- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1-266-408/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00538-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- M. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajam M. B., nukentėjusiojo atstovei Ingai Bradūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), nedirbantis, neteistas (2012-02-07 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.25-1-00054-12 pagal LR BK 140 str. 2 d. nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 38 str.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. B. 2014 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą dieną ir laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušdamas sukėlė savo mažamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, o būtent: dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė mažamečiui L. B. į kairę akį, ko pasekoje susiformavo kraujosruva, tuo padarant nukentėjusiajam mažamečiui L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinimasis kaltu prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad gyvena kartu su savo motina O. B. bei sūnumi L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-04-14 jo paties prašymu mažametis L. B. patalpintas ir laikinai apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Dėl sūnaus ankščiau didelių problemų neturėjo, tačiau, kai jam buvo ketveri metai jis pradėjo bėgti iš namų. Mano, kad savo vaiką prižiūrėjo gerai, kaip galėjo taip juo rūpinosi. Su sūnumi lankosi pas psichiatrę ir pas psichologę vaikų gerovės centre. Psichiatrė sūnui yra paskyrusi vaistus, kuriuos jis gėrė, kad būtų ramesnis, ne toks emocionalus ir priešiškas. Stengiasi, kad sūnui, kaip galima būtų geriau. 2014 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, visi kartu buvo namuose. Jo sūnui L. kažkas šovė į galvą ir jis su naminiais drabužiais ir šlepetėmis išbėgo pro duris į kiemą. Jis puolė sūnų vytis. Nubėgo į apačią, kur pagavo sūnų ir parsivedė į namus. Namuose rankos delnu nestipriai trenkė sūnui per veidą, kadangi tai buvo jau penktas kartas, kai jis pabėgo iš namų. Po akimi iškarto atsirado nežymi kraujosruva. Dėl sūnaus nuolatinio neklausymo ir bėgimo iš namų, netinkamo jo elgesio, trūko kantrybė, todėl jis nusprendė kreiptis į vaikų teises tikėdamasis iš jų gauti psichologinę pagalbą. O vaikų teisės jį nukreipė į socializacijos centrą „Pastogė“, kur vaikas yra iki šios dienos, ir niekas jam neleidžia jo pasiimti. L. norėjo suteikti pagalbą, tačiau viskas gavosi atvirkščiai. Prieš sūnų namuose jis fizinio smurto nenaudoja, tai buvo antras kartas, kada dėl netinkamo sūnaus elgesio jam trūko kantrybė ir jis trenkė. Dėl savo poelgio jis gailisi ir nori greičiau susigrąžinti sūnų į namus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:
Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausė mažametį L. B., kuris paaiškino, kad buvo nubėgęs į parduotuvę apsivogti. Neprisimena, ką pavogė, taip pat neatsimena, kada buvo nubėgęs. Buvo paėmęs „burbulus“, bet jį sugavo. Jis pasiėmė „burbulus“ ir paslėpęs juos ėjo. Tuos „burbulus“ iš jo paėmė, sakė parodyti, ką turi ir jis parodė. Tada jį paėmė už rankos ir nuvedė pas parduotuvės apsauginius. Jis sakė, kad tėčiui neskambintų ir jį išleido. Jis pasakė tėčiui, kad buvo paėmęs burbulus. Tėtis sakė, kad jei dar kartą taip padarys, jis žino, kas jam bus. Jam su tėčiu gerai sekasi bendrauti. Jis yra „Pastogėje“, tai vaikų namai, jis ten labai ilgai būna, norėtų namo. Tėtį matė paskutinį kartą sekmadienį. Jis norėjo būti namuose, bet jam neleido. Už pabėgimą jis yra „Pastogėje“. Pamiršo, kas jam sakė, kad už pabėgimą turi būti „Pastogėje“, tai pasakė vyresnis žmogus. Nevykęs reikalas buvo tas jo pabėgimas. Daugiau nebėgs niekada, nes paskui jam bus kalėjimas. Apie kalėjimą girdėjo per televiziją. Jis ir iš „Pastogės“ buvo pabėgęs, bet jį A. sugavo parduotuvėje. Tada buvo paėmęs traškučius. A. jam sakė padėti traškučius atgal. A. daug metų. Tėtis pirmadienį jį atvežė į „Pastogę“. Jam buvo mėlynė prie kairės akies. Tėtis jam trenkė su kumščiu ir atsirado mėlynė (parodo, kad su dešine ranka jam trenkė kumščiu į akį). Vieną kartą jam trenkė už tai, kad buvo pabėgęs. Neatsimena, ką sakė jam tėtis, trenkdamas jam, trenkė ir viskas. Tai vyko namuose, kambaryje. Močiutė apie tai žinojo. Neprisimena, ką tėtis sakė, kai jam trenkė, jis tylėjo, neverkė, kentėjo, jam skaudėjo ir kažkas judėjo akyse. Jie nevažiavo į ligoninę. Tėtis jam trenkė su kumščiu. Daugiau tėtis jam niekur netrenkė ant kelio pas jį mėlynės nebūna dažnai, tai nuo „Pastogės“ yra mėlynės, nes jis dažnai pargriūna, nes jam kojos susipina. Anksčiau jį tėtis skriausdavo, o dabar žodžiais sako, bet neprisimena, ką sako. Anksčiau tėtis jam duodavo su kumščiu į pilvą ir užpakalį. Taip būdavo kartais, nes tėčiui neatlaikydavo kantrybė, nes tėtis jam sakė „man tuo nelaikys kantrybė ir taip vošiu, kad išbyrėsi“. Su dideliu peiliu pagąsdino jį tėtis, kai išpildavo sultis. Jam kartais pavyksta prisidirbti. Ant jo „pastogėje“ I. ir K. sakė, kad jis yra paršas, kai valgant mėsainį iškrito mėsytė. Ant kelio pas jį yra ne mėlynė, buvo žaizda, nes bėgo ir nugriuvo, po to į tvorą koją persidrėskė. Tėtis jam sakydavo eiti stoti į kampą, o į maišiuką būdavo kieti žirniai supilti, kad skaudėtų ir jis klūpėdavo. Jo rankos būdavo už nugaros. Nežino kiek laiko taip klūpėdavo. Daug kartų taip klūpėjo. Žirniai buvo kieti, tokie pilki, tėtis įpildavo žirnius į maišelį. Kai klūpėdavo, galvodavo, kad reikia atsiprašyti. Jis atsiprašydavo, bet tėtis sakydavo jam „nepaleidžiu, stok į kampą“. Paskui pasakydavo išeiti iš kampo ir sakydavo „L., susitaikome“. Jis norėdavo susitaikyti. Kai jį mušė, jis verkė (b.l.8-10).
Nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymą I. B. parodė, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendintas vaikų gerovės centre 2014-04-14 vaiko globos sudarymo peržiūros sprendimu. Vaikas atvežtas į „Pastogę“ su akivaizdžiomis mušimo žymėmis: ant kairės akies matėsi didelė mėlyna kraujosruva, ant abiejų kojų ties kelias sumušimo žymės. Atvežtą vaiką apžiūrėjo vaikų gerovės centro „pastogė“ medicinos darbuotoja ir L. sužalojimus užfiksavo. Vaikas pripažino, kad tai padarė tėtis, tačiau jis linkęs jį pateisinti; „netyčia užgavo kojas“, „buvo supykęs, bet nenorėjo pataikyti jam į akį“. M. B. peržiūros metu pripažino užgavęs vaikui akį, nes buvo piktas dėl paskutinio jo pabėgimo iš namų. 2014-05-19 ji nuėjo pas L. B. į jo kambarį, kuris tuo metu gulėjo savo lovytėje. Ėjo pas vaiką, nes norėjo su juo pasikalbėti, taip pat pasiklausti konkrečiai apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo mušamas, kuomet gyveno kartu su tėčiu M. B.. Paprašius papasakoti apie paskutinį kartą, kada tėtis jį mušė, L. atsistojo iš lovos ir vaizdžiai su visais judesiais parodė, kaip viskas vyko. Pasakė, kad jis norėjo bėgti iš namų. Kodėl norėjo bėgti, priežasties nenurodė. Tuomet rodė, kaip tėtis lauke už pakarpos jį pagavo, parvedė namo ir liepė gulti į lovą. Tada jis atsigulė į lovą ir parodė, kad jis norėjo atsikelti iš lovos ir atsisėti ant jos, kuomet tėtis priėjęs prie jo iš rankos kumščio jam trenkė į kairę akį. L. sakė, kad jam skaudėjo. Jis pasakojo, kad tėtis vėliau jam davė kažką šalto užsidėti ant akies. Tada jis pasakojo, nenurodydamas tikslaus laiko įvardino, kad anksčiau, tėtis jam taip pat buvo trenkęs į tą pačią akį dėl ko buvo mėlynė. Jis parodė ant savo akies, kad po buvusio įvykio, kaip jis įvardina anksčiau, jam ties antakiu liko sukietėjimas, kaip guzelis, man pasižiūrėjus, palietus, akivaizdžiai jautėsi nedidelis guzelis. Vaikas kitų pokalbių metu pasakojo, kad tėtis yra labai greitai supykstantis, nervuotas. Iš vaiko pasakojimų galima suprasti, kad jis namuose patiria emocinius išgyvenimus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertas G. A. Chaher parodė, kad kaip teismo medicinos ekspertas 2014-09-30 susipažino su 2014-04-14 vaiko apklausos protokolu bei 2014-09-18 liudytojos V. B. apklausos protokolu. Dokumentuose matyti, kad 2014-04-14 L. B. nustatyta apie 4,5 cm kraujosruva kairės akies srityje, kraujosruvos kelių srityse. Kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek daiktui ar daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu, tiek ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Kraujosruvos padarytos buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant tie kumščiu, tiek ir delnu. Kraujosruvos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių iki jų nustatymo, t.y. iki 2014-04-14. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2014-04-22 Dainavos PK gauto Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pranešimo matyti, kad mažametis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendintas Vaikų gerovės centre, 2014-04-14 vaiko globos sudarymo peržiūros sprendimu. Tėvas M. B. teigė negalintis vaiku pasirūpinti dėl sveikatos problemų, nes turi gydytis ligoninės stacionare. Kartu gyvenanti vaiko senelė atsisako pasirūpinti anūku. Aiškinantis situaciją paaiškėjo, kad tėvas M. B. naudoja emocinį ir fizinį smurtą, nesusitvarko su vaiku, todėl norėdamas jį nubausti nori apgyvendinti „Pastogėje“. Vaikas atvežtas į „Pastogę“ su akivaizdžiomis smurto žymėmis: ant kairės akies matėsi didelė mėlyna kraujosruva, ant abiejų kojų, ties keliais sumušimo žymės. Vaikas papasakojo, kad tai padarė tėtis (b.l.3).
Iš 2014-05-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymą R. B. savo iniciatyva tyrimui pateikė 2014-04-14 Vaiko apklausos protokolą, kuriame užfiksuota, kad Vaikų gerovės centro „Pastogė“ slaugytoja - padėjėja V. B. užfiksavo bei patvirtino savo parašu mažamečio L. B. sužalojimus - kairėje akyje mėlynė apie 4,5 cm, ant abiejų kojų (kelių vietose) sumušimo žymės (b.l.20).
2014-05-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeima nuo 2012-01-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl fizinės prievartos prieš vaiką. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), motinai E. L., gim. (duomenys neskelbtini)., Kauno apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimu neterminuotai apribota motinystės valdžia į sūnų L. B.. M. B. šeimai teikiamos specialios paslaugos. 2014-04-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. B. nustatyta laikinoji globa nuo 2014-04-14. Nepilnamečio vaiko globėju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ (b.l.32).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. už nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamasis M. B. paaiškino, kad sūnui sudavė rankos delnu, o ne kumščiu. Vertinant kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme akivaizdu, kad jie yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neturi pagrindo netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis savo sūnui sudavė rankos delnu, o ne kumščiu. Šiuos jo parodymus patvirtino ir teisme apklaustas Kauno skyriaus ekspertas G. A. Chaher, kuris paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tie rankos delnu, tiek ir kumščiu. Dėl šios aplinkybės teismas kritiškai vertina mažamečio nukentėjusiojo parodymus dėl jam suduoto smūgio stiprumo, kadangi jie prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis M. B. savo mažamečiui sūnui L. B. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairę akį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., jo kaltė pilnai įrodyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Seka išvada, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris buvo baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę, už analogiško nusikaltimo padarymą 2012-02-07 prokuroro nutarimu jam ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 38 str.), darytina išvada, jog jam skirtina bausmė - laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinis įrodymas paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 8 p., paskirti įpareigojimą 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinį įrodymą – CD diską su mažamečio L. B. apklausa – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.