- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- e2YT-14300-962/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07100-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- notarui M, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
dalyvaujant pareiškėjui S. G.
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui notarui M. S., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notaras M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos N. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškime (el.b.l. 1-3) pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama N. J. G.. Mirusioji iki pat mirties gyveno kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini) ten buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas mama rūpinosi, ją slaugė bei prižiūrėjo, o po jos mirties pradėjo disponuoti mirusiosios daiktais – baldais, virtuviniais rakandais, namų apyvokos daiktais bei nekilnojamuoju turto – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Po N. J. G. mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad galėtų realizuoti savo, kaip įpėdinio teises paveldimo turto atžvilgiu.
Pareiškėjo atstovas advokatas Edvinas Sergaitis pareiškimą palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (el.b.l. 44), pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el.b.l. 28-29), kuriuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Suinteresuotas asmuo notaras M. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (el.b.l. 58), atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, byla nagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Nijolė J. G., kuri buvo pareiškėjo S. G. mama (b. l. 6, 9-10, 31). 2018 m. gegužės 23 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad N. J. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, sūnus S. G. (b. l. 31). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad mirusioji N. J. G. nuo 2016 m. sausio 13 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). 2016 m. spalio 10 d. duomenimis N. J. G. vardu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). 2018 m. gegužės 10 d. Testamentų registro duomenimis duomenų apie po Nijolės J. G. mirties atliktas paveldėjimo procedūras nėra (b. l. 18).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, be to pabrėžtina, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. G., būdamas (duomenys neskelbtini) mirusios N. J. G. vienintelis sūnus, po mamos mirties likusį palikimą – jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu. VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad N. J. G. mirė būdama našle, nurodomi vaikai – S. G. (el.b.l. 33). Šie faktiniai pareiškėjo S. G. veiksmai patvirtina, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. pareiškėjas S. G. priėmė mamos N. J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjui, kuris galės įgyvendinti savo, kaip N. J. G. įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos N. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.