- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-2467-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00450-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- UAB „Verslo projektavimo centras“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. ir atsakovo UAB „Verslo projektavimo centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei UAB „Verslo projektavimo centras“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje - R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 12 750 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. šalių sudarytos Autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. 20070815 (toliau – Ginčo sutartis) pagrindu ieškovas sukūrė Ekskavatoriaus simuliacinę programą (toliau – Programa) ir ją 2008 m. kovo 16 d. Paslaugų perdavimo-priėmimo aktu perdavė atsakovei, atstovaujamai R. M.. Vėliau ieškovas sužinojo, kad R. M., kaip fizinis asmuo, sudarė su Bukiškių žemės ūkio mokykla analogiškos programos sukūrimo sutartį ir jos pagrindu gavo 21 250 Lt užmokestį. Ginčo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad ieškovui priklauso 65 proc. turtinių teisių, susijusių su programos naudojimu, todėl ieškovui priklauso teisė į 12 750 Lt sumą. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl sutarties sąlygų vykdymo, tačiau gavo pastarosios atsakymą, jog sukurta Programa neatitinka sutarties reikalavimų ir neveikia. Šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatytas 30 dienų terminas pretenzijoms pareikšti, kuriuo atsakovė nepasinaudojo. Atsakovė sutiko, kad R. M. sieks dalyvauti Programos viešame pirkime, kurį planuoja organizuoti Bukiškių žemės ūkio mokykla ir, laimėjimo atveju, sudarys atitinkamą viešojo pirkimo sutartį. Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad R. M. turės teisę perleisti Programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai pagal tokią viešojo pirkimo sutartį ir tai bus pirmas (pilotinis) Programos paleidimo projektas, kuriam taikomos kitokios sąlygos, nei visiems kitiems numatytiems perleidimams. Minėtos sutarties įgyvendinimui, 2007 m. rugpjūčio 10 d. R. M. su Bukiškių žemės ūkio mokykla sudarė Autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070810 (toliau – Autorinė sutartis) dėl tokios Programos sukūrimo. Abiejų minėtų sutarčių įgyvendinimui, 2007 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė sudarė Ginčo sutartį su ieškovu, kad pastarasis sukurtų minėtą Programą. Sandorio su ieškovu esmė buvo, kad pastarajam priklauso 65 proc. turtinių teisių į programą tik jos perleidimo kitiems asmenims atveju, neįskaitant Bukiškių žemės ūkio mokyklos. Ieškovas sukūrė Programą, ją faktiškai perdavė Bukiškių žemės ūkio mokyklai, o pastarajai atsiskaičius su atsakove, ši, nepaisant netinkamo įsipareigojimų vykdymo, sumokėjo 11 000 Lt ieškovui. Atsakovė nurodė, kad Programa nebuvo perleista jokiems tretiesiems asmenims dėl esminių jos trūkumų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės jokių papildomų lėšų. Atsakovė pateikė priešieškinį, reikalaudama priteisti iš ieškovo 11 000 Lt pagal sutartį sumokėtos sumos, 1210 Lt turtinės žalos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo surengto Programos pristatymo metu iš pažiūros programa veikė gerai. Pats ieškovas geranoriškai žadėjo ištaisyti bet kokius ateityje paaiškėsiančius Programos veikimo trūkumus. Atsakovė ir Bukiškių žemės ūkio mokykla, priėmė sprendimą įforminti Programos perdavimą-priėmimą ir sumokėti ieškovui honorarą. Vėliau paaiškėjo, kad Programa veikia su trūkumais, tam nustatyti atsakovės lėšomis (1210 Lt) buvo atlikta ekspertizė. Ieškovui vengiant taisyti Programos trūkumus, o vėliau dar ir kreipusis į teismą, atsakovė nutarė vienašališkai nutraukti 2007 m. rugpjūčio 15 d. Ginčo sutartį, tuo tarpu ieškovas privalo grąžinti sumokėtą 11 000 Lt honorarą ir kompensuoti 1210 Lt ekspertizės išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo L. T. atsakovės UAB „Verslo projektavimo centras“ naudai 1210 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 864,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į šalių elgesį iki Ginčo sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu, padarė išvadą, kad jos tikslas buvo sukurti Programą ir perduoti ją Bukiškių žemės ūkio mokyklai kaip pilotinę versiją, o Ginčo sutarties 7 ir 8 punktai, kuriais ieškovas ir grindžia savo ieškinio reikalavimą, yra numatyti į ateitį, t.y. Programos pardavimo tretiesiems asmenims, neįskaitant Bukiškių žemės ūkio mokyklos, atveju. Konstatavo, kad atsakovė neperleido jokiems tretiesiems asmenims Programos ir Ginčo sutarties nepažeidė. Trečiojo asmens R. M. gauta pinigų suma iš Bukiškių žemės mokyklos yra Autorinės sutarties sąlygų įvykdymas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 12750 Lt kaip nepagrįstą. Iš šalių sudarytos Ginčo sutarties turinio, šalių tikrosios valios bei tikslų, šalių veiksmų, teismas padarė išvadą, kad Ginčo sutartis turi Atlygintinų paslaugų (programavimo) teikimo sutarties, kuriai taikytinos Lietuvos Respublikos CK XXXV skyriaus nuostatos, požymių. Nustatė, kad ieškovas pagal Ginčo sutartį sukūrė programą, kuri perduota Bukiškių žemės ūkio mokyklai ir veikia, tačiau turi trūkumų, kurie nustatyti ekspertizių aktais. Konstatavo, kad šiuo atveju netinkamas Ginčo sutarties vykdymas pagrįstai pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, sudariusiu pagrindą atsakovei vienašališkai ją nutraukti. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti jam sumokėtą 11 000 Lt atlygį už Programos kūrimą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2008 m. balandžio 4 d., 2008 m. birželio 18 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovui tik 9 350 Lt sumą (T1,b.l.57-58). Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas vykdė Ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pritaikė Volvo kompanijos 3D naudoti „Volvo“ ekskavatoriaus 3D maketą (modulį), sukūrė Programą, kuri faktiškai buvo perduota ir naudojama Bukiškių žemės ūkio mokykloje, minėtą sumą paliko ieškovui kaip paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo jos naudai 11000 Lt atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi teismas pripažino Ginčo sutarties nutraukimą teisėtu, iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1210 Lt nuostolių, kuriuos ji patyrė siekdama pagrįsti Programos neatitikimą Ginčo sutarties priedo Nr. 1 reikalavimams ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai aiškino sutartį. Vadovaujantis Ginčo sutarties 1 str. 7 p. gramatiniu tekstu, ieškovas ir atsakovė susitarė, kad visais atvejais, nedarant išlygos dėl Bukiškių žemės ūkio mokyklos, autoriui, t.y. ieškovui, atitenka 65 proc. Ekskavatoriaus simuliacinės programos turtinių teisių.
2. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovas žinojo, kad trečiojo asmens vardu kuria Programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai kaip pilotinę programą tolimesniam platinimui. Sutartyje nenumatyta, kad programa kuriama ne atsakovei.Ieškovas neturėjo jokių sutartinių santykių su Bukiškių žemės ūkio mokykla. Sutarties tikslas buvo sukurti Programą ir perduoti ją atsakovei. Programa Bukiškių žemės ūkio mokyklai buvo perduota trečiojo asmens kaip fizinio asmens, o ne pačios atsakovės vardu. Trečiasis asmuo negalėjo perduoti to, kas jam pagal Ginčo sutartį nepriklausė, nes ne visos su Programa susijusios turtinės teisės sutartimi perduotos atsakovei.
3. Terminą per 30 dienų nuo gavimo dienos įvertinti parengtą programą teismas turėjo laikyti naikinamuoju, nes kitu atveju atsakovė galėtų piktnaudžiauti teisėmis ir reikšti pretenzijas praėjus neribotam laikui. Pasibaigus šiam terminui laikytina, kad Ginčo sutartis įvykdyta visiškai ir tinkamai bei buvo pasibaigusi. Į ieškovą dėl Programos trūkumų buvo kreiptasi tik po dvejų metų.
4. Ieškovas nesutinka su tuo, kad teismas antrą kartą Programos ekspertizės atlikimą pavedė tam pačiam subjektui. Pirmosios ir antrosios Programos ekspertizės duomenys negalėjo skirtis, nes kitokiu atveju tas pats ekspertas būtų pateikęs skirtingas išvadas. Teismas turėjo pavesti ekspertizę atlikti kitam ekspertui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepaneigė apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kurios įrodo tikruosius ginčo šalių ketinimus prieš Ginčo sutarties sudarymą ir vykdymo eigoje. Ieškovas dėl nesumokėto autorinio atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams, ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė po trejų metų, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad Ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Bukiškių žemės ūkio mokykla yra pateikusi raštišką pretenziją trečiajam asmeniui dėl programos trūkumų anksčiau nei ieškovas nepagrįstai pradėjo reikalauti papildomo atlyginimo už programą.
3. Galutinis Programos perdavimas – priėmimas nebuvo įformintas. Ieškovas nereagavo į atsakovės raginimus tobulinti programą, nereagavo į ekspertizės išvadas, nepateikė atsiliepimo į priešieškinį. Tik nutraukus sutartį atsakovė ir trečiasis asmuo galėtų išspręsti nekokybiškos programos problemą ir nusamdyti naują programuotoją.
Atsiliepimas
Atsakovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti dalyje, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Neaišku, kaip teismas nustatė patenkinamų reikalavimų pagal priešieškinį dalį (9,91 proc.). Teismas nustatė, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį su ieškovu, todėl atsakovė turi teisę nemokėti autorinio atlyginimo ir susigrąžinti jau sumokėtą autorinį atlyginimą. Be to, atsakovė negalės pasinaudoti sukurta Programos dalimi ir jos tobulinti, nes ginčo sutartis nutraukta ir Programai reikalingi failai atsakovei nebuvo perduoti.
2. Teismas neteisingai visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priskyrė atsakovės priešieškinio daliai. Atmetus ieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo atsakovės naudai. Atsakovės išlaidos, susijusios su ieškovo ieškiniu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas nepriteisė atsakovei teismo skirto eksperto išlaidų - 1996,50 Lt. Jei ieškovas būtų pripažinęs Programos trūkumus, šių išlaidų būtų galima išvengti.
3. Teismas klaidingai nustatė, kad už Programos kūrimą atsakovė ieškovui sumokėjo tik 9350 Lt, o ne 11000 Lt. Pagal Ginčo sutarties 9 p. 1650 Lt sudaro Valstybei mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, todėl įmonė patyrė 11000 Lt nuostolį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pagailėjo, tačiau atsakovė, kaip juridinis asmuo, neturi būti diskriminuojama dėl to, kad galimai turi didesnes galimybes dengti patirtus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde, papildomai paaiškina:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes atsakovė buvo atsisakiusi apeliacinio skundo.
2. Tarp ieškovo ir atsakovės bei tarp trečiojo asmens ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos buvo susiklostę atskiri sutartiniai santykiai. Todėl netaikomas CK 6.139 str.
3. Ieškovas buvo vienintelis Programos kūrėjas. Galutinis perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo skundas tenkintinas, atsakovo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. 10 d. Bukiškių žemės ūkio mokykla sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį su trečiuoju asmeniu kaip autoriumi R. M., kuria šia įsipareigojo sukurti kūrinį - kompiuterinę programą pavadinimu“ Specialioji mokomoji simuliacinė programa „ Kelių statybos mašinų eksploatavimas“ ( t. I, b.l.52-55). 2007 m. rugpjūčio mėn. 15 d. R. M., kaip atstovaujantis atsakovą UAB „Verslo projektavimo centras“, sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį su ieškovu, kuria šis įsipareigojo sukurti kūrinį - kompiuterinę programą - Ekskavatoriaus simuliacinę programą t. I, b.l.8-11). Ieškovas 2008-03-16 aktu perdavė atsakovui sukurtą autorinį kūrinį ( t. I, b.l.11), kurią priėmė atsakovas, nurodydamas, kad pretenzijų ir pastabų dėl perduotų paslaugų neturi. Ekskavatoriaus simuliacinė programa kaip sukurtas autorinis kūrinys 2008 m. balandžio mėn. 2 d. paslaugų perdavimo-priėmimo aktu ( t. I, b.l.203) buvo perduota Bukiškių žemės ūkio mokyklai, perdavimo akte nurodyta, jog programą perduoda jos autorius R. M..
Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas, pažeisdamas 2007-08-15 d. sudarytos sutarties 7 ir 8 punktus, negavęs raštiško ieškovo sutikimo, pardavė tretiesiems asmenims ekskavatoriaus simuliacinę programą, todėl turėjo sumokėti jam 65 procentus gauto atlygio, t.y. 12750 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys susitarė, kad R. M. turės teisę perleisti Programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai pagal viešojo pirkimo sutartį, tai bus pirmasis Programos perleidimo projektas, kuriam taikomos kitokios sąlygos, nei visiems kitiems numatomiems perleidimams. Ieškovui ginčijant buvus tokį susitarimą, atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kuris iš esmės pakeitė sudarytos sutarties 7 ir 8 punktus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjant ginčą, turi būti aiškinamos sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygos, t.y. kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, ir, aiškindamas sutarties 7 ir 8 punkte esantį susitarimą, padarė išvadą, kad įsipareigojimai pagal jį buvo numatyti į ateitį, t.y. dėl programos pardavimo tretiesiems asmenims, neįskaitant Bukiškių žemės ūkio mokyklos, kad trečiojo asmens R. M. gauta pinigų suma iš Bukiškių žemės ūkio mokyklos yra Autorinės sutarties sąlygų įvykdymas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta sutartis buvo išaiškinta plečiamai, t.y. aiškinami susitarimai, kurių nebuvo nurodyta sutartyje. o padaryta išvada buvus tarp šalių susitarimui, kuris nėra aptartas sutartyje. CK 6.193 straipsnis numato sutarčių aiškinimo taisykles, jo pirmojoje dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių elgesį iki 2007-08-15 sutarties sudarymo ir bei jos vykdymo metu, padarė išvadą, kad autorinės sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo tikslas buvo sukurti programą ir perduoti ją Bukiškių žemės ūkio mokyklai. Iš teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad ta aplinkybė, jog ieškovas žinojo, kad trečiojo asmens vardu kuria programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai kaip pilotinę programą tolimesniam jos platinimui, kad ieškovas paaiškino, jog jis dalyvavo įdiegiant programą Bukiškių žemės ūkio mokykloje ir pats perdavė diskelį su Programa ir jos paleidimo kodus, leidžia aiškinti sutarties 7 ir 8 punktuose esančius atsakovo įsipareigojimus, numatančius išimtį Bukiškių žemės ūkio mokyklai. Apeliaciniame skunde
Ieškovui teigiant, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovas žinojo, kad trečiojo asmens vardu kuria Programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai kaip pilotinę programą tolimesniam platinimui, tikslinga įvertinti, ar iš byloje pateikto įrodymo - susirašinėjimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens galima daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, jog kuria programą trečiojo asmens vardu Bukiškių žemės ūkio mokyklai kaip pilotinę versiją. Patikrinus susirašinėjimo tekstus ( t. I, b.l. 171-195), iš jų matyti, kad ieškovui L. T. buvo žinoma, kad kuriama programa reikalinga Bukiškių žemės ūkio mokyklai, kad ji bus vienu iš klientų, naudosiančių šią programą ( t. I, b.l.180), tai matyti iš ieškovo klausimo - „ Na, o be jų, ar klientų bus?“, tačiau šis susirašinėjimas pagal nurodytas datas vyko jau po 2007-08-15 sutarties sudarymo, todėl tai nėra įrodymu, kad, sudarydamas sutartį, ieškovas žinojo, jog kurs programos pilotinę versiją Bukiškio žemės ūkio mokyklai. Be to, iš autorinės sutarties teksto 7 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog autoriaus teisės į programą po jos sukūrimo pereina užsakovui ir autoriui numatytomis dalimis: autoriui - 65 procentai turtinių teisių, o užsakovui – 35 procentai. Tai leidžia daryti išvadą, kad programos turtinės teisės neperėjo Bukiškių žemės ūkio mokyklai, todėl po jos sukūrimo nei atsakovas, nei tretysis asmuo neturėjo teisės perduoti šio darbo kitiems asmenims, jos naudoti komerciniams tikslams ar kitaip pasinaudoti programa ar jos dalimi, negavęs raštiško autoriaus sutikimo. Tai, kad atsakovą atstovavęs sutartiniuose santykiuose su ieškovu R. M. perdavė programą kaip autorinį kūrinį 2008-04-02 aktu Bukiškių žemės ūkio mokyklai, reiškia, kad be autoriaus sutikimo buvo perduotas kūrinys naudojimui trečiajam asmeniui. Tai, kad Bukiškių žemės ūkio mokykla neįgijo teisės tolimesniam šios programos platinimui, leidžia daryti išvadą, kad ši programa nebuvo perduota mokyklai kaip pilotinė jos versija, t.y. su teise platinti programą kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas žinojo, kad R. M. vardu kuria programą Bukiškių žemės ūkio mokyklai, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, nes nėra pagrindo 2007-08-15 autorinės sutarties sąvoką dėl to, kas buvo užsakovu, kuriam įsipareigojo sukurti kūrinį ieškovas, aiškinti taip, jog užsakovu buvo Bukiškių žemės ūkio mokykla. Atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo susitarta tarp šalių dėl 8 punkto išimties, t.y. kad perdavimas programos Bukiškių žemės ūkio mokyklai nebus įvertinta kaip jos perdavimas tretiesiems asmenims, tokio susitarimo įrodymų byloje nepateikta, todėl atsakovas siekė ne sutarties sąvokos aiškinimo, o iš esmės jos papildymo išimtimi, tačiau tokiam papildymui pagrindų nenustatyta, nes autorinė sutartis galėjo būti sudaryta ir nesitariant dėl šios išimties.
Kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai patenkino dalinai atsakovo priešieškinį, darydamas išvadą, kad ieškovui pagrįstai buvo sumokėta pagal autorinę sutartį 11 000 Lt už programos sukūrimą. Atsakovas priešieškiniu ( t. I, b.l.79-82) prašė 12 210 Lt žalą, kuri atsirado atsakovui nepagrįstai apmokėjus už autorinį darbą ir išlaidas, siekiant nustatyti patirtą žalą- 1210 Lt. Teismui įvertinus, jog ieškovui pagrįstai buvo sumokėta už atliktą drabą visa suma - 11 000 Lt, nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas padarė žalos atsakovui ir dėl to turi teisę į žalos nustatymo išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje atmestas priešieškinys dalyje dėl 11 000 Lt sumos pritesimo atmestinas dėl to, kad pagal autorinės sutarties 5 punktą užsakovas –atsakovas buvo įsipareigojęs tinkamai aprengtą programą įvertinti per 30 dienų nuo jos gavimo dienos. Programa atsakovui buvo perduota ieškovo 2008-03-16 d ( t. I, b.l.11) aktu, ją priėmė atsakovo atstovas šioje byloje tretysis asmuo, todėl atsakovas, siekdamas, kad jam ieškovas sugrąžintų už atliktą darbą sumokėtus pinigus, turėjo pateikti įrodymus, dėl kokios priežasties programos tinkamumas nebuvo įvertintas per 30 dienų nuo jos gavimo dienos, dėl kokios priežasties reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus atsakovas pareiškė tik 2011-06-03 d. Byloje esantis įrodymas - eksperto išvada nėra tinkamu įrodymu byloje, nes ekspertas nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą ( CPK 217 str. 1 d. ). Be to, eksperto išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kuo paremta išvada, jog kai kurių parametrų nesukūrimas programoje sudaro jos esmę, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dalyje dėl 11000 Lt priteisimo. Sutartyje buvo numatyta, jog abipusiu susitarimu autorius gali pataisyti programą ( Sutarties 6 punktas), todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs pataisyti programą, jo reikalavimas sugrąžinti sumokėtus pinigus atmestas pagrįstai. Tuo atveju, jei atsakovas turėtų išlaidų programos taisymui, jis turėtų teisę reikalauti tokių nuostolių atlyginimo.
Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, atsisakė jo ir teismas priėmė atsisakymą nuo skundo, grąžindamas skundą atsakovui 2013-02-28 nutartimi. Teismas, nesant atskirojo skundo, panaikino šią nutartį ir, atnaujinęs terminą, priėmė pakartotinai pateiktą atsakovo apeliacinį skundą, tuo pažeisdamas CPK 308 str. 3 d. nuostatą, jog atsisakęs apeliacinio skundo, asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.
Patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas turi atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 766 Lt išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovas patiekė byloje atstovavimo sutartį, tačiau nepateikti įrodymai dėl turėtų atstovavimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos byloje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nuspr endė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui L. T. iš atsakovės UAB „Verslo projektavimo centras“ 12750 Lt autorinio atlyginimo, 766 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.