Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant vertėjai A. T., ieškovo atstovams advokatams R. B., A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovui A. L. dėl sumokėto avanso priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas O. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. L. 250 000 Lt sumokėto avanso, 8 612,92 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu 2007-06-29 sudarė preliminariąją žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudarant ieškovas atsakovui sumokėjo 250 000 Lt avansą, nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą šią sumą atsakovas turi grąžinti ieškovui.

Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-30 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo A. L. 250 000 Lt sumokėto avanso, 8 612,92 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3570 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 3086 Lt žyminio mokesčio ieškovui O. B..

Į 2010-08-23 teismo posėdį atsakovas neatvyko. Gautas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl pooperacinio reabilitacijos kurso. Vadovaudamasis LR CPK 246 str. 2 d. teismas bylos nagrinėjimą atideda tuomet, jei neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ta pati teisės norma numato, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikytina svarbia teismo posėdžio atidėjimo priežastimi. Be to, civilinės bylos nagrinėjimas tęsiasi labai ilgai, t. y. nuo 2009-03-12. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestinas ir byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-06-29 sudarė preliminariąją žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nupirkti iš atsakovo 21,74 procento žemės sklypų. Pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 250 000 Lt, pinigų gavimui papildomai patvirtinti atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį vekselį. Pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2008-06-30. Per nustatytą terminą ir iki ieškinio pateikimo teismui pagrindinė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Atsakovas teigia, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Teismo nuomone, šie argumentai laikytini nepagrįstais. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (LR CK 6.969 str.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003 m., 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (LR CK 6.969 str. 4 d.). LR CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, tačiau LR CK 1.93 str. bei LR CPK 177 str. 4 d. nuostatose nedraudžiama jungtinės veiklos sandorį įrodinėti visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė esminių jungtinės veiklos sutarties elementų. Atsakovas junginės veiklos (partnerystės) sutartį įrodinėja sudarytomis preliminariosiomis žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. 2007-06-29 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su ieškovu; 2007-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini) sutartimi, sudaryta su V. N., ir 2007-03-28 Nr. 2007/03 sutartimi, sudaryta su V. P., bei šių sutarčių pagrindu išduotais vekseliais. Teismo nuomone, šios sudarytos sutartys neatspindi šalių valios kooperuotis bendrai veiklai ar tikslui, neatspindi šalių valios bendrai veikti. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, kad ieškovas nusišalino nuo bet kokių veiksmų organizuojant, spartinant žemės sklypo paskirties pakeitimo darbus, prisidėti piniginėmis lėšomis (b. l. 51). Darytina išvada, kad ieškovo valia nebuvo nukreipta bendrai veiklai su atsakovu. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas neįrodė, pagal LR CPK 178 str. reikalavimus, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

LR CK 6.165 str. reglamentuojama preliminarioji sutartis, t. y. šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, t. y. šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Iš LR CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Tačiau preliminariosios sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė, todėl leidžiama šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų suprantant ją siaurąja LR CK 6.165 str. 1 d. reikšme, tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir LR CK 6.165 str. 1 d. Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuosiuose santykiuose neatsiranda piniginės prievolės. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, įvertina, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus.

Iš pasirašytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima spręsti, kad atsakovui buvo perduota 250 000 Lt suma, kuri turėjo būti įskaityta į perkamo žemės sklypo kainą. Šiuo atveju perduota suma teismo laikytina avansu, t. y. kaip išankstinis daikto, šiuo atveju žemės sklypų, kainos dalies sumokėjimas. Šalys buvo sutarusios iki 2008-06-30 sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jos nesudarė. Vadovaujantis LR CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. LR CK 6.315 str. 3 d. numato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus 250 000 Lt pinigus. Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pakanka ieškiniui tenkinti, todėl jis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 250 000 Lt sumokėto avanso.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 612,92 Lt palūkanos bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus visiškai atlygintinos šalies turtėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 6270 Lt. Atsižvelgiantį bylos sudėtingumą, rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, ieškovui priteisina suma mažintina iki 3000 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.) Ieškovei priteistina 67 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei 3086 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-30 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L. 250 000 Lt sumokėto avanso, 8 612,92 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 67 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu bei 3086 Lt žyminio mokesčio ieškovui O. B..

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.