- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1-3245-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14379-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- G. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 60 MGL (3 000 EUR) bauda, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams;
3) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirtas 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
4) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Marijampolės apylinkės Jurbarko teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tarpduryje sugriebęs už rankos iš buto bandančią išbėgti savo buvusią sutuoktinę I. P., bandė įtempti ją į butą, jai pargriuvus ant grindų, sugriebęs jai už dešinės pėdos, toliau bandė įtempti į butą, o I. P. priešinantis, sugriebė jos dešinę koją už pėdos ir ne mažiau kaip 4 kartus trenkė pėda į durų staktą, po to, norėdamas uždaryti buto duris, jomis ne mažiau kaip 4 kartus trenkė I. P. į nugaros sritį. Tokiu būdu G. P. sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, t. y. kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, nubrozdinimus dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. jis buvo Kaune, telefonu jam paskambino buvusi sutuoktinė I. P. ir pakvietė jį atvykti pas ją į Vilnių. Sutiko, nes galvojo su ja pasišnekėti apie jų tolimesnius santykius, tikėjosi susitaikyti. Jie (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį su ja išsiskyrė oficialiai. 2019 m. balandžio 8 d. jie susitarė susitikti Kaune. Ji atvyko ir jie kartu su ja važiavo autobusu į Vilnių. I. P. ten nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Autobusu atvykę į Vilnių, išsikvietė taksi, kuris juos nuvežė į tą butą. Kai atvyko, buvo apie 22 val. Būdami bute kalbėjosi apie tolimesnį gyvenimą kartu, ji norėjo, kad jis kartu su ja gyventų (duomenys neskelbtini), kalbėjo apie darbo paieškas jam. Apie 01.30 val., kai jis perskaitė žinutes I. P. mobiliojo ryšio telefone, tarp jų kilo konfliktas. Žinutėse perskaitė jos susirašinėjimus su kitais vyrais, matė, kaip tarėsi susitikti pasimylėti, tas jį įžeidė ir įskaudino, jis I. P. pasišlykštėjo, nes dar galvojo gyventi kartu ir su ja susitaikyti. Supykęs išvadino ją įžeidžiančiais žodžiais, kokiais tiksliai, neprisimena. Pradėjo šaukti ant jos, liepė prisipažinti, pasiaiškinti. Ji tada išsigando, puolė bėgti link durų, jis bandė ją pagauti, nes vienas likti svetimame bute nenorėjo. I. P. būnant tarpduryje sugriebė ją už rankos ir tempė atgal, tačiau ji iš jo rankų ištrūko ir užkliuvo už slenksčio. Ji pagriuvo ir šliaužė lauk iš buto, o jis sugriebė ją už kojos. Ji su kita koja įsispyrė į durų staktą ir jis paėmė jos koją ir ištraukė su jėga. Gali būti, kad bandydamas atitraukti koją, ją sumušė į staktą. Po to, bandė uždaryti buto duris, tačiau ji lindo link durų ir bandydamas uždaryti, gali būti, kad jai sutrenkė. Kiek kartų ją užgavo, tiksliai pasakyti negali. Uždaręs buto duris, ją paėmė per liemenį ir pakėlė nuo žemės, atsivedė į butą, o duris užrakino. Jos sužaloti tyčia nesiekė ir nenorėjo. Norėjo su I. P. išsiaiškinti dėl jam nesuprantamo jos elgesio. Jos mušti neketino, norėjo tik pakalbėti. Tada jie apsiramino. Ji iškvietė jam taksi, sutarė, kad jis nedelsiant išvažiuoja. Abu kartu su taksi nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį. Ji apmokėjo taksi paslaugas, davė jam 40 EUR. Išsiskyrė taikiai. Jeigu jis ją sužalojo, tai dėl to labai gailisi, sužalojo ją netyčia. Buvo labai įpykęs, įsižeidęs, tai turėjo įtakos jo elgesiui. Įvykio metu abu buvo blaivūs, viską puikiai atsimena. Žada I. P. atsiprašyti, kai tik bus galimybė. Prašo atsižvelgti į įvykio aplinkybes ir paskirti jam kuo švelnesnę bausmę (b. l. 96-97). Papildomos apklausos metu kaltinamasis G. P. patikslino, kad ankstesnėje apklausoje sakė, jog smurtinius veiksmus prieš I. P. naudojo netyčia, nes tą supranta, kaip tai, kad jis neatėjo prie jos ketindamas ją mušti, o ketino ją sulaikyti. Tačiau jos veiksmai lėmė tai, kad jis turėjo panaudoti jėgą, dėl ko atsirado sužalojimai. Kai naudojo jėgą, tą darė tyčia suvokdamas savo veiksmus (b. l. 100).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu G. P. santuoka yra nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Ji gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). G. P. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Su juo palaiko ryšius, bendrauja. Jie turi du bendrus vaikus (gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Vaikai kartu su ja Vilniuje negyvena. Jie būna pas auklę E. V., (duomenys neskelbtini). Kas dvi savaites ji važinėja iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Dvi savaites ji būna (duomenys neskelbtini), o dvi savaites su vaikais (duomenys neskelbtini). Jos buvęs sutuoktinis serga psichine liga - (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. 2019 m. kovo 31 d. G. P. buvo gydomas kažkurioje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikoje stacionariai, nes bandė žudytis. 2019 m. balandžio 8 d. apie 9 val. G. P. ją informavo SMS žinute, kad yra išleistas iš ligoninės. Ji pasitiko jį Kaune ir iš ten kartu su juo grįžo į Vilnių, į jos nuomojamą butą. Pas ją namuose jie buvo apie 23 val., jie bendravo. Vėliau ji atsigulė miegoti. Jau po vidurnakčio, apie 01.30 G. P. ją pažadino, paskaitęs jos mobiliojo ryšio telefoną. Jis telefone rado SMS žinutes, dėl kurių jam sukilo pavydas. Tuomet G. P. labai supyko ir pradėjo kelti konfliktą, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, kažką garsiai ant jos šaukė ir tuo metu rankomis perlaužė jos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, sulaužytą telefoną numetė į šiukšlių dėžę, dalis sulaužyto telefono detalių nukrito ant grindų prie šiukšlių dėžės. Ji išsigando ir norėjo išbėgti iš buto, tačiau tarpduryje G. P. ją sugriebė už rankos, bandė įtempti atgal į butą, tuo metu ji pargriuvo ant grindų. G. P. sugriebęs jai už dešinės pėdos bandė ją įtempti į butą, tačiau ji priešinosi, kairę koją buvo užkišusi už staktos, kad G. P. negalėtų jos įtempti į kambarį. G. P., negalėdamas jos įtempti į kambarį, labai nervinosi, kažką šaukė ir sugriebęs jos dešinę koją per pėdą, 3-4 kartus kojos pėdą trenkė į durų staktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu ji gulėjo tarpduryje, atrodo, ant kairiojo šono, G. P. norėdamas uždaryti buto duris, su durimis 3-4 kartus, kiek tiksliai kartų neatsimena, trenkė jai į nugaros sritį. Kadangi ji garsiai šaukėsi pagalbos, G. P. pabijojęs, kad kas nors neiškviestų policijos, jos atžvilgiu baigė naudoti fizinį smurtą. Po konflikto ji iškvietė taksi automobilį ir G. P. palydėjo iki autobusų stoties, paliko jį prie autobusų stoties, o pati, bijodama, kad jis gali grįžti, su tuo pačiu taksi nuvažiavo į policiją. Dėl G. P. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kojų, nugaros buvo mėlynių. Dėl minėtų sužalojimų pas medikus nesikreipė. Dėl jai sukelto fizinio skausmo turtinė žala jai nepadaryta. Sulaužytas mobiliojo ryšio telefonas buvo menkavertis ir pinigine išraiška jo neįvertina. Dėl minėto įvykio civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai nereikš (b. l. 1-2, 34-35).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. balandžio 9 d., 03.31 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), buvęs pranešėjos I. P. vyras atvyko pas ją į svečius ir sumušė. Pranešėja atvyko į Pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 8).
Vilniaus apskritie Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), G. P. konflikto metu buvusiai žmonai I. P., tempdamas už kojų trenkė 3-4 kartus į durų slenkstį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 466/2019(04) nurodyta, kad I. P. kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, nubrozdinimas dešinės pėdos nugariniame paviršiuje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (tyrimas atliktas 2019 m. balandžio 10 d.). Išvadoje taip pat konstatuota, kad I. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad G. P. su savo buvusia sutuoktine ir nukentėjusiąja I. P. nors ir yra išsiskyrę, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo jie buvo išsiskyrę pakankamai trumpą laiką (vos kelis mėnesius), vėliau bendravimo nebuvo nutraukę, palaikė ryšius, kaltinamasis gyvena nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančiame bute, jie turi bendrų vaikų, įvykio dieną kaltinamasis ketino pasišnekėti su nukentėjusiąja apie jų tolimesnius santykius, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. P. 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, smurtaudamas prieš savo buvusią sutuoktinę I. P., tarpduryje ją, bandančią išbėgti iš buto, sugriebęs už rankos siekė įtempti į butą, jai pargriuvus ant grindų, sugriebęs už dešinės pėdos, toliau bandė įtempti į butą, o I. P. priešinantis, sugriebė jos dešinę koją už pėdos ir ne mažiau kaip 4 kartus trenkė pėda į durų staktą, po to, norėdamas uždaryti buto duris, jomis ne mažiau kaip 4 kartus trenkė I. P. į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas I. P. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis G. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 112-115, 116-118, 119-121).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. P. ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumai nėra išnykę ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 50-55), nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai kaltinamasis buvo nuteistas už analogiško pobūdžio smurtinio nusikaltimo padarymą, jam neatlikus ankstesniu nuosprendžius skirtos bausmės, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56-63), niekur nedirba (b. l. 64), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 65), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašte nurodyta, kad į Psichikos ligų ir narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 72), VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje stacionare gydytas vieną kartą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l .74), VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos rašte nurodyta, kad kaltinamasis dėl psichikos sveikatos sutrikimų nesikreipė, jie yra gavę tik 2019 m. balandžio 3 d. siuntimą/išrašą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, iš kurio matyti, kad kaltinamajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 75, 76). Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog G. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 84). Atsižvelgiant į pateiktą išvadą, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo G. P. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga nustatyti prokurorės siūlomus įpareigojimus – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Papildomai teismas sprendžia, kad įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį kaltinamajam tikslinga nustatyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 7 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu, šių įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti G. P.:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2) per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.