Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-12852-430/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
2-12852-430/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09493-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
UAB „Vilniaus gaira“
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Ričardas Varnas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-12852-430/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09493-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 14.1.; 18.4.; 44.2.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui Ričardui Varnui,

atsakovo UAB „Vilniaus gaira“ atstovams advokatui Renaldui Baliūčiui ir Linui Dailidoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus gaira“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-14 gautas ieškovo A. S. ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus gaira“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2008-11-28 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2008-12-01 ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovą šaltkalviu remontininku. 2010-04-19 atsakovas ieškovui raštu pranešė, kad jis bus atleistas iš užimamų pareigų 2010-08-20 pagal LR DK 129 str. 2 d. Ieškovui buvo įteiktas atsakovo akcininkų 2010-04-19 sprendimas Nr. A-1, kuriuo nuo 2010-05-01 ieškovui buvo nustatyta 2 valandų darbo diena, išmokant minimalų darbo užmokestį už išdirbtas valandas. 2010-08-30 atsakovas su ieškovu nutraukė darbo sutartį pagal LR DK 129 str. 2 d. ir atleido iš darbo. Dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas 2010-09-14 pateikė teismui ieškinį. Teismas 2010-12-13 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. 2011-01-12 ieškovas grįžo dirbti pas atsakovą. Atsakovas ieškovui neišmokėjo darbo užmokesčio už 2011 m. sausio mėnesį dirbtas dienas. Už vasario mėnesį dirbtą laiką atsakovas ieškovui išmokėjo 84,42 Lt mažesnį darbo užmokestį, nei ieškovui priklausė. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Inspekcija ieškovui pateikė 2011-04-20 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio už 2011 m. sausio ir vasario mėnesius išskaitė 2010 metais ieškovui dėl atleidimo iš darbo išmokėtą išeitinę išmoką. 2011-05-06 ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl individualaus darbo ginčo. Atsakovas darbo ginčų komisijos nesudarė, o 2011-05-20 pateikė ieškovui paaiškinimą, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovo darbo užmokesčio už 2011 m. sausio ir vasario mėnesius išskaičiavo ieškovui 2010 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais sumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti 2010 metais ieškovui dėl atleidimo iš darbo sumokėtas išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas iš darbo buvo realiai atleistas, darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasibaigę ir atnaujinti tik po tam tikro laiko, todėl atsakovas privalėjo ieškovui išmokėti minėtas išmokas. Išmokant išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas jokios skaičiavimo klaidos nebuvo padaryta, jokių kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima reikalauti grąžinti permokėtą ar neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuota su darbo santykiais susijusį mokėjimą, įstatymas nenumato. Atsakovas iš ieškovo išskaitė 100 proc. ieškovo darbo užmokesčio už 2011 m. sausio mėnesį ir tai yra teisės pažeidimas. Atsakovas praleidęs nurodytus mokėjimo terminus privalo sumokėti ieškovui 0,06 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 40,78 Lt. Ieškovas nurodė, kad su žmona augina du nepilnamečius vaikus, žmonos gaunamos piniginės išmokos nepakako šeimai išlaikyti. Atsakovo ieškovui mokamas darbo užmokestis buvo vienintelės ieškovo gaunamos pajamos, o atsakovui neišmokėjus viso darbo užmokesčio už 2011 m. sausio mėnesį ir dalies darbo užmokesčio už 2011 m. vasario mėnesį, ieškovas neteko jo šeimai reikalingų pajamų, dėl ko patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 546,00 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. sausio mėnesį, 84,42 Lt dydžio dalį darbo užmokesčio už 2011 m. vasario mėnesį, iš viso – 630,42 Lt, taip pat 40,78 Lt delspinigių už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, 10000,00 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2011-07-11 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad teismas 2011-12-13 sprendimu pripažino, kad ieškovas į darbą ankstesnėmis sąlygomis yra grąžintas nuo 2010-10-04 bei konstatavo, jog kliūčių ieškovui grįžti į darbą nėra. Sprendime pažymėta, kad 2010-10-01 įsakymu atsakovas įgyvendino ieškovo jam pateiktus reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. Minėtas sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu, dėl to ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovo laikotarpyje nuo 2010-10-04 iki 2011-01-12 nesiejo jokie darbo santykiai, neatitinka tikrovės. Darbiniai santykiai nuo 2008-12-01 iki 2010-11-22 nebuvo nutraukti. Tą patvirtina 2010-11-22 VSDFV Vilniaus skyriaus išduota pažyma Nr. (8.31)3-75514. Atsakovas neišskaičiavo iš ieškovo visos išmokėtos išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Iš viso ieškovui buvo išmokėta 1629,97 Lt suma. Atšaukus ieškovo atleidimą ir atstačius pilną darbo laiką laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-08-30 ir apie tai informavus VSDFV reikėjo iš naujo perskaičiuoti darbo užmokestį ir nedarbingumo pašalpas iš darbdavio lėšų už pirmas dvi dienas. Iš viso ieškovui išmokėtina suma sudarė 401,98 Lt. Po darbo laiko perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-08-30 ieškovui buvo padaryta priemoka – 280,89 Lt. Dėl išmokėtos išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ieškovui susidarė 1508,88 Lt darbo užmokesčio permoka, kurios grąžinti atsakovas neprašė ir nereikalavo, o padengė einantį ieškovo darbo užmokestį: už 2010-09 laikotarpį padengta – 774,00 Lt; už 2010-10 laikotarpį padengta – 104,46 Lt; už 2011-01 laikotarpį padengta – 546,00 Lt; už 2011-02 laikotarpį padengta – 84,42 Lt. Pilnai sudengus apskaičiuotas išmokėtinas darbo užmokesčio sumas, darbo užmokesčio už 2011-02 laikotarpį likutis, t.y. 689,58 Lt, buvo pervesta į ieškovo sąskaitą. Nuo 2010-10-04 iki 2011-01-11 ieškovas į darbą atvykęs nebuvo ir savo pareigų nevykdė, ieškovas pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2010-10-19. 2011-02-02 atsakovas priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kuriuo ieškovui buvo paskirtas papeikimas. Netaikant įskaitymo ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes ieškovui būtų priskaityta ir išeitinė išmoka, ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir darbo užmokestis. Atsakovas pažymi, kad pagal Kauno apygardos teismo 2009-03-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-817-324/2009, taikyti išmokėtos išeitinės išmokos išskaitymą iš darbuotojui priskaičiuoto mokėtino vidutinio darbo užmokesčio, jokių kliūčių nėra. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas nepriskiriama nei prie sumų, iš kurių draudžiama išieškoti, nei prie atvejų, kada draudžiamas įskaitymas. Su ieškovu yra pilnai atsiskaityta ir atsakovas neturi ieškovui jokių įsiskolinimų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų pagrindu. Nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo formai kilti – nenustatyta neteisėtų darbdavio veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo būti padaryta neturtinė žala. Teismo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei patikslino ieškininius reikalavimus, nurodydamas, kad prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 546,00 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. sausio mėn., 84,42 Lt dydžio dalį darbo užmokesčio už 2011 m. vasario mėn., iš viso 630,42 Lt, 94,27 Lt delspinigių už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, skaičiuojant iki atleidimo iš darbo dienos 2011-10-01 ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-10-01 iki teismo sprendimo įvykdymo, kitus pareikštus reikalavimus ieškinyje palaiko ir prašo juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad negalima išieškoti permokėto ir neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus jei padaryta skaičiavimo klaida. Atsakovas, išskaičiuodamas visą atlyginimą, ieškovą paliko be pragyvenimo šaltinio, todėl toks atsakovo elgesys sukėlė ieškovui dvasinus išgyvenimus, ieškovas turėjo žemintis prašydamas savo uždirbtų pinigų ir tuo buvo patirta neturtinė žala (b.l. 65-66, 75-76).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo, tačiau su juo buvo atsiskaityta, o į darbą ieškovas grąžintas paties valia, remiantis teismo sprendimu. Darbo santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, tai patvirtina Sodros pažyma. Darbo užmokestį ieškovas gavo 2010-08-30, todėl darbo užmokestis sumokėtas laiku ir nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių. Išnykus atleidimo faktui, išnyko pagrindas išmokėti su atleidimu susijusias išmokas (b.l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-28 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9). 2010-04-19 pranešimu darbo sutartis buvo nutraukta (b.l. 11). 2010-10-01 UAB „Vilniaus gaira“ įsakymu ieškovas nuo 2010-10-04 grąžintas į darbą (b.l. 13). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimu ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmestas (b.l.15-17). Atkūrus darbo santykius, atsakovas išskaičiavo iš ieškovo darbo užmokesčio 1508,88 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką, kurio buvo išmokėtos ieškovą atleidus iš darbo (b.l. 24).

2011-09-30 ieškovas iš darbo atleistas (b.l. 67).

Byloje kilo ginčas dėl darbdavio padaryto įskaitymo teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

DK 224 str. yra numatyti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai, tačiau įstatymas galimybės darbdaviui išskaičiuoti iš darbo užmokesčio darbdavio sumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką nenumato. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl įskaitymo LR CK 6.134 str. pagrindu, kadangi ta aplinkybė, jog darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, išskaitymas iš darbo užmokesčio yra teisiškai nepagrįstas. Kadangi darbo užmokesčio mokėjimas yra atsakovo piniginė prievolė, atsakovas nepagrįstai taikė įskaitymą ir neišmokėjo darbo užmokesčio dalies, neesant ginčo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydžio, reikalavimas priteisti 546,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 metų sausio mėnesį ir 84,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį už 2011 m. vasario mėnesį, tenkintinas.

Teismui konstatavus darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimo faktą ir nenustačius darbuotojo kaltės, atsiranda pagrindas atsakomybės taikymui. Darbo kodekso nuostatos numato galimybę priteisti delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti laiką.

Vadovaujantis LR DK 207 str., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimo faktas rodo netinkamą darbo sutarties vykdymą. Dėl šių neteisėtų veiksmų numatyta atsakomybė – netesybos delspinigių forma. Teismas daro išvadą, jog pavėluoto atsiskaitymo faktas ir darbuotojo kaltės nebuvimas yra pagrindas priteisti ieškovui delspinigius. LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje(jeigu jos nėra, -darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Delspinigiai paskaičiuotini tokiu būdu: 546,00 Lt x 0,06 % x225 dienų ? 74,25 Lt; 84,42 Lt x 0,06 % x 197 dienų ? 9,85 Lt). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovui iš atsakovo priteistina 94,27 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-02-10 iki 2011-10-01 (už 546,00 Lt) ir už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2011-10-01 (už 84,42 Lt).

Tuo atveju, jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimą už visą uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008) Šiuo atveju neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 630,42 Lt, todėl ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką tenkintinas iš dalies ir priteistinas ne vidutinis darbo užmokestis, o neišmokėta darbo užmokesčio dalis, t.y. 630,42 Lt nuo 2011-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo teismo priteisti 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas iš tikrųjų būtų patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Kadangi ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., kad dėl dalies darbo užmokesčio neišmokėjimo jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti, reikalavimas priteisti 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetamas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6. 37 str. 1 d. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Piniginės prievolės atveju buvę darbuotojai taip pat turi teisę reikalauti priteisti iš buvusio darbdavio palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Atsisakymas tenkinti tokius reikalavimus pažeistų lygybės įstatymui principą, o buvusių darbuotojų turtiniai interesai būtų ginami menkiau negu kitų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-856/2003). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-06-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Lt turėtos išlaidos už advokato paslaugas (b.l.49,69). Atsakovas prašo atlyginti jo turėtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 1815,00 Lt (b.l. 70,71).

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta 62,50 % ieškovo reikalavimų, ieškovui priteisiama 62,50 % jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – 37,50 %.

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškovo - ieškinys ir reikalavimų patikslinimas, atsakovo – atsiliepimas į ieškinį), pačios bylos apimtį (I tomas), į tai, kad advokatų kontora yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama byla, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo ir atsakovo advokato pagalbai apmokėti mažina iki 700,00 Lt. Ieškovui priteistina 437,50 Lt (62,50 % nuo 700,00 Lt). Kadangi atsakovas turi teisę į 37,50% atstovavimo išlaidų atlyginimą, jam priteistina 262,50 Lt. Patirtas atstovavimo išlaidas įskaičius, ieškovui iš atsakovo priteistina 175,00 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. iš atsakovo UAB „Vilniaus gaira“ priteistinas 70,00 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259 str., 268- 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus gaira“, ja.k. 125664184, buveinė S. Žukausko g. 39, Vilniuje, ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai

630,42 Lt (šeši šimtai trisdešimt Lt 42 ct) skolos, 94,27 Lt (devyniasdešimt keturi Lt 27 ct) delspinigių, 630,42 (šeši šimtai trisdešimt Lt 42 ct) dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, nuo 2011-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175,00 Lt (šimtas septyniasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus gaira“, ja.k. 125664184, buveinė S. Žukausko g. 39, Vilniuje, 81,58 Lt (aštuoniasdešimt vienas Lt 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė