Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1370-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
2S-1370-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
T. K.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Civilinė byla Nr.2S-1370-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė
procesinio sprendimo kategorija 96.4; 121.14; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atstovo Kęstučio Žižio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1434-214/2008 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 1-3) prašė:

1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1996-07-16 Kauno rajono CMS (akto įrašo Nr. 115), dėl atsakovo kaltės,

2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui 1/3 dalį, o ieškovei 2/3 dalis šio namo, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 851,40 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį,

3) po santuokos nutraukimo šalių dukters V. K. (gim. 1996-03-15) gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su ieškove,

4) priteisti iš atsakovo šalių dukters V. K. išlaikymui iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise,

5) priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis,

6) po santuokos nutraukimo T. K. palikti santuokinę - Kryagzhdenės – pavardę,

7) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas K. Žižys 2008-09-11 pateikė Kauno rajono apylinkės teismui prašymą susipažinti su civiline byla Nr.2-1434-241/2008 ir pasidaryti bylos medžiagos kopijas. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl to 2008-08-06 pasirašė įgaliojimą, kuriuo suteikė K. Žižiui teisę atstovauti savo interesus skyrybų byloje (b. l. 55). Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas gavo praplėštą voką su ieškinio nuorašu, įteikimo lapelis ant voko buvo nuplėštas. Prie minėto prašymo atsakovo atstovas pridėjo įgaliojimo originalą ir aukštojo mokslo diplomo kopiją, kuri patvirtina, kad K. Žižys 2007 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė teisės vientisųjų studijų programą ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (b. l. 57) prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 56 str. 1 d., atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad jis yra advokatas, advokato padėjėjas ar atsakovo artimas giminaitis, todėl laikė, kad į teismą kreipėsi netinkamas atstovas.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas K. Žižys atskiruoju skundu (b. l. 59-60) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti atsakovo atstovo prašymą susipažinti su civiline byla Nr.2-1434-241/2008 ir daryti jos nuorašus. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas savo veiksmais pažeidžia CPK 7 str. 1 d. ir 8 str., skatinančius teismą bendradarbiauti su bylos šalimi - atsakovas gyvena užsienyje, o jo atstovui neleidžiama susipažinti su byla. Atsakovo atstovo nuomone, pateikta aukštojo mokslo diplomo kopija nerodo, kad atsakovo atstovas nori atsakovą atstovauti teisme, tai yra tik įrodymas, kad K. Žižys turi tinkamų žinių ir gebėjimų teisingai atlikti įgaliotojo pavestus veiksmus. Atsakovo atstovas siekia gauti visą su byla susijusią medžiagą ir atlikti veiksmus iki atstovavimo teisme, kad galėtų kreiptis į advokatus ir sudaryti atstovavimo sutartį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 66-67) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

1) pareiškėjas K. Žižys pripažįsta, kad nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas ar vienas iš bendrininkų, veikiančių bendrininko pavedimu, be to, nepateikė duomenų apie tai, kad yra artimas atsakovo giminaitis. Skundą pasirašęs asmuo teismo nutarties neteisėtumą grindžia bendrais civilinį procesą reglamentuojančiais principais, tačiau nenurodo nei vienos teisės normos, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų būti šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu;

2) teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui;

3) pareiškėjo K. Žižio teismui pateiktas įgaliojimas nėra patvirtintas, todėl jis neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 56 str. 1 d. nustato asmenų ratą, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą teisme. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog kartu su šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytais asmenims, t. y. advokatais ir advokatų padėjėjais, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Ši teisės norma CPK buvo nustatyta siekiant apriboti šių asmenų teisę savarankiškai ginti atstovaujamojo teises ir teisėtus interesus teismo posėdyje bylos nagrinėjimo ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu. Iš CPK 56 str. 2 dalies matyti, jog įstatymo leidėjas, įtvirtindamas šią normą, nustatė, kad į teismo posėdį neatvykus advokatui ar advokato padėjėjui CPK 56 str. 2 d. nurodyti asmenys teismo posėdyje jokių procesinių veiksmų atlikti negali. Tačiau kai asmuo bylą veda per advokatą ar advokato padėjėją (CPK 51 str. 1 d., 57 str. 3 d.), teisme atlikti atskirus techninio pobūdžio procesinius veiksmus, pvz., susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, gauti teismo sprendimų, nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus ir pan. (CPK 42 str. 1 d.), CPK 56 str. 2 d. nurodyti asmenys gali ir be advokato ar advokato padėjėjo, jeigu šie asmenys tokias teises turi pagal jiems išduotus įgaliojimus (CPK 57 str. 1 d., 59 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apribojo atsakovo teisę atstovauti jo interesus teisme, kadangi atsakovui nėra apribota galimybė sudaryti teisinio atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju. Teismas minėta nutartimi apribojo asmens, kuris nepriskirtinas CPK 56 str. 1 d. įvardytiems asmenims ir neturi įgaliojimų savarankiškai atstovauti atsakovui teisme, veiksmus, tačiau tuo neužkirto kelio atsakovui įgyvendinti savo subjektinių teisių teisme. Kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, atsakovas nagrinėjamoje byloje yra užsienyje gyvenantis asmuo, todėl atstovo, galinčio jam atstovauti šioje byloje, turėjimas yra esminė teisės į teisminę gynybą garantija. Asmeniui (įgaliotojui) dėl tam tikrų priežasčių negalint sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, jis gali įgalioti tai padaryti kitą asmenį (įgaliotinį), taip pat ir neturintį teisės būti savarankišku atstovu pagal pavedimą teisme. Šiam asmeniui duotame įgaliojime turi būti numatyta įgaliotinio teisė sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu ar / ir advokato padėjėju dėl atstovavimo įgaliotojui konkrečioje byloje, keliose arba visose civilinėse bylose (CPK 58 str.). Tokiame įgaliojime taip pat gali būti numatyta įgaliotinio teisė įgalioti advokatą ar / ir advokato padėjėją, su kuriuo bus sudaroma teisinės pagalbos sutartis, atlikti visus CPK 59 str. 2 d. numatytus veiksmus ar konkretų procesinį veiksmą, kuris turi būti specialiai aptartas įgaliojime ir yra būtinas tinkamam įgaliotojo procesinių teisių įgyvendinimui.

Remiantis išdėstytais motyvais atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika