Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-07-25 · Administracinė byla Nr. I-9135-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
I-9135-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03530-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9135-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-03530-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, susipažinęs su Jurbarko rajono savivaldybės skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2014-07-18 elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-24 sprendimą Nr. S20-14 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Iš Jurbarko rajono savivaldybės skundo turinio matyti, kad į teismą ji kreipėsi siekdama apginti viešąjį interesą. Ginčijamu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-24 sprendimu Nr. S20-14 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ nuspręsta pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, nustatyti planavimo organizatorius ir planavimo tikslai. Taigi pareiškėja ginčą inicijuoja žemės gelmių naudojimo plano rengimo, kuris yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, procese.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013-06-27 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 30 str. 2 d. nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Pagal šio straipsnio 3 d. specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (2013-06-27 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) 14 str. įtvirtinta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas) (1 dalis); naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą (2 dalis); Naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas (3 dalis).

Pagal Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-17 įsakymu Nr. D1-145, naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo plano (toliau – Naudojimo planas) rengimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis (10 punktas); prieš pradedant parengiamąjį etapą turi būti priimtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimas dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo planavimo organizatoriui dienos (11 punktas); sprendimo dėl Naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų projektas, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos, turi būti paskelbiamas savivaldybės, kurios teritorijoje rengiamas Naudojimo planas, ir Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėse bei seniūnijos, kurios teritorijoje rengiamas Naudojimo planas, skelbimų lentoje kartu su informacija, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais ir siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų (12 punktas). Pagal šių taisyklių 36 punktą patikrintas Naudojimo planas pateikiamas tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri per 20 darbo dienų išnagrinėja Naudojimo planą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos Plano rengėjas privalo pašalinti.

Šios nuostatos reiškia, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimas dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, yra procedūrinis dokumentas žemės gelmių naudojimo plano rengimo procese. Šiuo atveju Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-24 sprendimu Nr. S20-14 tik nuspręsta pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, nustatyti planavimo tikslai, kuris, kaip matyti iš aptartų teisės normų turinio, yra būtinas priimti prieš pradedant Naudojimo plano rengimo proceso parengiamąjį etapą. Sprendimas dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų nėra galutinis ir teismui galimas skųsti aktas. Tai tik prielaida galutiniam dokumentui – žemės gelmių naudojimo planui – rengti ir tvirtinti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus nurodytą faktinę ginčo situaciją, aktualų teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-24 sprendimas Nr. S20-14 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ yra tik vienas iš žemės gelmių naudojimo plano rengimo procese priimtų dokumentų, galintis sukelti procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Nesutikimo su šio sprendimo argumentus pareiškėja galėtų pareikšti ginčydama galutinį sprendimą.

Šiuo atveju teismo pozicijos negali paneigti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 49 str. 1 d. nuostata, kurioje įtvirtinta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą. Teismo vertinimu, sprendimas, kuris iš esmės tik leidžia pradėti Naudojimo plano rengimo procesą, jokiu būdu negali pažeisti pareiškėjos ar (ir) visuomenės (viešojo) intereso, nes jo priėmimas nereiškia, kad žemės gelmių naudojimo planas būtinai bus parengtas ir patvirtintas. Tuo remdamasis teismas skundą atsisako priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Atsisakius priimti pareiškėjos skundą, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenagrinėtinas (ABTĮ 71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutarė:

atsisakyti priimti Jurbarko rajono savivaldybės skundą.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas