- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8715-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02214-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro, VĮ “Turto bankas”, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei Vilijai Partaukienei, valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (V. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), po savo mamos J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir savo tėvo F. J. (F. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais neregistruotais statiniais (gyvenamuoju namu (asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase pažymėtas lAl/m (48,56 kv. m bendras naudingas plotas) ir ūkio pastatais – 211/m ūkio pastatas, 311/m ūkio pastatas, 411/m ūkio pastatas, 511/m ūkio pastatas, 611/m ūkio pastatas, 711/m ūkio pastatas, 811/p ūkio pastatas, 911/b rūsys bei kiemo statiniai) bei daiktines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, jog V. J. dėdė V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes V. J. kitų įstatyminių įpėdinių neturi. Mirusysis V. J. po savo tėvų mirties paveldėjimui įforminti dokumentų nebuvo susitvarkęs, todėl iki šios dienos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės yra registruotos pareiškėjo senelio (mirusiojo V. J. tėvo) F. J. vardu, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotoja yra nurodyta J. J. (mirusiojo V. J. motina).
3. J. J. ir F. J. susituokė (duomenys neskelbtini) J. J. ir F. J. turėjo du vaikus – M. J. (pavardė po santuokos – T.), kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini). M. T. turėjo vieną sūnų, t. y. pareiškėją V. J. Mirusysis V. J. vaikų neturėjo, santuokos sudaręs nebuvo, todėl pareiškėjas V. J. yra vienintelis savo dėdės V. J. įstatyminis įpėdinis.
4. J. J. ir F. J. testamento nebuvo sudarę. V. J. po savo tėvų mirties pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis visu palikimu, t. y. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais neregistruotais statiniais, taip pat žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei visais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. V. J. po savo tėvų mirties kaip savininkas rūpinosi visu turtu, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure bylos dėl mirusios J. J. ir mirusio F. J. paveldimo turto nėra užvestos. Mirusių J. J. ir F. J. dukra M. T., t. y. pareiškėjo mama dėl mirusių savo tėvų palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir jokiu kitu būdu palikimo nepriėmė. Palikimą V. J. priėmė po patikėjų J. J. ir F. J. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po patikėjų mirties faktiškai jų turėtu turtu disponavo – faktiškai gyveno, išlaikė turtą, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines atliekas.
5. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad valstybės įmonė ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. J. ir F. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. ir F. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė V. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). VMI neturi informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusio V. J. paveldėtiną turtą ir įpėdinius, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J. mama (pareiškėjo senelė) J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirė V. J. tėvas (pareiškėjo senelis) F. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Po J. J. ir F. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl turto paveldėjimo į notarą nei pareiškėjo mama M. T. (ikisantuokinė pavardė – J.), nei pareiškėjo dėdė V. J. nesikreipė. Po V. J. tėvų (pareiškėjo senelių) mirties V. J. tėvams priklausiusį turtą pradėjo valdyti faktiniu valdymu, t. y. toliau gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi visu palikimu, mokėjo mokesčius. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo dėdė V. J. mirė, šeimos neturėjo. Po jo mirties pareiškėjas V. J. kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjui V. J. reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, jog galėtų priimti dėdės V. J. faktiniu valdymu priimtą palikimą po V. J. tėvų (pareiškėjo senelių) J. J. ir F. J. mirties.
10. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog V. J. nuolat rūpimosi turtu, kuris liko po jo tėvų J. J. ir F. J. mirties. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog po J. J., mirusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir F. J., mirusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties V. J., miręs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
11. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po J. J. ir F. J. mirties V. J. palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. J., mirusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir F. J. (F. J.), mirusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties V. J. (V. J.), miręs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė faktiniu valdymu
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.