Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1317-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
A5.-1317-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00812-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
V. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Bylos Nr. A.5-1317-271/2017
Proceso Nr. 4-68-3-00812-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn V. K.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus įgaliotam atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

V. K., (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, įgaliotu atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu priimant į darbą ir atleidžiant iš darbo darbuotojus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido O. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos piliečiui, dirbti 2019-01-22 nuo 7.00 val. statybos objekte, adresu Minsko plentas 37, Vilniuje, nesudarius rašytinės darbo sutarties. Nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Nesilaikė Lietuvos Darbo kodekso (toliau - DK) 42 str. 1 p. ir 2 p. nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.p.

Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. nusižengimo padarymo fakto nepripažino ir paaiškino, kad kaltinimą supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Prieš tai bendrovės akcininku buvo O. V., paskui jis perleido akcijas. Sutartis (darbo) buvo pasirašyta 21 d. antros dienos pusėje, kadangi direktoriaus nebuvo Lietuvoje, sutartį pasirašė jis. Direktoriui M. I. (M. I.) buvo pranešta telefonu apie tai, kad 21 dieną pasirašyta darbo sutartis su nauju darbuotoju. Priimtas naujas darbuotojas turėjo pradėti dirbti tinkuotoju nuo 22 dienos. Nežino, ar jis 7 val. jau dirbo. Direktoriaus Lietuvoje nebuvo, bet jis susiskambina su užsakovais ir paskiria darbus. Direktorius yra atsakingas už darbus. Jis (V. K.) pagal įgaliojimą tik pasirašė darbo sutartį su nauju darbuotoju. Su darbininku turėjo susisiekti direktorius, kadangi jam telefonu buvo pranešta apie naują įdarbinimą. Šį asmenį (tinkuotoją) surado direktorius, šis darbuotojas turi leidimą gyventi Lietuvoje. Objekte asmeniškai sausio 22 dieną jis nebuvo, tačiau ten turėjo būti užsakovas. Apie patikrinimą informuotas nebuvo. Prijungimo prie Sodros neturi, todėl visi dokumentai (darbo sutartis) buvo perduoti buhalterei. Pats asmeniškai tokio veiksmo neatliko, pranešti Sodrai buvo įpareigota buhalterė. Ji yra jo motina. Darbo sutartį atidavė jai 2019-01-22. Kiek yra žinoma jam sausio 22 d. 11.43 val. buhalterė išsiuntė pranešimą Sodrai.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr.darbo inspektorius T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. sausio 22 dieną buvo atliekamas patikrinimas. Statybos objekte buvo surastas asmuo, kuris paaiškino, kad dirba nuo 19 dienos, nurodė darbo laiką. Paklausius apie darbo sutartį, paaiškino, kad sutarties nėra pasirašęs. Priežasties, kodėl dar nėra sutarties, jis nežino, kaip vadovą nurodė V. K., davė jo telefono numerį. Skambinant V. K., pastarasis į skambučius neatsiliepė. Tuomet buvo susisiekta su buhaltere, kuri paaiškino, kad duomenys apie įdarbinimą Sodrai nebuvo perduoti, bet dėl ko neperduoti, paaiškinti negalėjo. Jau vėliau į Darbo inspekcijos skyrių buvo atvykęs V. K. su darbo sutartimi, kuri buvo pasirašyta 21 d. Tokiu būdu, darbo sutartis atsirado tik tyrimo eigoje, o patikrinimo dieną jos nebuvo, nors darbuotojas objekte jau dirbo. Užklausius Sodrą, kada buvo pateiktas pranešimas apie įdarbinimą, buvo gautas atsakymas, kad duomenys užregistruoti po 13 val., tai yra - jau po patikrinimo. Tiek pats V. K., tiek jo mama (įmonės buhalterė) susiję su keliomis įmonėmis. Įmonės yra problematiškos, nes vadovai yra trečiųjų šalių asmenys. Surasti ir kontaktuoti su jais yra problematiška.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, išklausęs V. K. bei VDI Vilniaus skyriaus atstovo T. V. paaiškinimus, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad V. K. kaltė dėl jam protokole inkriminuojamo nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

LR DK 42 straipsnis nustato, kad: Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš keturių požymių – tarp jų: darbas esant šio Kodekso nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai:

1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 str.1d. 1 ir 2 p.p.).

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo.

Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr. N 442-1178/2012).

2019 m. vasario 4 d. m. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0365 konstatuota, kad

VDI Vilniaus skyriaus darbuotojams 2019-01-21 d. ryte vykdant planinį patikrinimą statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado šaudyklos lauko sienos apdailos darbus atliekantį Ukrainos Respublikos pilietį O. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Patikrinus Sodros teritoriniame skyriuje duomenų apie tokio asmens įdarbinimą nerasta. 2019-01-21 10.49 val. rašytiniame paaiškinime darbuotojas nurodė, kad jis yra darbiniuose santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo laikas nuo 7.00 val. iki 17 val. Darbo sutarties su darbdaviu nesudarė (b.l. 3-4).

Rašytiniame paaiškinime O. N. nurodo, kad dirbti pradėjo 2019-01-21. Šiandien (2019-01-21) darbą pradėjo 7.00 val. (b.l. 32).

Darbo sutartis su O. N., datuota 2019-01-21, ir pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus V. K., VDI Vilniaus skyriui buvo pateikta patikrinimo eigoje 2019-01-29 d. (b.l. 30-31). Kaip matyti iš administracinio teisės nusižengimo medžiagos, patikrinimo metu O. N. dirbo, o Sodrai pranešta jau po VDI Vilniaus skyriaus atvykimo, t.y. 2019-01-22 11.43 val.

V. K. nurodo, kad apie O. N. įdarbinimą buvo pranešta pavėluotai dėl to, kad jis laiku neperdavė sutarties buhalterei, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės. Tuo labiau, kad buhaltere dirba jo motina.

V. K. nepripažįsta pažeidimo padarymo, aiškindamas, kad jis (V. K.) pagal įgaliojimą tik pasirašė darbo sutartį su nauju darbuotoju. Su darbininku turėjo susiekti direktorius, kadangi jam telefonu buvo pranešta apie naują įdarbinimą. Šį asmenį (tinkuotoją) surado direktorius, darbuotojas turi leidimą gyventi Lietuvoje. Objekte asmeniškai sausio 22 dieną jis pats nebuvo, tačiau ten turėjo būti užsakovas.

Tačiau pagal bendrovės nuostatas komercijos direktorius priklauso vadovų kategorijai (b.l.13), V. K. veikė pagal 2019-01-18 įgaliojimą, suteikiantį jam teisę atstovauti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ priimant į darbą ir atleidžiant iš darbo darbuotojus. Todėl, įdarbinant naują darbuotoją O. N., būtent jis buvo atsakingas už darbo sutarties pasirašymą, pranešimą Sodrai, darbo vietos suteikimą darbuotojui. Tuo labiau, kad bendrovės direktorius tuo metu buvo užsienyje.

Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad V. K. pažeidė DK 42 str. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.p. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (buvo leista nelegaliai dirbti vienam darbuotojui), į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už šios rūšies nusižengimus. V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nesiekia nustatyto vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

NUTARĖ:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19097138598.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski