- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-949-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13415-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- VšĮ Kauno
- Ieškovas
- M. M., R. M.
Procesinio dokumento kategorija 95.3, 116.5.3, 121.14, 122.4
2012 m. balandžio 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18076-615/2011, kuria teismas netenkino atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir R. M. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno klinikinė ligoninė dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-06 nutartimi (b.l.126-129) atsisakė priimti atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė rašytinius įrodymus, kuriuos atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti kartu su pirminiu atsiliepimu į ieškinį: 2010-05-19 civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei draudimo liudijimus Nr. 018062 ir Nr. 018060; atsakovo pareiškimo dėl 2011-12-07 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-18076-615/2011 peržiūrėjimo netenkino; priteisė ieškovui R. M. iš atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 700 Lt; išaiškino atsakovui VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, kad 2011-12-07 sprendimas už akių neužkerta jam kelio atskiroje civilinėje byloje CPK reglamentuota tvarka įrodyti, kad nurodytu sprendimu už akių priteistą žalos atlyginimą privalo padengti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos draudimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog jokių rašytinių įrodymų (kurie galėtų turėti įtakos ne tam, kas ieškovams turėtų atlyginti žalą, o pačių ieškovų reikalavimų pagrįstumui ir dydžiui), atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, prašymų išreikalauti kokius nors konkrečius įrodymus, nepareiškė. Todėl teismas atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintino (CPK 288 str. 3 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriuo yra apsidraudusios visos sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau atsakovais analogiškose bylose paprastai yra sveikatos priežiūros įstaigos, o ne draudimo bendrovės. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustato, kad ginčas teisme nagrinėjamas būtent tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, analogišką praktiką formuoja ir LAT (2008-10-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2008-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-541/2008, 2010-02-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59/2010, 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59/2011, 2011-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-170/2011 ir kt.). Teismas taip pat pažymėjo, jog priešingai negu pareiškime nurodo atsakovas, teismas 2011-12-07 sprendimu už akių nėra nustatęs, kad „gydytojai T. A., J. B., R. Š. netinkamai atliko pareigas, kad tarp jų netinkamo pareigų atlikimo ir B. M. komplikacijų yra priežastinis ryšys“. Teismas atkreipė dėmesį, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.), kas pažymėta ir pačiame 2011-12-07 sprendime už akių. Todėl 2011-12-07 sprendimu už akių yra nustatyta vien tik tai, kad jeigu pasitvirtintų ieškovų pateiktų įrodymų (Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-23 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo Nr. 4A -23 (NR. 156) ir kt.) turinys, būtų pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti. Kadangi civilinė byla yra baigta ne sprendimu, o sprendimu už akių, kuriuo, priešingai negu teigia atsakovas, nėra konstatuojama konkreti pas atsakovą dirbusių gydytojų kaltė, teismas atsakovo argumentus, kad nurodyti asmenys jau šioje civilinio proceso stadijoje turėjo būtį įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.135-141) atsakovas VšĮ Kauno klinikinė ligoninė su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai nurodė, kad analogiškose bylose paprastai atsakovais yra sveikatos priežiūros įstaigos, todėl draudimo įstaigos įtraukimas į bylą nereikalingas. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 2 d. aiškiai reglamentuoja, kad esant privalomam sveikatos draudimui, sveikatos priežiūros įstaigos padarytą žalą atlygina draudimas, kas reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, draudimo įstaiga AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas turi būti įtraukta į bylą atsakovu ar bendraatsakoviu. Ieškinyje patys ieškovai reikalavo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie draudimo bendrovę, nurodydami, kad gavę šiuos duomenis, ieškinį tikslins. To nepadaręs, teismas ne tik pažeidė atsakovo teises, bet ir apribojo į bylą neįtraukto asmens - draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo teises ir teisėtus interesus, t. y. priteisė žalos atlyginimą, nesuteikdamas draudimo bendrovei teisės išsakyti pozicijos dėl kilusio ginčo. Todėl neturi teisinio pagrindo teismo išaiškinimas atskiroje byloje CPK reglamentuota tvarka įrodyti, kad nurodytą sprendimu už akių priteistą žalos atlyginimą privalo padengti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Draudimo įstaigos įtraukimas į bylą atitiktų ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, kadangi vienoje byloje būtų išspręsti ginčai tiek dėl žalos dydžio, tiek dėl asmens, turinčio atlyginti žalą;
2) teismas, netirdamas, ar yra gydytojų kaltė dėl žalos atsiradimo bei neįtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis gydytojų T. A., J. B., R. Š., užkirto kelią ne tik tinkamai ištirti visas su šiuo ginču susijusias aplinkybes, tačiau taip pat užkirto kelią atsakovui ateityje reikalauti regreso tvarka žalos atlyginimo iš šių darbuotojų. Sprendimą už akių teismas priėmė vertindamas tik ieškovų pateiktus įrodymus. Tačiau pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas pateikė ir kitus duomenis, kurie leidžia pagrįstai abejoti ieškovų pateiktų duomenų pagrįstumu, kas daro sprendimą už akių negalimą. Ieškovai reikalavimą grindžia 2011-02-23 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimu Nr. A4-23 (Nr. 156), kuriame nurodoma, kad 2010-05-16 - 2010-05-30 pacientei B. M. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje ortopedijos traumatologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Tačiau iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologijos skyriaus vedėjo profesoriaus N. P. išvados (b.l.21-22) matyti, jog nėra nustatyta, kad šlaunikaulio lūžis yra įvykęs ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad neatmetama tikimybė, jog rastas lūžis dėl osteoporozės galėjo įvykti dvi dienos iki B. M. paskutinės apžiūros, įvykusios 2010-05-30 VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Profesorius N. P. nurodė, jog lūžio laikui nustatyti reikalingos specialios žinios, tokias žinias turi tik teismo medicinos ekspertas. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog byloje reikalinga skirti teismo medicininę ekspertizę, kadangi teismo sprendimas priimtas esant prieštaringoms išvadoms, o teismas nesiėmė veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti. Dėl šio pareiškimo motyvo teismas iš viso nepasisakė, kas leidžia teigti, kad atsakovų pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra išnagrinėtas neobjektyviai ir nevisapusiškai;
3) teismas nepasisakė dėl atsakovo pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodyto motyvo, kad atsakovas atsiliepimo neturėjo galimybės pateikti dėl susiklosčiusios padėties jo įstaigoje - atsakovas neturėjo kvalifikuoto specialisto (teisininko), o galimybė tokio specialisto paslaugomis pasinaudoti buvo apribota teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (vykstant ginčui su buvusiu teisininku, buvo sustabdytas viešasis pirkimo konkursas dėl teisinių paslaugų įgijimo). Tai sutrikdė normalų įstaigos interesų atstovavimą teisinėse institucijose. Neturėdamas tarp savo darbuotojų teisinį išsilavinimą turinčio darbuotojo, atsakovas, baigiantis pratęstam terminui atsiliepimui pateikti, pateikė atsiliepimą kaip sugebėjo, tačiau teismas laikė, kad šis atsiliepimas neatitiko beveik visų esminių tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir 2011-11-05 nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti atsiliepimo trūkumus (b.l.39). Atsakovas, gavęs 2011-11-05 nutartį, jos neįvykdė, kadangi ginčas dėl teisinių paslaugų viešojo pirkimo konkurso nesibaigė, o įstaiga nespėjo įsteigti teisininko pareigybės ir priimti teisinį išsilavinimą turinčio darbuotojo. Siekdamas ginti savo interesus, atsakovas kreipėsi į advokatę N. G. dėl neatlygintinos paslaugos suteikimo, tačiau advokatei įstojus atstovauti įstaigos interesus kitoje byloje, įstaiga buvo apskųsta dėl neteisėto teisinių paslaugų pirkimo. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo galimybės per teismo nustatytą terminą įvykdyti teismo nutartį ir pašalinti atsiliepimo trūkumus. Šių aplinkybių nevertinęs ir dėl jų nepasisakęs, teismas pažeidė CPK 288 str. nuostatas, kadangi atsakovo pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių buvo išnagrinėtas nepilnai ir nevisapusiškai, be to, esant tokiai padėčiai įstaigoje, atsakovas negalėjo tinkamai ginti savo interesų, tinkamai pateikti atsikirtimus ir įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.145-150) ieškovai M. M. ir R. M. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirojo skundo netenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą atlyginti, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentai, kad VšĮ Kauno ligoninė yra netinkamas atsakovas byloje, nepagrįsti. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustato, kad ginčas teisme nagrinėjamas būtent tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, o ne draudimo bendrovės, nors sveikatos priežiūros įstaigos privalomai draudžiasi privalomuoju sveikatos draudimu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str.). Tai patvirtina ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59/2011, LAT 2011-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-170/2011, 2008-10-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2010-02-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59/2010). Ieškovai pasirinko tinkamą atsakovą, teismas pagrįstai, vadovaudamasis suformuota LAT praktika, žalos atlyginimą priteisė iš gydymo įstaigos, todėl skundo argumentai dėl CPK 45 str. pažeidimo, ieškovams manant, kad jie nurodė tinkamą atsakovą, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovą galima keisti tik ieškovui sutinkant. Atsakovą ieškovai nurodė tinkamai, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį, o atsakovas, atlyginęs žalą, turi teisę kreiptis į draudimo įstaigą;
2) skundo argumentai, kad teismas pažeidė draudimo įstaigos interesus, nesudarydamas galimybės išsakyti pozicijos dėl kilusio ginčo, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nėra įgalintas ginti trečiųjų asmenų teisių ar interesų. Be to, net ir įtraukus draudimo bendrovę trečiuoju asmeniu, atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, kadangi trečiojo asmens pozicija dėl tokio sprendimo priėmimo reikšmės neturi (CPK 285 str.);
3) skunde atsakovas remiasi LAT praktika, neturinčia nieko bendro su nagrinėjama byla. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006 buvo nagrinėjamas sutuoktinių kreditorių teisių klausimas, o byloje Nr. 3K-3-250/2006 - bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas. Tiek santuokos nutraukimo, tiek ir bankroto bylos yra susiję su viešu interesu, tuo tarpu šioje byloje ginčas kilęs iš sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės ir byloje teismas neprivalo veikti aktyviai;
4) aplinkybė, kad gydytojai nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nesudaro pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių. Neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių atsakovas nėra įgalintas ginti. Teismo sprendimo argumentai dėl gydytojų kaltės yra pagrįsti. Jokių įrodymų, paneigiančių gydytojų kaltę, atsakovas nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo gydytojai neatliko visų reikalingų veiksmų ir nedėjo maksimalių pastangų diagnozuoti B. M. šlaunikaulio lūžį, nepagrįstai diagnozavo kairės kojos kelio blauzdikaulio išorinio krumplio krašto sąnario lūžimą, kai realiai buvo lūžęs šlaunikaulis, ko pasėkoje dėl lūžio komplikacijų B. M. mirė. Todėl akivaizdu, kad priežastinis ryšys tarp gydytojų veiksmų ir B. M. mirties egzistavo. Priimdamas sprendimą už akių, teismas iš esmės vadovavosi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-23 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimu Nr. 4A -23 (NR. 156), kuriame konstatuoti gydytojų T. A., J. B., R. Š. padaryti pažeidimai. Atsakovo argumentai nepaneigia audito inspekcijos sprendimo. Atsakovas išimtinai remiasi gydytojo N. P. nuomone, tačiau cituoja tik jam palankius teiginius, atskirai nuo konteksto. Skundo argumentai, kad teismas sprendimą priėmė esant prieštaringoms išvadoms, visiškai nepagrįsti. Skirtingai nei teigia atsakovas, jokių prieštaravimų tarp išvadų nenustatyta, kadangi gydytojas N. P. į kai kuriuos klausimus atsakyti negalėjo, todėl audito inspekcijos sprendimo išvadų nepaneigė.
5) atsakovas nenurodė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino byloje surinktus įrodymus, o juos paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl, vadovaujantis CPK 288 str. 4 d., sprendimas už akių negali būti panaikintas;
6) teismas pagrįstai nevertino atsakovo nurodytų priežasčių dėl atsiliepimo nepateikimo, kaip svarbių. Atsižvelgiant į ginčo specifiką, rengiant atsiliepimą labiau reikalingos medicininės, o ne teisinės žinios. Be to, gavęs nutartį, kuria jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, apie negalėjimą įvykdyti nutartį teismo neinformavo, nei pratęsti, nei atnaujinti termino neprašė. Iš pradinio atsakovo prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti matyti, kad tokio veiksmo neatlikimo pasekmės atsakovui buvo žinomos, todėl neaišku, kodėl nebuvo pateiktas pakartotinis prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2011-12-07 priėmė sprendimą už akių atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė atžvilgiu, teismo sprendimas už akių buvo priimtas teismui konstatavus, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (b.l. 61-66). VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 2011 12 27 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 84-88), kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-06 nutartimi (b.l.126-129) atsisakė priimti atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė rašytinius įrodymus, kuriuos atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti kartu su pirminiu atsiliepimu į ieškinį: 2010-05-19 civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei draudimo liudijimus Nr. 018062 ir Nr. 018060; atsakovo pareiškimo dėl 2011-12-07 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-18076-615/2011 peržiūrėjimo netenkino; priteisė ieškovui R. M. iš atsakovo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 700 Lt; išaiškino atsakovui VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, kad 2011-12-07 sprendimas už akių neužkerta jam kelio atskiroje civilinėje byloje CPK reglamentuota tvarka įrodyti, kad nurodytu sprendimu už akių priteistą žalos atlyginimą privalo padengti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos draudimas. Teismas sprendimą atsisakyti peržiūrėti teismo sprendimą už akių grindė ta aplinkybe, jog jokių rašytinių įrodymų (kurie galėtų turėti įtakos ne tam, kas ieškovams turėtų atlyginti žalą, o pačių ieškovų reikalavimų pagrįstumui ir dydžiui), atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, prašymų išreikalauti kokius nors konkrečius įrodymus, nepareiškė.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras ir pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus ir procedūras (LR CPK 288 str. 3 d.), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, nes skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina.
Kauno apygardos teismas nesutinka su skundžiamos apeliacine tvarka Kauno miesto apylinkės teismo nutarties išvada, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustatyta, jog byla teisme išnagrinėta ir teismo sprendimas už akių joje priimtas, neįtraukus į bylą dalyvaujančiais asmenimis pas atsakovą dirbančių gydytojų T. A., J. B., R. Š., kurie suteikė ieškovo motinai medicinines paslaugas. Nustatyta, kad ieškinys buvo grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovo įstaigoje dirbantys gydytojai T. A., J. B., R. Š. atliko netinkamus gydymo veiksmus, nepakankamai atidžiai, nerūpestingai vykdė profesines pareigas, dėl ko ieškovo motinai nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, ko pasėkoje ji mirė. Kauno apygardos teismas pažymi, kad teismui tik ištyrus, nustačius ir konstatavus, jog gydantys pacientą gydytojai savo profesines pareigas atliko aplaidžiai, nusikalstamai nerūpestingai ir neatsargiai, atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, įstatymo leidėjo reglamentuota LR CK 6.264 str. 1 d.). Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Sveikatos priežiūros įstaigos civilinė teisinė atsakomybė kyla, kai nustatoma joje medicinos paslaugas suteikusių darbuotojų visos bendrosios atsakomybės sąlygos-neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė. Tik tuo atveju galima konstatuoti, kad gydymo įstaiga suteikė pacientui netinkamas medicinines paslaugas ir tik tuomet medicinos paslaugas teikiančiai įstaigai kyla civilinė turtinė atsakomybė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas kaip tik ir nurodė tas aplinkybes, jog neįtraukus į bylą gydančių gydytojų, jų neapklausus ir neįvertinus šių asmenų veiksmų, kyla pagrįsta abejonė dėl prašomo peržiūrėti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kauno apygardos teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog pats ieškovas laikė reikalinga įtraukti į bylą dalyvaujančiais suinteresuotais asmenimis gydytojus, teikusius sveikatos priežiūros paslaugas, šių asmenų anketinius duomenis prašė teismo išreikalauti iš atsakovo (b.l.8).
Kauno miesto apylinkės teismo vertinimas, jog prie prašymo ar prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas privalėjo pateikti konkrečius rašytinius ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, yra nepakankamai pagrįstas, nes ir šalies rašytiniai paaiškinimai apie faktinius duomenis, taip pat asmens prašyme nurodomos faktinės aplinkybės yra leistini įrodymai byloje (LR CPK 177 str. 1d., 2 d.).
Kauno apygardos teismas sutinka ir su atskirojo skundo motyvais, kuriuose nurodoma, jog teismo sprendimas už akių teismo turėjo būti peržiūrėtas iš esmės, nes jis priimtas esant prieštaringiems įrodymams ir to pagrindu nustatytoms skirtingoms aplinkybėms byloje. Byloje nustatyta, jog LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011 08 18 sprendimu (b.l. 19, 20) konstatavo, jog VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje B. M. buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Gi 2011 02 20 Valstybinė Medicinio audito inspekcija 2011 02 20 ataskaitoje pažymėjo, jog VŠĮ Klinikinėje ligoninėje ortopedijos traumotologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos netinkamos (b.l.16, 17). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, šių prieštaravimų nepašalino, dėl ko toks teismo sprendimas galimai yra nepagrįstas, dėl ko turi būti jį priėmusio teismo peržiūrėtas.
Kauno apygardos teismas sprendžia, kad nepagrįsta skundžiamos Kauno miesto apylinkės teismo nutarties išvada, jog byla galėjo būti išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas neįtraukus byloje dalyvaujančiu asmeniu draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“. Kauno apygardos teismas įvertinęs tą aplinkybę, jog atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, laiko, kad draudimo bendrovė turėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu dalyvaujančiu asmeniu, kadangi teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą šioje byloje draudimo bendrovei sukels tam tikras teises ir pareigas. Kauno apygardos teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog pats ieškovas laikė reikalinga įtraukti į bylą dalyvaujančiu suinteresuotu asmeniu draudimo bendrovę, tačiau šio asmenio ieškovas neįcardijo, nes nežinojo, kokioje bendrovėje atsakovas yra apsidraudęs savo veiklos civilinę atsakomybę (b.l. 8).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 02 06 nutartį panaikinti, perduoti klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui iš naujo.