduoti didelės vertės turtą, o būtent: 2010 m. sausio mėnesio 6-8 dienomis, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ priklausančiame servise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. M., demonstruodamas peilį, stvėrė R. G. už striukės atlapų, po to, demonstruodamas peilį bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, reikalavo iš jų didelės vertės turto, t.y. 70 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio mėnesio viduryje bei 2010 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie VĮ „T“, esančios (duomenys neskelbtini), A. M., naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas atimti automobilį, reikalavo iš N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės mėn. ir 2010 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. Z. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. M., naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas, jog apie tai sužinos „kauniečiai“, reikalavo iš N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „S“ degalinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), A. M., bendrai veikdamas su A. S. ir K. P., neturėdamas teisinio pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasirašyti paprastąjį vekselį, kaip grąžintiną didelės vertės skolą A. M., įrašant datą - 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumą skaičiais ir žodžiais.
A. S. buvo kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš N. Z. panaudoti fizinį smurtą, kito asmens naudai vertė jį perduoti didelės vertės turtą, o būtent: 2010 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. S., bendrai veikdamas kartu su K. P. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, UAB „P“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, kito asmens, t. y. A. M. naudai, iš N. Z. reikalavo didelės vertės turto, t.y. 74 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „S“ degalinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), A. S., bendrai veikdamas su K. P. ir A. M., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai savo naudai privertė N. Z. pasirašyti paprastąjį vekselį, kaip grąžintiną didelės vertės skolą A. M., įrašant datą - 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumą skaičiais ir žodžiais.
K. P. buvo kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš N. Z. panaudoti fizinį smurtą, kito asmens naudai vertė jį perduoti didelės vertės turtą, o būtent: 2010 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. P., bendrai veikdamas kartu su A. S. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, UAB „P“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, kito asmens, t. y. A. M. naudai, iš N. Z. reikalavo didelės vertės turto, t.y. 74 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „S“ degalinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), K. P., bendrai veikdamas su A. S. ir A. M., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai savo naudai privertė N. Z. pasirašyti paprastąjį vekselį, kaip grąžintiną didelės vertės skolą A. M., įrašant datą - 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumą skaičiais ir žodžiais.
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad perskolindavo pinigus už procentus, anksčiau to viešinti nenorėjo. V. S. pažinojo seniai. Visas įvykis prasidėjo nuo to, kad 2009-12-28 V. S. perdavė 70 tūkst. eurų. Jis sakė, kad grąžins kitų metų sausio 4-5 d. 2010 m. sausio mėnesį važiuodamas į Kaliningradą susitiko V. S.. Paklausė, kaip su pinigais, jis atsakė, kad yra nesklandumų ir pakvietė nuvažiuoti pas N. Z.. N. Z. pažinojo, R. G. - ne. V. S. pasakė, kad tuos pinigus perdavė N. Z.. Prasidėjo barnis. R. G. iškart pasakė, kad turi ginklą. Ant stalo buvo padėtas peilis, jis jį paėmė ir pasakė, kad nejuokautų. N. Z. peilio pridėjęs nebuvo, niekam negrasino. N. Z. sakė, kad tuos pinigus paėmė iš V. S., 40 tūkst. panaudojo nupirkti kontrabandinėms cigaretėms, o kitus 30 tūkst. perdavė R. G., kuris tuos pinigus perdavė muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojui M. G., bet jiems įvyko „avarija“. Taip papasakojo jie patys, sakė, kad kaip nors grąžins. 2010-01-09 vyko pas R. G. paimti 30 tūkst., bet ten tų pinigų nebebuvo. Po 2-3 dienų V. S. iš M. pasiskolino 17 tūkst. eurų (taip jam pasakojo V. S.) ir atvežė, o likusią dalį apie sausio 13-14 d. atvežė N. Z.. Pinigai buvo paimti iš banko. Jis atgavo 40 tūkst., o 30 tūkst. sakė, kad padengs. V. S. ir N. Z. buvo pasakę, kad neskambinėtų, kad jie patys jį susiras. 2010 m. vasario mėnesio pradžioje pas jį atvažiavo N. Z. ir pasiūlė, kad tuos grąžintus 40 tūkst. duotų jų „bizniui“. Vasario 5 d. atvažiavo vėl, jis sutiko duoti 40 tūkst., N. Z. užpildė tuščią vekselį jo virtuvėje. 30 tūkst. liko kaip skola, 4 tūkst. kaip procentai. Gavosi 74 tūkst. eurų. Paskolino 2-3 savaitėms. 2010 m. spalio mėn. pradžioje N. Z. su V. S. atvažiavo ir sutarė, kad mėnesio pabaigoje dalį pinigų jie uždirbs ir grąžins. 2010-10-31 N. Z. turėjo grąžinti pinigus, jis paskambino K. P. ir pasakė, kad žada atvežti pinigus ir paprašė, kad atvažiuotų. Jie su K. P. ir A. S. kartu perskolindavo pinigus. Buvo paėmęs iš A. S., iš B. L.. Kadangi didžioji dalis, kuri atiteko N. Z., buvo paimta iš A. S., procentai buvo apie 15 tūkst. eurų, A. S. 10 tūkst., o jam su K. P. – po 2,5 tūkst. Atvažiavus N. Z. pasakė, kad susitiktų prie dujų kolonėlės. Automobiliu „VW Touareg“ nėra važiavęs, ten atvažiavo automobiliu „Volvo“. Galvojo, kad N. Z. atiduos pinigus, bet jis vėl atidėliojo. Tai buvo 2010-10-31. V. S. paskambino N. Z., visi kalbėjo, kad jei kartu uždirbinėja pinigus, tegul ir atiduoda kartu. Jokių grasinimų tada nebuvo. Paskui dar susitikimų su N. Z. buvo daug. Jie užsiimdavo kontrabanda, bet iš pradžių to nežinojo. Susirado teisininkų kontorą, sakė, kad gali paruošti dokumentus ir juos išsiuntė. Pirmą laišką išsiuntė 2011 m. sausio m. pabaigoje. Kol išsiuntė antrą laišką, jis jau spėjo perregistruoti automobilį, dokumentai namui parduoti jau buvo paduoti tvarkyti. Buvo perduota, kad jei nenuims turto arešto, jie parašys pareiškimą į policiją. Grasinimą, kad kreipsis į policiją per tam tikrus žmones Tauragėje perdavė V. S., grįžęs iš sulaikymo. Yra dvi bylos Tauragės rajono apylinkės teisme. Pirmoji dėl skolininko turto dalies nustatymo, o kita pagal ieškinį, kad nuginčyti automobilio pirkimo pardavimo sandorį. Bylos yra sustabdytos iki šios bylos sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Prieš tai 2009 m. gale buvo N. Z. paskolinęs 50 tūkst. litų. Prašė verslui, tada kreipėsi jis pats asmeniškai ir pasiskolino labai trumpam laikui. Tada taip pat jis pasirašė vekselį. Anksčiau šiek tiek kitaip aiškino skolinimosi aplinkybes, nes nenorėjo velti žmonių. Padavė 40 tūkst. eurų grynais, 30 tūkst. liko iš seniau ir dar 4 tūkst. palūkanų. Gavosi 74 tūkst. Nenorėjo velti žmonių, dėl to sakė, kad pinigai yra jo. 2009-12-28 V. S. paskolino 70 tūkst. eurų, kadangi jį gerai pažinojo, vekselio neišrašė, pasitikėjo. Kam jam reikalingi pinigai, neklausė. Skolinimo sandoris įvyko namuose. Dėl paskolos jis kreipėsi apie gruodžio 26 d., pinigus paskolino po kelių dienų. Pinigus turėjo paėmęs iš A. S. 70 tūkst. eurų ir iš B. L., tuos pinigus buvo paėmęs iš anksčiau, juos turėjo ne namuose. Iš A. S. buvo paėmęs 2009 m. prieš Kalėdas, gruodžio pradžioje. Imdamas iš A. S. dar nežinojo, kad skolins V. S.. Kad jam skolins, A. S. nesakė. Perskolindavo ne vien V. S., su A. S. to neformino, nes yra seni pažįstami, o su B. L. įformino. Pagal įvykių seką V. S. paskolinti pinigai visi buvo A. S..
A. S. buvo užsukęs ir klausė, ar jis nemeluoja, sakė kai važiuos pro šalį, užsuks pas N. Z.. Kiek girdėjo, jie buvo nuvažiavę, apie tai sužinojo iš K. P., jis sakė, kad N. Z. žadėjo grąžinti pinigus per dvi savaites. Kad siūlė užkasti N. Z. ir pan., tokių žodžių negirdėjo. Kai N. Z. atvažiavo, sakė, kad iš manęs ėmė, man ir atiduos. Jam V. S. grąžino dalį pinigų, todėl iš jo nereikalavo, mano, kad yra N. Z. ir V. S. bendras susitarimas, kad N. Z. prisiėmė tą skolą sau. Sakė, kad 30 tūkst. davė G., o dėl 40 tūkst. sakė kažkur buvo bėda su kontrabanda, kad „sudegė“. Jis pats su kontrabanda reikalų neturi. Dirba medienos įmonėje vadybininku, neoficialiai užsiima prekyba automobiliais, per mėnesį iš tos veiklos uždirba apie 5-6 tūkstančius litų. Perskolinimu užsiima nuo 2008 m. Perskolinimas yra bendra veikla su A. S. ir K. P.. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00320-10 jis buvo sulaikytas 2010-10-02 įtariant cigarečių kontrabanda, tačiau jo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius jo kaltės. Savo kanalais jis išsiaiškino, kad šiame ikiteisminiame tyrime minimas įslaptintas liudytojas yra R. G.. Jo darbovietėje buvo daroma krata, MKT pareigūnas M. G. sakė, kad užmirštų tuos pinigus, nes turės problemų. FNTT tikrino ir nieko nerado, Mokesčių inspekcija taip pat tikrino, irgi nieko nerado. Apie neteisėtus N. Z. ir R. G. veiksmus, susijusius su kontrabanda, 2011 m. spalio pradžioje informavo Policijos departamentą, kitas tarnybas, generalinis prokuroras buvo informuotas lapkričio 11 d. Ant vekselio yra parašyta neprotestuotinas, o tai reiškia, kad reikia 1 metus laukti. Todėl metus laiko nieko nedarė. Procedūrą pradėjo dviem savaitėm anksčiau, kadangi dvi savaites trunka laiškų išsiuntimas.
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. M. buvo pažįstamas gal 6-7 metus. Su K. P. anksčiau siejo bendras mašinų verslas. A. M. ne vieną yra davęs pinigų ir jis grąžindavo su procentais. Nepasitikėjimo nėra buvę, santykiai buvo dalykiški. Būdavo, kad kartu perskolindavo pinigus. Su A. M. susipažino per K. P., jie paimdavo iš jo pinigų ir investuodavo. Kiekvienu atveju dėl atsiskaitymo tardavosi atskirai. Jis atrodė patikimas žmogus, su atsiskaitymu problemų nebuvo. Klientus rasdavo A. M.. 2009 m. gruodžio pradžioje paskambino A. M., susitiko ir jis pasiūlė investuoti pinigus. Aptarė sąlygas, sakė, kad ilgiausiai mėnesiui, ir jis perdavė A. M. 74 tūkst. eurų, žadėjo 10 tūkst. eurų palūkanų. K. P. ir A. M. iš to turėjo uždirbti 5 tūkst. eurų. Jis perdavė pinigus A. M., bet K. P. visame tame dalyvavo, buvo kartu ir viską žinojo. Nebuvo taip, kad A. M. kreipėsi asmeniškai, visi trys buvo susitikę ir kalbėjosi apie tai. Maždaug po mėnesio A. M. atvežė 5 tūkst. eurų ir sakė, kad yra problemų. Po mėnesio žadėjo atiduoti su likusiais procentais. Sausio mėnesį skambindavo, bet pinigų vis nebūdavo. Pasakė K. P., kad kažkas yra ne taip. Buvo kelis kartus nuvažiavęs pas A. M. į namus, jis vis sakydavo, kad tikrai grąžins. Sakė, kas tas žmogus, kuriam perskolino pinigus, jis klausė, ar notariškai tai įformino, atsakė, kad ne. Sakė, kad tas žmogus šiuo metu pinigų neturi, juos kažkur pradangino, bet patikino, kad grąžins. Kas tai per žmogus, tuo momentu nesiaiškino, kadangi pinigus davė A. M.. Paskui norėjo įsitikinti, ar tai tikrai tas žmogus, kuriam paskolino pinigus. Galvojo, gal A. M. pats kur nors padėjo tuos pinigus. Kalbėjo su K. P. ir jis pasakė, kad A. M. tikrai tuos pinigus perskolino. Apie N. Z. sužinojo iš A. M., kur N. Z. dirba ir kur gyvena. Dviese su K. P. „VW Touareg“ automobiliu nuvyko pas N. Z., tas automobilis yra jo. N. Z. paklausė, ar jis numano, dėl ko jie atvažiavo. Jis sakė, kad turbūt dėl skolos iš A. Jis paklausė, ar jam A. minėjo, kad skolinosi pinigus iš draugo, gyvenančio Kaune. Jis atsakė, kad minėjo. Sakė, kad turi problemų ir dėl to negrąžina pinigų. Paklausus, kur yra tie pinigai, N. Z. atsakė, kad „dėžikės strigo“, ir pradėjo pasakoti. Suprato, kad jis organizavo kontrabandą. Sakė, kad kelis kartus pasisekė, o trečią kartą sulaikė. N. Z. vardino sumas, bet pagal jo pasakojimą ta suma gavosi didesnė nei 74 tūkst. Kiek prisimena, jis sakė, kad 100 tūkst. litų padavė kyšį muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnui, kuris yra jo pažįstamas. Sakė, kad tikrai pas jį seife yra pinigai, kad buvo pas jį nuvažiavęs, bet tas žmogus pinigų jam grąžinti nenorėjo. Sakė, kad buvo imituojamas nusikalstamos veikos modelis ir tie pinigai buvo tam panaudoti. Jis netikėjo ir pasiūlė jam kartu nuvažiuoti pas tą pareigūną, o N. Z. atsakė, kad dabar važiuoti nenori, kad yra įvykdytas nusikaltimas, vyksta tyrimas, sakė, kad vėliau nuvažiuos ir pasiteiraus. Klausė jo, ar jis vienas čia viską darė, jis atsakė, kad dar yra du asmenys iš Jurbarko. Iš jo kalbos suprato, kad su tais jurbarkiškiais viskas vyko ne pirmą kartą, jis sakė, kad dabar turi labai daug problemų. Pagal jo pasakojimą suma susidarė virš 100 tūkst. eurų. Iš N. Z. pasakojimo suprato, kad jis pasiskolino pinigų, pirko ir bandė pravežti. Klausė, kaip jis galvoja atiduoti tokią didelę sumą. Jis sakė, kad dabar nieko negali daryti, tyrimai vyksta, sakė, kad kai praeis šiek tiek laiko. Bendravo normaliai, klausė jo, ar jis gali surinkti bent dalį pinigų, jis pažadėjo per dvi savaites grąžinti būnant kartu A. M.. Pokalbio su N. Z. metu K. P. buvo šalia ir klausėsi. Pats nieko N. Z. nesakė. Tas susitikimas galėjo būti 2010 m. rugpjūtį, tikslios datos neprisimena. Po to N. Z. davė savo telefono numerį ir pasakė, kad paskambintų po poros savaičių. Paskambinus sakė, kad kol kas nieko neturi ir negali uždirbti. Paskui jis jam paskambino dar kartą, klausė, gal galim tą problemą išspręsti kartu, gal uošvis gali padėti, jis sakė, kad susisieks su A., kai ką nors turės, ir jie nebebendravo.
2010-10-31 jis buvo atvažiavęs pas tėvus į Tauragę, paskambino A. M., sakė, kad N. Z. ruošiasi atvežti pinigų ir pakvietė ateiti į degalinę. Jam atėjus, jie tuo momentu labai stipriai ginčijosi, K. P. nebuvo. A. rankose turėjo raštelį, kas ten buvo parašyta nepamena. Tas raštelis buvo iš seniau, nes A. buvo minėjęs anksčiau, kad yra pasirašęs raštą. Tuo metu jokie rašteliai rašomi nebuvo. Suprato, kad jokių pinigų N. Z. neatvežė. Tą kartą N. Z. sakė, kad tame biznyje dalyvavo žmonės iš Jurbarko, bet jų nurodyti nenorėjo, taip pat su tuo susijęs buvo ir jo svainis V. S.. Pasiūlė, kad pasikviestų ir jį. Atvažiavo V. S. ir jis jo paklausė, ar jie kartu veikia, jis atsakė, kad N. Z. vienas. Iki to A. M. buvo grąžinęs 33 tūkst. eurų. Buvo susitarę, kad perduodant pinigus jis dalyvaus, kad nebūtų dviprasmybių, norėjo, kad būtų ir K., ir A.. A. M. minėjo, kad N. Z. siūlė notariškai perrašyti sklypą ar namą, jis sakė A. M. spręsti skolos grąžinimą teisiniu būdu. Su skola reikalai nesibaigė iki šiol. A. minėjo, kad teisiasi su N. Z., kad vyksta kažkokie procesai A. M. jam dar skolingas 41 tūkst. ir 5 tūkst. procentų.
Apklaustas teismo, kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. pabaigoje A. M. pasiūlė perskolinti pinigus kažkokiam nepažįstamam žmogui, jis pasiūlė A. S., kadangi jis turėjo pinigų, be to, trįse rizika yra mažesnė. Buvo ne vienas susitikimas. Kam skolinami pinigai, nežinojo, paskui sužinojo, kad pinigai skolinti buvo N. Z., ir kad pasirašytas vekselis. Buvo skolinta mėnesiui ar dviems, turėjo gauti 5 proc. per mėnesį nuo sumos, o pinigų savininkas A. S. - 10 proc. Jie visi skolino kartu, savininkas vienas, bet procentus dalinosi atskirai. Minėta suma buvo apie 100 tūkst. eurų. A. S. skolino 74 tūkst. eurų. Jis savo asmeninių pinigų neskolino. Ta nustatyta dalis tekti jam turėjo dėl to, kad tai buvo jų idėja. Jis pasikvietė A. S. ir pasiūlė jam paskolinti pinigus. A. M. pats su A. S. susitarti negalėjo, kadangi jis bendravo su A. S. daugiau. Jis buvo kaip tarpininkas A. M. surandant A. S.. Iki tol buvo perskolinę mažesnes sumas, „buhalteriją“ vedė A. M.. Praėjus keliems mėnesiams, 2010 m. pradžioje pradėjo skambinėti A. S. ir jam pasidarė neaišku. A. M. sakė, kad reikalas užstrigęs ir jie pradėjo abejoti, gal pinigai nebuvo paskolinti. Tada A. M. nurodė, kad paskolino N. Z., gyvenančiam Pagėgiuose, dirbančiam autoservise. Vasaros pabaigoje A. S. užsuko pas jį ir nutarė nuvažiuoti pas N. Z. pasiteirauti, gal jis negavo tų pinigų. Pas N. Z. atvažiavo su A. S. jo automobiliu „VW Touareg“. Su jais buvo ir trečias žmogus, bet jo nepažįsta, nežino, kokiu reikalu jis važiavo. N. Z. grįžo už kokio pusvalandžio. Anksčiau N. Z. nepažinojo. Klausė jo, ar jis žino, dėl ko jie atvažiavo. Jis atsakė, kad nuo A. M., jo paklausė, ar atvežė jam pinigus, paminėjo 74 tūkst. ir paaiškino, kad „užstrigo“. Tada suprato, kad tai yra kontrabanda. N. Z. minėjo, kad pinigai yra išdalinti, o kontrabanda yra „užstrigusi“. Minėjo, kad negali atiduoti, kad yra kažkokiame seife užregistruota ir pan. Paminėjo, kad po dviejų savaičių kažką spręs. Įsitikino, kad tikrai paskolino jam. Nuo sausio mėnesio iki kol nuvažiavo pas N. Z. rugpjūčio mėnesį, su A. M. kalbėjosi daug kartų, susitikdavo dažnai. Spalio mėnesį, jam būnant garaže, kuris yra netoli kolonėlės, paskambino A. M. ir pasakė, kad turi atvažiuoti N. Z.. Jis prie dujų degalinės atėjo pėsčias, A. S. taip pat atėjo pėsčias. Buvo kalbama apie skolą, N. Z. išsikvietė V. S.. Kažkuris iš jų paklausė, ar V. S. gali padėti sumokėti, jis atsakė, kad ne. V. S. kvietėsi dėl to, kad N. Z. paminėjo, kad visa tai dirbo ne vienas. Tuo viskas ir baigėsi. Tą dieną degalinėje N. Z. jokio vekselio blanko nedavė ir nieko jam neskaitė. Paskui jis išvyko į Angliją, grįžo pavasarį ir buvo pareikšti kaltinimai. Žinojo, kad vekselis buvo pasirašytas, kad yra vekselis, iš A. M. sužinojo maždaug vasario mėnesį, bet pats jo nematė.
Komentuodamas įrašytą telefoninį pokalbį tarp jo ir A. S. gali paaiškinti, kad turtas jau buvo areštuotas ir pokalbis vyko apie tą turtą, kad reikėtų jį apžiūrėti. Laiko tarpas jau praėjo didelis, A. S. toliau gyvena ir jam sunkiau palaikyti ryšius su A. M., todėl gal kilo kokie didesni įtarimai. Su A. M. buvo kalbėję apie N. Z. namą. Jis sakė, kad uždėtas areštas, buvo įdomu, kokia to namo vertė. Pokalbis ir buvo apie tai.
Nukentėjusysis N. Z. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2010 m. sausio 6 d. ar 8 d. pas jį į darbovietę Pagėgiuose (dirba autoservise vadybininku) atvažiavo jo svainis V. S. ir su juo kartu A. M.. Tuo metu pas jį svečiavosi R. G., su kuriuo yra pažįstami jau apie 15 metų, buitinėse patalpose jie gėrė kavą ir kalbėjosi. Į tą patalpą pirmas įėjo A. M., o paskui V. S.. A. M. tik įėjęs grasinamai pradėjo šaukti, pasiėmė peilį, viena ranka laikė jį, kita – laikė pridėjęs jam prie krūtinės peilį. Klausė, kuris iš jų yra R., o kuris N.. Paskui stvėrė už atlapų R.. A. M. šaukė, kad R. G. paliktų ginklą, nes nupjaus rankas, keikė mus necenzūriniais žodžiais, vadino R. „mentu“. R. G. žmona yra pareigūnė, dirba Muitinės departamente Klaipėdoje. A. M. šaukė, kad grąžintų pinigus, šaukė ant R., paskui ir ant jo, sakė, kad jį už 5 tūkst. gali „patvarkyti“. V. jį ramino, užkabino duris, kad nesigirdėtų triukšmo. A. M. vis grasino, kad susidoros, šaukė grąžinti pinigus 70 tūkst. eurų. A. M. už kokių 10 min. aprimo. Tuo metu jo uošvis M. K., autoserviso direktorius, įėjo iš kitos pusės ir klausė, ko čia triukšmaujate, jis pasakė uošviui, kad viskas gerai, ir jis uždarė duris. Paskui pokalbis buvo ramesnis. Iš A. M. pasakymo suprato, kad jie nutekino informaciją dėl kontrabandos, ir buvo padarytas didelis nuostolis, nes atėmė kontrabandines cigaretes. V. S. ir A. M. išvažiavo atskiromis mašinomis. Nežino, kodėl A. M. pas jį atvažiavo ieškoti R. G.. Iš kažkur buvo gauta klaidinanti informacija, kad jie nutekino informaciją ir padarė kaltinamiesiems žalą. A. M. iki tol nepažinojo ir jokių bendrų reikalų su juo neturėjo, jokių reikalų su kontrabanda taip pat neturėjo.
Po kelių dienų skambino V. S., susitiko Tauragėje ir jo klausė, kodėl atvedė A. M. ir ko jis nori, jis atsakė, kad A. M. prašė parodyti, kur jis gyvena, sakė, kad nežino, apie ką A. M. tada kalbėjo, kad konkrečiai jam tada nieko nepasakė. Susitikimai automobilių aikštelėje prie Miškų urėdijos sausio mėnesį ir kovo mėnesį buvo A. M. iniciatyva, bet kadangi jie neturėjo vienas kito telefonų numerių, V. S. jam paskambindavo ir klausdavo, ar jis gali privažiuoti. Tokie susitikimai buvo du. Pirmą kartą A. M. klausė, ar atvežė pinigus, vėl grasino, kad išlaipins jį iš mašinos ir liepė perduoti R. G., kad jį taip pat išlaipins iš BMW automobilio. Sakydavo, kad važiuotų pas R. G. ieškoti pinigų, o į jo klausimus nekreipdavo dėmesio. V. S. sakė, kad A. M. gyvena Tauragėje, yra verslininkas. Ant V. S. buvo užpykęs, kad jis pas jį atvedė A. M. ir paliko likimo valiai su juo aiškintis. Iki to įvykio tarp jų su V. S. santykiai buvo normalūs, bendrų reikalų neturėjo. Antrą kartą susitikti prie miškų urėdijos vėl nurodė V.. Nuvažiavus A. M. vėl grasino, klausė, ar buvo sutikęs R., sakė, kad jam taip nesibaigs. Su R. G. kalbėjo apie tai, jis sakė, kad su A. M. reikalų neturėjo ir nepažinojo. Kaip paskui suprato, kai buvo sulaikytos kontrabandinės cigaretės, gal per jo žmoną ir R. atėjo kokia klaidinga informacija ir galbūt jie galvojo, kad kadangi jis bendrauja su R. G., yra kokios nors sąsajos, bet jis nei vieno muitinės kriminalisto nepažįsta. A. M. pinigų iš pradžių reikalavo iš R. G., bet paskui pamatęs, kad jo žmona muitinės kriminalistė, jis ginkluotas ir galbūt sunkai įveikiamas, rado silpnesnę vietą – jį, sakė, kad jis pinigų važiuotų ieškoti pas R. G., kad „mentai“ pridirbo ir kad reikalautų iš jo. Savo telefono numerį davė A. M. antro susitikimo miškų urėdijoje metu, A. M. jam niekada neskambino, tik parašė grasinančią žinutę. Paskui A. M. atvažiuodavo pas jį į darbovietę. Du kartus buvo atvažiavęs neskambinęs, gegužės mėnesį lankėsi darbovietės teritorijoje, bet neišlipo iš mašinos, grasindavo, klausdavo, kada bus pinigai, jis atsakydavo, kad klaustų R.. Paskui buvo atvažiavęs liepos mėnesį su „VW Touareg“. Vieną kartą buvo pas jį namuose, sakė, kad reikia pinigų, kad tie pinigai ne jo, kad iš jo reikalauja, kad jei jis nieko nedarys, pas jį atvažiuos „kauniečiai“ ir tada bus kitoks pokalbis.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje atvažiavo trįse – P., S. ir dar vienas jaunesnis, bet kas jis toks, nežino. Tyrimo metu nurodė, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje, bet paskui pasitikslino datą per sąskaitas faktūras, kadangi neprisiminė. Tai galėjo būti rugpjūčio 31 d. ar dar savaitę anksčiau. Tuo metu buvo Klaipėdoje ir kaip tik važiavo namo, kai jam paskambino uošvis ir pasakė, kad yra atvažiavę trys vyrai. Grįžęs pamatė, kad kieme stovi „VW Touareg“ automobilis. Pokalbis su jais vyko lauke netoli serviso. A. M. tada nebuvo. Tuo metu nepažinojo nei vieno iš jų. Jie sakė, kad jis skolingas, išsiaiškino, kad jie nuo A., sakė, kad tie pinigai jų. Pasakė, kad niekam skolingas nėra, o jie grasino. A. S. kalbėjo daugiausiai, sakė, kad jį padarys invalidu, liepė per 2 savaites surasti pinigus, 74 tūkst. eurų. Jis pinigų nežadėjo atiduoti, nes nežinojo už ką. Paskui prasidėjo skambučiai, visada kalbėjo A. S., skambindavo iš kelių telefono numerių, skambino gal kokius 4-5 kartus, sakė, kad reikės pas jį apsigyventi, kad blogai jam baigsis. Paskui jis dar skambino iš Belgijos jau po vekselio pasirašymo spalio 31 d.
Spalio 31 d. A. M. paskambino ir pasakė atvažiuoti prie dujų degalinės. Ten nuvažiavęs pamatė, kad jis kartu su K. P. atvažiavo su „VW Touareg“, o iš priešais esančio baro vienas atėjo A. S.. Jie kalbėjo grasinamai, A. S. per 30 cm nuo jo akis įsmeigęs grasino, sakė, kad jo veidas dar nesubjaurotas, kad dar nėra turėjęs problemų. K. P. grasino pakasti po žeme, sakė, kad niekas neras. Tuo metu jautėsi nejaukiai. K. P. išsitraukė vekselį, kurį apskritai buvo matęs pirmą kartą, ir liepė užpildyti. Pamena, kad dar tada nerašė tušinukas, davė kitą. Įrašė pirma sumą – 74 tūkst., A. M. asmens kodą, kurį padiktavo K. P. iš atminties. Datą liepė rašyti vasario 5 d., bet kodėl, nesuprato. Tą vekselį atidavė A. M.. Paskui dar A. S. klausė, kaip yra su R., ar jis su juo kalba, kad jis pavargs vienas tokią sumą mokėti. A. M. klausė, gal V. S. padės, gal namą parduos. Jis jam paskambino, V. S. atvažiavo ir pasakė, kad nepadės, tuo viskas ir baigėsi. Kai pasirašė vekselį, sakė, kad jis dėl policijos, kad nesiskųstų, liepė po 2 savaičių grąžinti bent dalį pinigų. Po 2 savaičių skambino ir A. M., ir A. S., sakė, kad negrąžins nieko, nes nėra skolingas. A. M. dar skambino ar lapkričio, ar gruodžio mėnesį. Jis kalbėjo gražiai, draugiškai, klausė, ar skaitė apie V. S. laikraštyje. Ten buvo toks įvykis apie kontrabandinių cigarečių vagystę iš Pagėgių muitinės sandėlio ir buvo įrašyta jo pavardė. Po to paskutinio skambučio buvo ramiau, tik paskui sausio 28 d. gavo laišką iš A. M., kad tas vekselis buvo patvirtintas notariškai, kad pervestų tą sumą iki rytojaus dienos 12 val., bet laišką gavo pavėluotai. Paskui apie vasario 5 d. gavo iš antstolio raštą, kad visos sąskaitos užblokuotos, areštuotas žemės sklypas. Šeimoje buvo didelis stresas, tik tada viską sužinojo žmona. Prieš tai parsivežė V. S. iš Vilniaus, papasakojo, kad pasirašė vekselį, jis sakė, kad A. M. jam buvo sakęs. Vasario 14 d. nuėjo į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą ir padavė pareiškimą, prasidėjo ikiteisminis tyrimas.
R. G. apie grasinimus ir apie vekselį nieko nesakė, jis tik sakė, kad nieko nesirašytų, bet jis buvo jau pasirašęs. Klausė R. G. ir piktuoju, kad jis papasakotų viską, ką žino. Jis sakė, kad neimtų į galvą, nepergyventų, bet nieko jam nepasakojo, gal negalėjo nieko pasakoti. Į teisėsaugos organus anksčiau nesikreipė, nes galvojo, gal viskas išsispręs. Žmona buvo nėščia ir nenorėjo, kad pakenktų žmonos sveikatai, nesakė nei tėvams. Per R. G. pagalbos nebesikreipė, kadangi taip gavosi, kad jis „nusiplovė“. Grasinimai buvo realūs, bijojo, kad gali sumušti ar nužudyti. R. G. perdavė A. M. žodžius, kad jį išlaipins iš mašinos, R. G. atsakė, kad mašina yra ne jo ir nekreipė dėmesio. Jis ne iškart suprato, kad R. G. kažkokią informaciją perdavė žmonai ir dėl to buvo sulaikytos cigaretės. Suprato, nes viskas atitiko, rodė ir per televiziją. Paskui R. G. klausė, sakė, kad buvo tokia byla, kad pagavo kontrabandą. A. M. dėl to kaltino jį, kad padarė jam žalą. Jo vaikas gimė 2010-06-04. Kai buvo pirmas pinigų reikalavimas, žmona buvo nėščia. Iš A. M. pinigų niekuomet nėra skolinęsis, nėra jokių pinigų A. M. grąžinęs. Gavęs pranešimus apie vekselio patvirtinimą, pardavė automobilį mamai. Jo vertė apie 5-10 tūkst. litų, už kiek pardavė, neprisimena. Pardavimo suma 1000 Lt galėjo būti nurodyta, buvo mamai skolingas ir dėl to pardavė. Namų valdos sklypą irgi ketino parduoti mamai, buvo pas notarą ir ketino sudaryti sandorį, bet nespėjo, nes antstolis buvo areštavęs. Pareiškime prokuratūrai nurodė, kad po vekselio surašymo nepranešė, nes bijojo dėl žmonos nėštumo, kadangi ji laukėsi. Galėjo sumaišyti, kadangi ji žindė kūdikį. Turėjo omenyje, kad ji yra su mažu kūdikiu. Yra teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, tai buvo susiję su kontrabanda.
Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, nukentėjusįjį pažinojo keliolika metų,V. S. žinojo tik iš matymo. 2010 m. sausio mėn. buvo pas N. Z. darbe, privažiavo V. S. su A. M., prasidėjo aiškinimas, kad grąžintų pinigus. Konkrečiai nieko nepaaiškino, įrėmė peilį jam į šoną. Jis turėjo ginklą, bet sakė, kad jei trauks jį, perpjaus rankas. Klausė, kuris yra N., o kuris R.. Paskui išėjo, sakė, kad ramybėje nepaliks, kad reikės atiduoti pinigus. Visa tai darė A. M., V. S. tuo metu nedarė nieko, tik ramino jį. Kodėl reikalauja pinigų, A. M. neaiškino, sakė, kad „mentai“, kad pridavėm. Istorija, dėl ko reikalauja pinigų, nebuvo žinoma. Jis suprato, kad tai buvo dėl sulaikytos kontrabandos. Pasirodė informacija, kad Tauragėje buvo sulaikyta kontrabanda, tą kontrabandinį krovinį sulaikė tarnyba, kurioje dirbo jo žmona. Reikalaujama buvo iš abiejų, bet daugiau iš N. Z., apie 70-80 tūkst. eurų. Grasinimai buvo, sakė, kad susidoros, kad taip nepaliks. Paskui jie su V. S. išsiskirstė. Kai jie išėjo, pasakė N. Z., kad A. M. mato pirmą kartą. Peilį įrėmęs A. M. buvo ir N. Z.. Jo žmona pokalbyje taip pat buvo minima, nes tuo metu dirbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje. Mano, kad jie galvojo, kad galbūt per žmoną nutekino informaciją, bet jis tikrai nieko nežinojo apie tai. Kad jie jo taip nepaliks, sužinojo per N. Z.. Jis šiek tiek prisisaugojo, bet kadangi buvo nekaltas, nebijojo. Tie grasinimai N. Z. tęsėsi apie 7-9 mėnesius. Kad N. Z. nepasirašytų jokių raštelių, nenurodė, apie vekselį sužinojo tik 2011 m. Į teisėsaugą nesikreipė, nes negalvojo, kad tai kažkas rimto, nemanė, kad ką nors padarys. N. Z. gal ir yra sakęs, kad viskas išsispręs, su žmona apie tai nesiaiškino, nes su ta sulaikyta kontrabanda susijęs nebuvo. N. Z. vėliau pasakė, kad buvo su jais susitikęs ir pasirašė vekselį, sakė, kad pasirašė dėl to, kad jie atstotų. N. Z. sakydavo, kad grasina, jog ką nors padarys, liepė abiems bendrai dėtis pinigus. N. Z. sakė, kad jie grasino, jog išlaipins jį (R. G.) iš mašinos. Kalbos, kad čia jis vienas turi susimokėti, nebuvo. Pirmą kartą A. pinigų prašė iš jo, antrą kartą N. Z. sakė, kad tik iš jo prašo. Jam susidarė įspūdis, kad A. M. nepažinojo N. Z., nes V. S. klausė, kuris yra N., o kuris R.. Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotoją M. pažįsta, jokių pinigų jam neperdavė. Jis pats su kontrabandiniais reikalais niekaip nėra susijęs.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2011-06-14 tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių išklotinės analizės matyti (2 tomas, b.l. 56), kad buvo atlikta N. Z. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvykio metu įvykio vietoje veikusių telekomunikacijų operatorių celių telekomunikacinių įvykių analizė (laikotarpio nuo 2010-09-10 iki 2011-03-02). Nustatyta, kad į nukentėjusiojo N. Z. mobiliojo ryšio telefoną skambino A. S. (2010-10-15, 2010-10-18, 2010-10-31), A. M. (2010-11-15, 2010-11-16, 2010-12-09, tą dieną ir N. Z. skambino A. M.) ir K. P. (2010-09-20).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2011-03-16 ir 2011-03-27 fiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. S. ir K. P., iš kurių galima spręsti, kad A. M. yra jiems skolingas ir turi problemų su skolos išreikalavimu iš kito asmens (tikėtinai N. Z.) bei grąžinimu, sprendžiami klausimai dėl minėto asmens (tikėtinai N. Z.) namo apžiūros ir „reikalų sprendimo“ (2 tomas, b. l. 47-50).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl A. M. pareiškimo generaliniam prokurorui buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi negauta duomenų apie N. Z., R. G. ir M. G. nusikalstamas veikas (tomas 3, b. l. 62-64, 131-134).
Iš prokuratūros pažymos matyti, kad 2010-01-05 MKT Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00301-10 dėl Tauragės rajone 2010-01-05 sulaikyto kontrabandinių cigarečių krovinio (tomas 3, b. l. 98).
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007-05-03 nutarties matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-01-15 nuosprendžiu N. Z. buvo nuteistas pagal BK 228 str. 2 d. už piktnaudžiavimą tarnyba, talkinant cigarečių kontrabanda užsiimantiems asmenims (tomas 3, b. l. 75-82).
Iš kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 matyti, kad V. S. kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę kontrabandos gabenimui ir veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, 2010 metų rugpjūčio mėn. – 2010-10-01 organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, subūrė organizuotą grupę ir veikdamas organizuotoje grupėje, organizuodamas ir koordinuodamas grupės narių veiksmus, organizavo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Kaltinamajame akte nurodyta, jog liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad su V. S. yra pažįstamas nuo 2010 metų pradžios. Šis asmuo savanoriškai jam teikė informaciją apie neteisėtą cigarečių apyvartą bei kontrabandą, bei asmenis, vykdančius aukščiau nurodytus nusikaltimus. V. S. žinojo, kad visą iš jo gautą informaciją jis perduoda MKT Klaipėdos skyriaus pareigūnams ir sutiko toliau teikti tokio pobūdžio informaciją. Liudytojas MKT pareigūnas M. G. parodė, kad 2010 metų gegužės mėnesį iš ,,šaltinio“ gavo informaciją, kad ,,šaltinio“ pažįstamas V. S. turi pažįstamų Kaliningrado srityje, kurie ruošiasi gabenti kontrabandines cigaretes per Panemunės kelio postą, cigaretes paslėpus legaliame krovinyje. Tarpininkaujant „šaltiniui“ V. S. prašė organizuoti kontrabandinio krovinio sklandų pravažiavimą per Panemunės kelio postą ir žadėjo visą informacija apie kontrabandą suteikti pareigūnams. Dėl to 2010-05-18 buvo sankcionuotas Nusikalstamos veikos imitacijos modelis, pagal kurį turėjo būti sudarytos sąlygos transporto priemonei, vykstančiai su kontrabandiniu cigarečių kroviniu, nekliudomai pravažiuoti Panemunės kelio postą ir leisti cigaretes nuvežti į išsikrovimo vietą Lietuvoje. Pats V. S. parodė, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes jam yra žinomos, nes jis dalyvavo darant šį nusikaltimą, tačiau jis veikė kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus atliekamame tyrime (tomas 3, b. l. 65-74). Prokuroro 2011-08-04 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu pagal BK199² str. 1 d. nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinimai turto prievartavimu visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Šie kaltinimai buvo grindžiami visų pirma nukentėjusiojo N. Z., liudytojų K. G. ir V. S. parodymais, kurių patikimumas kelia rimtų abejonių.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo N. Z. vyksta su šia baudžiamąja byla tiesiogiai susijęs civilinis teisinis ginčas – A. M. pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui notarės vykdomąjį įrašą, išduotą N. Z. išrašyto vekselio, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti A. M. 74000 eurų, pagrindu. Remdamasis vykdomuoju įrašu, antstolis pradėjo išieškojimo procesą ir areštavo N. Z. turtą, o A. M. civilinio proceso nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl N. Z. turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, bei pripažinimo negaliojančiu sandorio, kuriuo N. Z. perleido jam priklausiusį automobilį, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Iš to seka, kad N. Z. yra betarpiškai suinteresuotas nagrinėjamos baudžiamosios bylos palankia baigtimi, kuri atitinkamai lemtų ir palankią civilinio teisinio ginčo dėl didelės vertės turto baigtį. Todėl jo parodymai nagrinėjamoje byloje turi būti vertinami itin kruopščiai ir pamatuotai, o jais remtis kaltinamųjų kaltei įrodinėti galima tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Atitinkamai itin didelio dėmesio reikalauja ir su N. Z. susijusių asmenų – R. G. bei N. Z. svainio V. S. – parodymų vertinimas.
Nors nukentėjusysis N. Z. nurodo, kad jam buvo nežinoma ir nesuprantama, kokiu pagrindu A. M. reikalauja iš jo perduoti 70000 eurų sumą, dėl, jo teigimu, 2010 m. sausio pradžioje prasidėjusio ir apie 10 mėnesių trukusio turto prievartavimo į teisėsaugos organus jis kreipėsi tik 2011-02-11. Toks delsimas, priimant dėmesin ir N. Z. nurodomus sistemingus kaltinamųjų išsakytus grasinimus susidoroti, yra logiškai nesuderinamas su nukentėjusiojo pozicija, jog reikalavimo perduoti 70000 eurų sumą pagrindas jam buvo nesuprantamas ir nežinomas. Dar daugiau abejonių kelia nukentėjusiojo pareiškime prokuratūrai (tomas 1, b. l. 5) nurodytos delsimo priežastys. Šiame pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose N. Z. nurodo, kad apie 2010-10-31 incidentą, kuomet jis buvo priverstas pasirašyti vekselį, teisėsaugai nepranešė ir žmonai nieko nesakė, nes ji buvo nėščia, tačiau teisme pripažino, kad jo vaikas gimė 2010-06-04, ir žmona minimo incidento metu nėščia nebuvo. Nors N. Z. teisme aiškino, jog rašydamas pareiškimą jis apsiriko ir turėjo galvoje, kad žmona yra ne nėščia, o su mažu vaiku, dar sunkiau paaiškinamas minėtame pareiškime nurodytas teiginys, jog vekselį N. Z. pasirašė, bijodamas dėl savo gyvybės ir šeimos ramybės (liudytojas R. G. taipogi nurodo, kad N. Z. jam sakė pasirašęs vekselį, „kad jie atstotų“). Iš to seka, kad N. Z., deklaruodamas pavojų savo gyvybei, vėlgi nesikreipė į teisėsaugos organus, o vekselį pasirašė neva dėl šeimos ramybės ir siekdamas, kad kaltinamieji atstotų, nors akivaizdžiai suvokė, kad vekselio pasirašymas suteikia A. M. iš esmės besąlyginę teisę į didelės vertės jo, o tuo pačiu ir jo šeimos turtą, ir kad A. M. „neatstos“, kol nepatenkins savo turtinių reikalavimų. Negana to, net ir A. M. 2010-01-28 oficialiai pareikalavus apmokėti vekselį, N. Z. nesikreipė į teisėsaugą, o perleido mamai savo automobilį (tą patvirtina byloje esanti sutartis) ir, kaip pats nurodo, bandė perleisti mamai savo namą, bet nespėjo to padaryti dėl antstolio uždėto arešto. Tokie N. Z. veiksmai vėlgi prieštarauja jo deklaruojamai baimei dėl savo gyvybės, nes N. Z. veiksmai perleidžiant turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pagal N. Z. pateikiamą įvykių versiją neišvengiamai turėjo vėl iššaukti kaltinamųjų veiksmus, N. Z. vertinimu keliančius grėsmę jo gyvybei ir šeimos saugumui. Liudytojas V. S. taipogi nurodo, kad jis patarė N. Z. kreiptis į policiją, bet pastarasis pasakė tai padarysiantis, jei kaltinamieji „peržengs ribas“. Iš to seka, kad N. Z. „ribų peržengimu“ laikė ne jo nurodytus kaltinamųjų išsakytus daugkartinius grasinimus jo atžvilgiu ir privertimą pasirašyti vekselį, o A. M. atliktus civilinės teisės normomis reglamentuotus veiksmus, pradedant išieškojimo pagal vekselį procesą. A. M. aiškinimą, kad N. Z. per V. S. pagrasino kreiptis į policiją, jeigu jis nepanaikins turto arešto, patvirtino ir liudytojas V. S.. Kita vertus, N. Z. pareiškime prokuratūrai nurodyta aplinkybė, kad vekselio pasirašymo metu jo žmona buvo nėščia, kelia abejonių N. Z. aiškinimu, jog vekselis buvo pasirašytas ne 2010-02-05, kaip nurodyta vekselyje (tuo metu N. Z. žmona iš tiesų laukėsi), o 2010-10-31, kuomet jau buvo praėję beveik 5 mėnesiai po N. Z. vaiko gimimo.
Neįtikinami ir N. Z. parodymai dėl A. M. grasinimų peiliu 2010 m. sausio 6 ar 8 dienomis. Visų pirma, šie incidentas vyko N. Z. darbovietėje, netoliese esant autoserviso direktoriui N. Z. uošviui M. K. ir kitiems serviso darbuotojams, taip pat betarpiškai dalyvaujant šaunamąjį ginklą su savimi turėjusiam N. Z. draugui R. G. ir svainiui V. S.. Taigi N. Z., iš tiesų nežinodamas ir nesuprasdamas, kokiu pagrindu A. M. reikalauja iš jo perduoti 70000 eurų sumą ir dar grasina peiliu, turėjo visas galimybes, padedamas šalia buvusių tiek jam artimų, tiek ir pašalinių asmenų, duoti A. M. atkirtį, ar netgi jį sulaikyti ir iškviesti policiją. Tačiau N. Z. pasielgė priešingai – atėjusiam į ginčo vietą dėl kilusio triukšmo M. K. pasakė, kad viskas gerai, pagalbos nekvietė ir jokių veiksmų A. M. atžvilgiu nesiėmė. Analogiškai jokių veiksmų nurodo nesiėmęs ir R. G., nors, jo teigimu, aptariamo incidento metu A. M. ir jam grasino peiliu. Tuo tarpu aptariamo incidento metu kartu buvęs liudytojas V. S. paneigė N. Z. parodymus, kad A. M. buvo įrėmęs peilį jam į krūtinę, bei R. G. parodymus, jog A. M. buvo įrėmęs peilį jam į šoną ir parodė, kad A. M. nebuvo įrėmęs peilio R. G. ar prieš jį užsimojęs, o ginčo metu tik priėjo prie R. G., laikydamas pakeltoje prie krūtinės rankoje peilį, taip pat nurodė nematęs (nors buvo toje pat nedidelėje patalpoje), kad A. M. būtų grasinęs peiliu N. Z..
N. Z. nurodo iš A. M. kalbos supratęs, kad R. G. galėjo per muitinėje dirbančią savo žmoną nutekinti informaciją apie cigarečių kontrabandą ir tuo padaryti A. M. turtinę žalą. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, N. Z. nurodo pasitenkinęs R. G. paaiškinimais, kad pastarasis apie tai nieko nežino, ir siūlymais nepergyventi dėl kaltinamųjų veiksmų giliau nesiaiškindamas, kokiu pagrindu jis yra siejamas su galimais R. G. veiksmais, ir kokį pagrindą turi R. G. patikinimai, kad į kaltinamųjų veiksmus neverta kreipti dėmesio. Pažymėtina, kad N. Z. ir R. G. nurodo, kad A. M. iš pradžių reikalavo pinigų iš R. G., ir tik po to ėmė reikalauti iš jų abiejų, o galiausiai – tik iš N. Z.. N. Z. ir R. G. taip pat patvirtino, kad N. Z. ne kartą perdavė R. G. A. M. reikalavimus dėl pinigų sumokėjimo ir grasinimą „išlaipinti iš mašinos“, R. G. taipogi nurodė žinojęs, kad grasinimai N. Z. truko 7-9 menesius. Todėl R. G. užimta pozicija dėl jo ir N. Z. atžvilgiu išsakytų daugkartinių grasinimų ir reikalavimų perduoti turtą – oficialus nesikreipimas į teisėsaugos institucijas ir N. Z. raminimas, jog „viskas išsispręs“ – taipogi yra logiškai nesuderinama su R. G. aiškinimu, jog reikalavimo perduoti 70000 eurų sumą pagrindas jam buvo nesuprantamas, nes jis pats niekaip nėra susijęs su A. M. minimu kontrabandos sulaikymu. Kita vertus, R. G. nurodo pažįstantis muitinės pareigūną M. G., kuris, kaip nurodo kaltinamasis A. M., jau minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 dalyvavo atliekant kratą jo darbovietėje ir kratos metu užsiminė A. M., kad šis „užmirštų tuos pinigus“. Pažymėtina ir tai, jog N. Z. nurodė, kad R. G. galbūt ir „negalėjo jam nieko pasakoti“ apie minimą kontrabandinio krovinio sulaikymą.
Kelia pakankamai abejonių ir V. S. aiškinimas, jog jis niekaip nėra susijęs nei su konfliktu tarp A. M. ir N. Z., nei su kontrabandiniais reikalais apskritai (tą patį savo parodymuose deklaruoja ir N. Z.). Pažymėtina, kad N. Z. praeityje yra teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, susijusį su kontrabanda, o V. S. atžvilgiu, be jau minėtos baudžiamosios bylos Nr. 04-1-00320-10, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (Nr. 01-2-00090-11), kurioje V. S. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 199² str. 1 d., kas neleidžia atmesti N. Z. ir V. S. sąsajų su cigarečių kontrabanda užsiimančiais asmenimis. Šiuo aspektu (vertinant V. S. aiškinimą, jog jis niekaip nėra susijęs su konfliktu tarp A. M. ir N. Z.) pasigendama loginio paaiškinimo V. S. veiksmams, eilę kartų tarpininkaujant susitikimams tarp A. M., su kuriuo, pasak V. S., jo niekas nesiejo, ir svainio N. Z., su kuriuo V. S. nurodo keliolika metų palaikantis gerus santykius, nors jau po pirmojo tokio susitikimo V. S. turėjo būti akivaizdu, kad šie susitikimai N. Z. nėra pageidaujami. Lygiai taip pat pasigendama loginio paaiškinimo V. S. deklaruojamam demonstratyviam nesidomėjimui konflikto tarp V. S. pakankamai artimo žmogaus N. Z. ir A. M. esme ir priežastimis, nepaisant tuo pat metu užimto tarpininko vaidmens organizuojant N. Z. ir A. M. susitikimus ir netgi po to, kai 2010-10-31 vykusio susitikimo metu jam buvo pasiūlyta susimokėti už N. Z.. A. M. išpuolis prieš N. Z. ir R. G. 2010 m. sausio 6 ar 8 dienomis, nesiimant jokių panašaus pobūdžio veiksmų V. S., kuriam A. M. teigia paskolinęs pinigus, atžvilgiu, irgi leidžia manyti apie žymiai glaudesnių sąsajų tarp A. M. ir V. S. buvimą, negu kad byloje deklaruoja suinteresuoti asmenys. Aplinkybė, kad N. Z. susitikimo su kaltinamaisiais metu 2010-10-31 prie dujų kolonėlės išsikvietė V. S., po ko A. S. pasiūlė V. S. susimokėti už V. Z., taipogi prieštarauja V. S. aiškinimui, jog jis niekaip nėra susijęs su konfliktu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. N. Z. veiksmai – V. S. iškvietimas prie dujų kolonėlės, tolesnis jų bendravimas, vykimas parsivežti iš suėmimo kitoje byloje paleistą V. S. iš Vilniaus 2011 m. vasario mėn. (tai patvirtino ir V. S., ir N. Z.) vėlgi prieštarauja N. Z. aiškinimui, jog jis buvo supykęs ant V. S., kad šis atvedė pas jį A. M. ir paliko jį vieną aiškintis.
Iš kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 taip pat matyti, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad V. S. nuo 2010 metų pradžios savanoriškai jam teikė informaciją apie neteisėtą cigarečių apyvartą bei kontrabandą ir asmenis, vykdančius aukščiau nurodytus nusikaltimus, V. S. žinojo, kad visą iš jo gautą informaciją jis perduoda MKT Klaipėdos skyriaus pareigūnams ir sutiko toliau teikti tokio pobūdžio informaciją. Analogiškai parodė ir liudytojas MKT pareigūnas M. G.. Su minimu procesiniu dokumentu yra susiję keli svarbūs momentai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje:
pagal baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 surinktus duomenis V. S. nuo 2010 metų pradžios, kas sutampa su 2010-01-05 cigarečių kontrabandos sulaikymo laiku, per tarpininką (liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas) savanoriškai bendradarbiavo su muitinės pareigūnais, tame tarpe ir su minimu pareigūnu M. G.,nagrinėjamoje byloje nėra procesinių galimybių paneigti kaltinamojo A. M. iškeltą versiją, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 (M. G. minimas „šaltinis“), yra šioje byloje apklaustas liudytoju R. G., nukentėjusysis N. Z. taipogi parodė, kad gal jam R. G. „negalėjo visko pasakoti“,baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 A. M. taip pat buvo sulaikytas ir patrauktas įtariamuoju. Nors ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų, ši aplinkybė duoda pakankamą pagrindą abejoti V. S. parodymais, jog jo su A. M. nesiejo jokie bendri reikalai,nusikaltimas, kurio padarymu baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00320-10 kaltinamas V. S., savo mechanizmu yra labai panašus į kaltinamojo A. M. nurodytą 2010-01-05 sulaikytos kontrabandos epizodą – kontrabandinių cigarečių gabenimas per valstybės sieną su muitinės pareigūnų žinia galimai dalyvaujant, pasak A. M., tiems patiems veikiantiems asmenims – V. S., R. G., M. G..
Įvertinęs nurodytus prieštaravimus nukentėjusiojo N. Z., liudytojų K. G. ir V. S. parodymuose, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, teismas laiko, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami patvirtinti kaltinimo teiginį, jog kaltinamieji neturėdami teisėto pagrindo vertė N. Z. perduoti turtą A. M. (tai yra būtinas kaltinamiesiems inkriminuoto turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymis), ir paneigti kaltinamojo A. M. versiją, jog N. Z. reikalautą grąžinti pinigų sumą buvo jam skolingas. Pažymėtina, kad nors paskutinioji kaltinamojo A. M. versija apie tikrąjį jo ir N. Z. bei V. S. turtinių santykių pobūdį buvo iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu (atitinkamai, patvirtinant šią versiją, daugiau ar mažiau teisme keitėsi ir kitų kaltinamųjų parodymai, lyginant su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams), A. M. nurodė pakankamai įtikinamas tokio vėlyvo šios versijos iškėlimo aikštėn priežastis:
nenorą atskleisti savo ir kitų kaltinamųjų veiklos peripetijas užsiimant pinigų perskolinimu už procentus (tai įtikinama, nes gresia sankcijomis už galimus verslo tvarkos pažeidimus ir gautų pajamų apmokestinimu),nenorą atskleisti duomenų apie kitų asmenų – N. Z., V. S., R. G., M. G. – galimai nusikalstamus veiksmus ir tokiu būdu sukelti jiems nemalonumų (beje, šiuo atveju atsiranda pagrindas įtarti kontrabandos finansavimu, t. y. bendrininkavimu minimame nusikaltime, ir patį A. M.),nepasitikėjimą ikiteisminio tyrimo pareigūnais (pasak A. M., po to, kai jis nesutiko su muitinės pareigūno M. G. siūlymu „užmiršti tuos pinigus“, buvo pradėti FNTT ir VMĮ patikrinimai jo darbovietėje).
Nors dėl A. M. pareiškimo generaliniam prokurorui buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iš ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2012-01-26 nutarimo matyti, kad joks išsamesnis tyrimas dėl baudžiamosios bylos Nr. 04-1-00301-10 aplinkybių nebuvo atliekamas, apsiribojant A. M., V. S., N. Z. apklausa ir konstatavimu, kad šių asmenų parodymai tikslinami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, jog tokio turinio nutarimas, kuriame konstatuojamas A. M. pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nebuvimas, šių aplinkybių buvimo kategoriškai nepaneigia. Tuo būdu tarpusavyje prieštaringi nukentėjusiojo N. Z., liudytojų K. G. ir V. S. parodymai, taip pat objektyvūs byloje surinktais įrodymais nustatyti šių asmenų veiksmai, neatitinkantys jų pačių parodymų apie reikšmingas bylai aplinkybes, neleidžia iki galo paneigti kaltinamųjų versijos, jog iš N. Z. buvo reikalaujama perduoti pinigus, kuriuos jis buvo skolingas A. M., t. y. buvo reikalaujama grąžinti skolą. Tokiu atveju kaltinamųjų veiksmuose nėra turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir reikalinga svarstyti klausimą, ar nėra pagrindo kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. kaip savavaldžiavimą, panaudojant psichinę prievartą.
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. M. pripažįsta 2010 m. sausio 6 ar 8 d. vykusio ginčo N. Z. darbovietėje metu, R. G. įspėjus, kad turi šaunamąjį ginklą, paėmęs ant stalo buvusį peilį ir, laikydamas jį rankoje perspėjęs R. G., kad šis „nejuokautų“. Šį A. M. aiškinimą iš esmės patvirtino liudytojas V. S.. A. M. ir V. S. parodymai, iš dalies liudytojo M. K. parodymai paneigia N. Z. parodymus, kad A. M. buvo įrėmęs peilį jam į krūtinę, bei R. G. parodymus, jog A. M. buvo įrėmęs peilį jam į šoną. Teismas šiame nuosprendyje jau yra nurodęs, kodėl netiki N. Z. ir R. G. parodymais dėl A. M. grasinimų peiliu. Kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginius, jog A. M., demonstruodamas peilį, stvėrė R. G. už striukės atlapų, po to, demonstruodamas peilį bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, reikalavo iš jų didelės vertės turto, byloje nėra. Tuo būdu A. M. versija apie peilio panaudojimo aplinkybes ginčo metu (perspėti R. G. kilusio turtinio ginčo metu nemėginti naudoti jo atžvilgiu turimą šaunamąjį ginklą) nėra paneigta. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad ginčas autoserviso patalpose vyko pakeltu tonu, A. M., reikalaudamas grąžinti pinigus rėkė, šaukė, tokiu būdu, kaip vėliau paaiškino V. S., darydamas psichologinį spaudimą. Vienok patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog reikalaudamas grąžinti pinigus, A. M., kaip teigiama kaltinime, demonstruodamas peilį stvėrė R. G. už striukės atlapų, po to, demonstruodamas peilį, grasino padaryti N. Z. invalidu, byloje nesurinkta.
Liudytojas V. S. iš esmės patvirtina N. Z. parodymus apie jam tarpininkaujant vykusius du N. Z. ir A. M. susitikimus prie Tauragės miškų urėdijos dėl pinigų grąžinimo, tačiau nurodo šių susitikimų metu negirdėjęs jokių A. M. grasinimų N. Z.. Nors N. Z. teigia, kad šių susitikimų metu A. M. grasino neperdavus pinigų tiek jį, tiek R. G. „išlaipinti“ iš automobilių, teismo vertinimu, tokio pobūdžio grasinimai neatitinka BK 294 str. 2 d. numatytos psichinės prievartos sampratos. Akivaizdu, jog grasinimas „išlaipinti iš automobilio“ nėra tapatus grasinimui prievarta betarpiškai atimti iš asmens jo turtą, kadangi automobilis yra privalomas teisiškai registruoti turtas, ir jo fizinis paėmimas iš savininko, neįforminus nuosavybės teisės perleidimo dokumentų, jokių teisių automobilio perėmėjui be automobilio savininko sutikimo nesukurtų. Iš N. Z. parodymų matyti, kad jam perdavus R. G. A. M. grasinimą „išlaipinti iš automobilio“, pastarasis jam kaip tik ir paaiškino nebijantis tokio grasinimo, nes automobilis, kuriuo naudojasi, registruotas kito asmens vardu. Iš to seka, kad R. G. tokį grasinimą taip pat suprato kaip grasinimą įstatymo nustatytomis priemonėmis siekti nuosavybės teisės į automobilį perleidimo, o ne grasinimą prievarta fiziškai užvaldyti automobilį. Kaip matyti iš tolesnių A. M. veiksmų, nepavykus išspręsti turtinio ginčo su N. Z. geruoju, jis inicijavo priverstinį vekselio vykdymą, kurio metu antstolis areštavo N. Z. turtą. Dalį turto, būtent automobilį, N. Z. perleido iki arešto uždėjimo, dėl ko A. M. kreipėsi į teismą dėl automobilio perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šie A. M. ir N. Z. veiksmai taip pat leidžia pagrįstai manyti apie A. M. siekį įstatymo nustatytomis priemonėmis įgyti nuosavybės teisę į automobilį, bei N. Z. siekį įstatymo nustatytomis priemonėmis išsaugoti automobilį faktiniame valdyme, perleidžiant nuosavybės teisę artimam asmeniui. Tuo būdu teismas laiko, kad nesant galimybės paneigti A. M. turtinių reikalavimų N. Z. pagrįstumo, A. M. išsakyti grasinimai nepatenkinus jo turtinių reikalavimų geruoju imtis įstatyme numatytų priverstinio išieškojimo priemonių negali būti vertinami kaip savavališkas tikros ar tariamos teisės vykdymas, panaudojant psichinę prievartą. Atitinkamai kaip savavališkas tikros ar tariamos teisės vykdymas, panaudojant psichinę prievartą, negali būti vertinami ir A. M. inicijuoti pokalbiai su N. Z., reikalaujant grąžinti pinigus bei nurodant, kad pinigų negrąžinus, „apie tai sužinos kauniečiai“. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, ginčas tarp A. M. ir N. Z. kilo dėl Kaune gyvenančio A. S. A. M. patikėtų pinigų, kuriuos pastarasis nurodo paskolinęs N. Z., ir A. M. savo ruožtu kitų kaltinamųjų buvo spaudžiamas grąžinti pinigus A. S.. Galiausiai, A. M. nepavykus išreikalauti pinigų iš N. Z. ir kitiems kaltinamiesiems ėmus juo nepasitikėti, A. M. papasakojo visą istoriją A. S. ir K. P. (tame pagal bylos aplinkybes ir buvo A. M. pasakymo N. Z., jog „apie tai sužinos kauniečiai“, esmė), kurie, nebepasitikėdami A. M. pažadais grąžinti pinigus, patys ėmėsi aiškintis pinigų dingimo aplinkybes su N. Z.. Beje, fiksuotų telefoninių pokalbių tarp A. S. ir K. P. turinys taipogi patvirtina šių kaltinamųjų parodymus apie pradingusių pinigų paieškos procese susiformavusį jų nepasitikėjimą A. M. ir pastangų dėjimą padėti A. M. įstatymų nustatyta tvarka mėginti atgauti prarastus pinigus. Teismo vertinimu, A. S. ir K. P. pokalbiai su N. Z., aiškinantis pinigų dingimo aplinkybes ir aptariant galimus pinigų gražinimo variantus, taipogi negali būti vertinami kaip nusikalstami veiksmai. Kaip minėta, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti N. Z. aiškinimą, neva šių pokalbių metu A. S. ir K. P. grasino jam susidorojimu, tuo tarpu N. Z. parodymai, atsižvelgiant į aukščiau aptartą jų prieštaringumą bei nukentėjusiojo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, negali būti pripažįstami vieninteliu ir lemiamu kaltinamųjų kaltės įrodymu.
Teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti ir jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nepatvirtintais N. Z. parodymais, jog kaltinamieji 2010-10-31 susitikimo metu jį privertė atgaline data pasirašyti vekselį. Kaip minėta, N. Z. pareiškime prokuratūrai buvo nurodęs, kad vekselio pasirašymo metu jo žmona buvo nėščia, kas atitinka vekselyje nurodytą jo pasirašymo datą. A. S. ir K. P. taipogi nurodo, kad 2010-10-31 susitikimo metu joks vekselis nebuvo rašomas, A. M. jau anksčiau buvo minėjęs A. S. turįs N. Z. raštelį dėl pinigų paskolinimo, kurį jis buvo pasiėmęs į minėtą susitikimą, K. P. apie N. Z. pasirašytą vekselį buvo minėjęs dar 2010 m. vasario mėn. R. G. paneigė N. Z. aiškinimą, kad R. G. jau po vekselio pasirašymo buvo nurodęs jam kaltinamųjų raginimu niekur nepasirašinėti. Kita vertus, nors N. Z. nurodo, kad kaltinamųjų turtiniai reikalavimai galimai buvo susiję su R. G. veikla, jis nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl, kaip pats teigia, apie vekselio pasirašymą nieko nepasakė R. G., su kuriuo, kaip pats nurodo, kalbėjosi jau po vekselio pasirašymo. Į 2010-10-31 susitikimą išsikvietęs V. S., N. Z. pastarajam taip pat nieko neminėjo apie vekselio pasirašymą, apie kurį V. S. nurodo sužinojęs tik 2011 m. vasario mėn. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu N. Z. būtų verčiamas 2010-10-31 pasirašyti vekselį atgaline data, kaltinamieji turėjo visas galimybes nurodyti N. Z. gerokai ankstesnę vekselio pasirašymo datą ir nedelsiant pradėti išieškojimą, gi N. Z. taip pat galėjo nedelsiant imtis priemonių išieškojimui pagal vekselį išvengti (perleisti turtą, jau nekalbant apie skubų kreipimąsi į teisėsaugos institucijas). Vienok tiek A. M. veiksmai inicijuojant priverstinį išieškojimą, tiek N. Z. veiksmai siekiant to išvengti (automobilio perleidimas ir bandymas perleisti namą) sekė tik 2011 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje, prieš pasibaigiant atsiskaitymo pagal vekselį terminui, kas iš esmės atitinka A. M. aiškinimą, jog iki pat šio termino pabaigos buvo siekiama pinigų grąžinimo klausimą su N. Z. išspręsti geruoju, nesiimant priverstinio išieškojimo. Kaltinamieji A. S. ir K. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakankamai įtikinamai pakomentavo ir nukentėjusiojo atstovės iškeltą abejonę dėl 2010-10-31 susitikimo tikslo, jeigu vekselis jau buvo pasirašytas anksčiau, nurodydami, kad šio susitikimo tikslas buvo visiems susirinkus išsiaiškinti, ar tikrai A. M. yra paskolinęs pinigus N. Z., siekiant apsidrausti nuo galimos apgaulės iš A. M. pusės, kad pastarasis nemėgintų jų apgaudinėti manipuliuodamas kokiu nors suklastotu, visai ne N. Z. pasirašytu vekseliu. Tuo būdu teismas laiko neįrodytu, jog kaltinamieji 2010-10-31 susitikimo metu grasino N. Z. susidorojimu ir privertė jį pasirašyti vekselį.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais:
nepaneigta, jog kaltinamieji, reikalaudami iš N. Z. pinigų, vykdė nerealizuotą savo teisę atgauti iš N. Z. jam perduotus pinigus,nenustatyta, jog pinigų buvo reikalaujama, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir tuo padarant didelės žalos nukentėjusiajam, ar panaudojant psichinę prievartą, numatytą BK 294 str. 2 d.
Tuo būdu kaltinamųjų veiksmuose nėra nei jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 3 d., nei BK 294 str. 1 d. ar 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 3 d. A. M., A. S. ir K. P. išteisinami jiems nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo N. Z. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti 6 kompaktiniai diskai (b. l. 95-96, t. 3) grąžintini Tauragės apskrities VPK, 2 kompaktiniai diskai su pokalbių įrašais paliktini saugojimui prie bylos.
Kaltinamasis K. P. tiksliau nenustatytu laiku po 2009-07-14, neturėdamas teisėto pagrindo iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijo fizinių asmenų dokumentus - I. M. ir D. V. vardu išduotas asmens tapatybės korteles Nr. 10246910 ir Nr. 11371547, ir jas neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gegužės 3 d., kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apklaustas teismo, kaltinamasis K. P. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad pažįstamas A. E., kuris dabar jau yra miręs, parodė dvi asmens tapatybės korteles ir pasakė, kad jie užstatė asmens tapatybės korteles už butelį. Ta moteris – I. M. - dirba fermoje pas draugą. Gali būti, kad ji dabar yra V.. A. E. paprašė, kad perduotų jiems korteles, nes jis gerai pažįsta tuos žmones. Jis jam atidavė tris korteles, dar tokio R.. Jis jį sutiko, kai grįžo iš Anglijos, ir atidavė. Tiems kitiems nebeatidavė, nes parsinešęs pasidėjo į stalčių ir užmiršo. Tą moterį buvo sutikęs, bet ji nieko nepripažįsta, sakė, kad nieko nėra pametusi. Dokumentus laikė pas save, nes gerai pažinojo ir vieną, ir kitą, ir dėl to nesikreipė į policiją. Iš nuogirdų žino, kad I. V. šiuo metu yra Vokietijoje. Teismo posėdyje apklausus liudytojus I. V. ir D. V., kurie paneigė šį kaltinamojo aiškinimą, kaltinamasis K. P. pripažino, kad jis galimai apsiriko nurodydamas, jog pažįsta I. V. ir D. V., ir nurodė negalintis paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis įgijo ir laikė šių asmenų dokumentus.
Liudytojai I. V. ir D. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009-07-14 iki 2009-07-16, tikslesnio laiko nepamena, automobiliu išvykstant iš savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, I. V. ant automobilio bagažinės dangčio padėjo D. V. piniginę, kurioje buvo jos asmens tapatybės kortelė Nr. 10246910, D. V. asmens tapatybės kortelė Nr. 11371547, taip pat pinigai, bankų mokėjimo kortelės, ir išvažiavo į Tauragę. Po 10 min. prisiminė piniginę, sustojo, apžiūrėjo automobilį, bet piniginės neberado. Grįžo tuo pačiu maršrutu atgal, bet piniginės nerado. Įdėjo skelbimą laikraštyje apie pamestą piniginę, tačiau niekas neatsiliepė. Apie prarastus dokumentus tuoj pat pranešė Tauragės policijai. Po kiek laiko I. V., po santuokos pakeitusi pavardę, išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę, o D. V. kortelę vėliau grąžino policija. Kaltinamojo K. P., taip pat jo minimo asmens A. E. nepažįsta, nežino, kokiomis aplinkybėmis jų dokumentai atsidūrė pas K. P.. Niekuomet nėra dirbę pas žmones fermoje ir prižiūrėję gyvulius, kaip nurodo kaltinamasis K. P., taip pat nėra buvę išvykę gyventi ar dirbti į Vokietiją.
Iš 2011-05-03 kratos protokolo matyti, kad kratos metu K. P. buto (duomenys neskelbtini), kambaryje rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 10246910, išduota I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. 11371547, išduota D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 110-112). Iš asmens duomenų bazės išrašo matyti, kad ši I. M. (V.) išduota asmens tapatybės kortelė nebegalioja nuo 2009-11-25 (keitimas pametus), D. V. išduota asmens tapatybės kortelė yra galiojanti (1 tomas, b. l. 180-184, 189) ir yra grąžinta savininkui.
Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo K. P. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaltinamasis pripažįsta įgijęs ir laikęs D. V. ir I. V. asmens tapatybės korteles, šią aplinkybę patvirtina ir kratos K. P. gyvenamojoje vietoje rezultatai. Minimų dokumentų įgijimo aplinkybės lieka nenustatytos, kadangi jos grindžiamos tik prieštaringais kaltinamojo parodymais: ikiteisminio tyrimo metu K. P. teigė, jog dokumentus jam atnešė tik iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, teisme aiškino korteles gavęs iš dabar jau mirusio A. E., o kaltinamojo versija, neva D. V. ir I. V. korteles užstatė A. E. už alkoholį, o jis korteles paėmė, norėdamas jas grąžinti savininkams, kuriuos gerai pažinojo, visiškai paneigta liudytojų I. V. ir D. V. parodymais. Bet kuriuo atveju neginčijamai nustatyta, kad asmens tapatybės kortelių įgijimo metu K. P. buvo akivaizdu, jog jis neturi jokio teisėto pagrindo priimti šias korteles savo žinion ir laikyti savo namuose. I. V. ir D. V. parodymai, kad jie nėra pažįstami su K. P., taip pat paties kaltinamojo parodymai, jog korteles jis laikė daugiau kaip metus laiko, visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva jis ketino korteles grąžinti gerai pažįstamiems šių dokumentų savininkams. Tuo būdu K. P. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, veika kvalifikuojama pagal BK 302 str. 1 d. kaip fizinio asmens dokumento įgijimas ir laikymas neturint teisėto pagrindo, kaltinamasis privalo atsakyti.
Kaltinamasis K. P. anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, yra brandaus amžiaus, turi sveikatos problemų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą teismas laiko galimu skirti jam švelniausią sankcijoje numatytos rūšies bausmę – baudą. Priimant dėmesin, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, I. V. ir D. V. savo neatsakingu elgesiu ženkliai prisidėjo prie asmens dokumentų praradimo, kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, nurodo esąs bedarbis ir neturintis ženklesnių pajamų bei turto, teismas laiko galimu skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis, artimesnę minimaliam sankcijos dydžiui baudą (už apysunkį nusikaltimą yra numatyta iki 1000 MGL dydžio bauda), bei nustatyti ilgesnį už minimalų įstatymo nustatytą baudos sumokėjimo terminą.
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo K. P. išieškotinos liudytojų D. V., I. V., kurie buvo apklausti epizode, dėl kurio K. P. yra nuteisiamas, kelionės išlaidos 159 litai 88 ct.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., ir nubausti jį 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-03 iki 2011-05-05 ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 96 MGL (12480 litų). Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. K. P. dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 3 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
A. M. dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 3 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). A. M. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
A. S. dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 3 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). A. S. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo N. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Išieškoti iš nuteistojo K. P. 159 litus 88 ct proceso išlaidų valstybei.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus 6 kompaktinius diskus grąžinti Tauragės apskrities VPK, byloje esančius 2 kompaktinius diskus su pokalbių įrašais palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.