Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. N-575-2668-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2010-11-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
N-575-2668-11
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00406-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2668/2011Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00406-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažino R. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas R. Š. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. liepos 17 d., 21 val. 25 min., Biržų mieste, J. Basanavičiaus - Vėjo g. sankryžoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo 2009 m. gruodžio 14 d. atimta 14 mėn., ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nurodė, jog nors R. Š. savo kaltės nepripažino ir neigė vairavęs automobilį, jo kaltė buvo įrodyta policijos pareigūno L. J. parodymais, duotais teismo posėdyje, kuriais jis patvirtino, jog aiškiai matė R. Š. vairuojantį tarnybinį (duomenys neskelbtini) automobilį, ir kita bylos rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, kursanto T. A. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, V. L. paaiškinimu, duotu iš karto po įvykio. Pažymėjo, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teismui abejoti šio liudytojo parodymais, o tai, kad šis pareigūnas ankščiau baudė R. Š., neduoda teismui pagrindo manyti, jog jis yra priešiškai nusiteikęs R. Š. atžvilgiu ar kitaip nori jam pakenkti. Nurodė, jog R. Š. paaiškinimus apie tai, kad jis automobilio nevairavo, teismas atmeta, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pridūrė, jog atmetami ir liudytojo V. L. parodymai, duoti teisme, kuriais jis teigė, kad būtent jis vairavo automobilį, nes V. L. parodymai tyrimo metu nebuvo nuoseklūs: duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui jis nurodė visiškai kitokias aplinkybes nei teisme. Tuo tarpu tą šio liudytojo teiginį, kad duodamas pirminius paaiškinimus policijos pareigūnui V. L. visiškai jų neskaitė, teismas taip pat pripažino neįtikinamu, nes ant paaiškinimo protokolo yra jo parašas bei įrašas jo ranka, kad protokolas surašytas teisingai ir yra jo perskaitytas. R. Š. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, R. Š. asmenybę – jis dirba, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, neteistas.

II.

R. Š., nesutikdamas su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 54 – 55), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nutarimą priėmė remdamasis iš esmės tik šališko policijos pareigūno L. J. parodymais, kuriuos, anot teismo, patvirtino kiti bylos duomenys, o jo bei jo liudytojų V. L. ir L. V. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, atmetė. Pažymi, jog iš V. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog automobilį vairavo būtent šis asmuo, o jis kartu su juo tądien budėjo. Teigia, jog budėjimo metu buvo iškviestas darbo reikalais atvykti ir išjungti signalizaciją L. V. tetos namuose. Priduria, jog atvykus į iškvietimo vietą su V. L., šis nuėjo tvarkyti signalizacijos, o jis liko automobilyje ir, išlipęs per vairuotojo dureles, nes kitos buvo sugedusios, išlipo į lauką parūkyti. Teigia, jog pamatę jį lipantį iš automobilio per šio automobilio vairuotojo dureles policijos pareigūnai pamanė, jog jis vairavo šį automobilį, ir nepagrįstai jam surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, jog liudytojo L. J. teiginiai, jog jis matė jį vairuojantį automobilį, o šalia sėdėjo vaikas, yra nelogiški, nes tokių aplinkybių nebuvo. Taip pat pažymi, jog V. L. paaiškinimai, duoti iš karto po įvykio, laikytini niekiniais, nes jis, skubėdamas grįžti į darbo vietą, neskaitė policijos pareigūno surašytų paaiškinimų bei nesuvokė jų turinio, tačiau teismas šį V. L. paaiškinimą atmetė kaip nepagrįstą ir vis tiek vadovavosi pirminiais, o ne teismo posėdžio metu duotais jo parodymais. Pažymi, jog teismas nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų esamus prieštaravimus tarp liudytojų parodymų bei nevertino galimo policijos pareigūno L. J. asmeninio priešiškumo jo atžvilgiu, nes šis pareigūnas jį buvo ne kartą sulaikęs, o jo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas teismo nutarimu.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į R. Š. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta. Pažymėtina, jog ginčas šioje byloje dėl to, jog R. Š. 2010 m. liepos 17 d. iš tikrųjų neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, nekyla, tačiau jis teigia minėtą dieną automobilio nevairavęs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. Š. 2010 m. liepos 17 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, o jo keliama versija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės.

Pasakytina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, kodėl turėtų abejoti policijos pareigūno L. J. ir kursanto T. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs, detalizuoti, visiškai atitinka faktines aplinkybes, paminėtas įvykio dieną rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4 – 5). Atkreiptinas dėmesys, jog šie pareigūnai T. Š. daromą pažeidimą užfiksavo patruliuodami pagal iš anksto nustatytą užduotį ir maršrutą, o vien tai, kad pareigūnas yra anksčiau baudęs R. Š., teisėjų kolegijos nuomone, jo suinteresuotumo bylos baigtimi neįrodo, nes bausti pažeidėjus – įprastinė pareigūno tarnybinių pareigų dalis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog teikti paaiškinimą, kad automobilį vairavo V. L., o jis pats tik lipo pro automobilio vairuotojo dureles į lauką, R. Š. taip pat galėjo jo atžvilgiu surašytame protokole, tačiau to nepadarė, o tokią įvykių versiją jis iškėlė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie automobilį „Opel Astra“ matė važiuojantį, o ne stovintį, kaip nurodo R. Š., o jį – už šio automobilio vairo, o ne lipantį iš automobilio.

Tuo tarpu R. Š. liudytojas V. L., kuris, apelianto teigimu, įvykio dieną vairavo automobilį, teikdamas paaiškinimus buvo nenuoseklus, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog savo pirminiame paaiškinime jis nurodo, kad R. Š. jo paprašė duoti automobilio raktą tam, kad nuvažiuotų iki parduotuvės bei kas vyko toliau – jis nežino, o teismo posėdžio metu šis liudytojas teikė visiškai priešingus parodymus. Atsižvelgus į tai apylinkės teismas vėlesnius jo parodymus pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija nepritaria R. Š. teiginiui, kad apylinkės teismas šiuos pirminius V. L. paaiškinimus turėjo laikyti niekiniais, nes jis skubėdamas į darbą nesuprato jų turinio. Teisėjų kolegijos manymu, tą teigti nėra pagrįsta, nes abejotina, ar asmuo, nors ir skubėdamas, savo parašu ir sakiniu „perskaičiau, surašyta teisingai“ patvirtintų paaiškinimus, kurių nesuprastų.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Š. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas