Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas septynis kartus, iš kurių paskutinį kartą 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 39 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Be to, A. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: A. L., žinodamas, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 8 d., jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo (2022 m. sausio 21 d.), tyčia vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 7.30 val., Šatrijos Raganos g. 9, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodytų duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, dėl to A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (15 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti 2025 m. rugsėjo 9 d. užfiksuoti A. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nustatyta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0191 (patikros sertifikatas Nr. 2359774, galiojo iki 2025 m. lapkričio 21 d.) rodmenys patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 9 d., 7.33 val., A. L. nustatytas 2,17 prom. girtumo laipsnis, o 7.53 val. – 2,20 prom. girtumo laipsnis (31–35 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Audi“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 530 eurų (40 b. l.).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. L. 2021 m. spalio 22 d. telefonu buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) atlikimo tvarka ir sąlygomis (55–63 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo. Arešto bausmę A. L. atliko 2022 m. sausio 21 d. (96–98 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. L. teisme savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be A. L. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir liudytojo M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas M. R. patvirtino, kad bylai aktualiu laiku pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą pamatė keistai manevruojantį automobilį „Audi“, kuris buvo sustabdytas Šatrijos Raganos g., ties pastatu Nr. 9, Vilniuje, kurį vairavo A. L.. Pasak liudytoju apklausto pareigūno, A. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir alkotesteriu patikrintas asmens blaivumas, nustatyta, kad A. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tokią tiesą byloje patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas BPC pateiktas garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte A. L. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio kvitų duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus A. L. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. L. 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 7.30 val., Šatrijos Raganos g., ties pastatu Nr. 9, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl tokia A. L. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai, kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad A. L. žinojo, jog jam draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamasis įsakymas A. L. buvo įteiktas asmeniškai, be to Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateikė informaciją, kad A. L. 2021 m. spalio 22 d. telefonu buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) atlikimo tvarka ir sąlygomis (55–63 b. l.).

Byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu nustatyta, kad A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 39 parų arešto bausmę atliko 2022 m. sausio 21 d. (79 b. l.), tad būtent nuo šios dienos jam prasidėjo 5 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) terminas. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. 2025 m. rugsėjo 9 d. vairavo automobilį „Audi“, darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės ir, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip šiurkščiai pažeidinėjo įstatymus ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tai patvirtina, kad A. L. piktybiškai ir tyčia vengė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors žinojo, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam yra paskirta, o kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis neprisimena jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino yra vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad A. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu – draudimą 5 metus vairuoti kelių transporto priemonę, kai jis 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 7.30 val., vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

A. L. atsakomybę dėl jo padarytų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,

BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. L., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui. Nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties; skiriant bausmę atsižvelgiama į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinta ir tai, kad A. L. praeityje teistas septynis kartus, iš kurių net trečią kartą šiuo nuosprendžiu teisiamas už vairavimą esant neblaiviam (72–81 b. l.), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus, paskirtų piniginių baudų nemoka (83–91 b. l.). A. L. yra nevedęs, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo posėdžio metu teigė dirbantis neoficialiai (duomenys neskelbtini) srityje. Byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo A. L. klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad A. L. po nusikalstamų veikų padarymo buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,17 prom.), transporto priemonė vairuota mieste, gatvėje, darbo dienos ryte, kai eismas įprastai būna intensyvesnis, neturint teisės vairuoti, vairavimas neblaiviam buvo pavojingas elgesys, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. A. L. už vairavimą būnant neblaiviu anksčiau teistas arešto bausme, tačiau tai jo nesustabdė nuo naujų nusikaltimų darymo.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes, už nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, - 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus pakankamos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad A. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal savo pavojingumą ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmė keistina laisvės atėmimu, bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu), A. L. skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. L. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

A. L. praeityje septynis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau jo atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs. Jis, kaip minėta, septynis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, o tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, A. L. teismui aiškino, kad šiuo metu neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) srityje, turi gyvenamą vietą, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, problemų dėl alkoholio vartojimo teigė neturįs. Be to, teisiamojo posėdžio metu A. L. itin kritiškai vertino savo elgesį, yra motyvuotas elgtis tinkamai ir daugiau nenusižengti įstatymams. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, A. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. L. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. L. bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie priverstų A. L. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus A. L. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors, nagrinėjamu atveju, A. L. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vadovaujantis teismų praktika, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai teisė vairuoti už analogiško nusikaltimo padarymą buvo atimta. Vairuodamas transporto priemonę, A. L. pažeidė ir KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad A. L. vairavo automobilį 2025 m. rugsėjo 9 d. – antradienį, ankstų darbo dienos rytą – 7.30 val., Šatrijos Raganos g., Vilniuje, kur eismas, iš esmės, visada yra intensyvesnis. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamojo, tiek jo draugų, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teismui pripažino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tačiau paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Šios aplinkybės rodo A. L. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad A. L. skirtinas prokuroro prašomas maksimalaus dydžio (skaičiuojant nuo vienerių iki septynerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. L. nustatyta, kad jis, nusikalstamų veikų padarymo metu, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise, pagal byloje esančią pirkimo-pardavimo sutartį, priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė A. L. paskirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių.

Teismas įvertina tai, kad A. L. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors teisme A. L. ir teigė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau pagal A. L. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. L. jau trečią kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tinkamai savo elgesio nekeičia, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, kuris turi būti įvykdytas per vienerius metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 9 d., 7.30 val., iki 2025 m. rugsėjo 9 d., 14.13 val., (99–100, 126 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. L. laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (122–125 b. l.) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. iki 2026 m. kovo 17 d. laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius, naikintinas.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. L. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. 7.30 val. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. 14.13 val. (viena para), kaip atliktą vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, netaikant intensyvios priežiūros, bet visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant A. L. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. L. konfiskuoti automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

A. L. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.