- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1435-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03294-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-364/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vita Activa“ patikslintu ieškiniu (b. l. 161-167, t.I) prašė pakeisti 2008-04-07 tarp jos ir atsakovės „Swedbank“, AB sudarytos Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN „Pagrindinių kredito Nr. 08-026668-IN sąlygų“ sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 metų liepos 17 diena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu (b.l. 87-93, t. III) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė „Swedbank“, AB, buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“, ir ieškovė UAB „Vita Activa“ 2008 m. balandžio 7 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN, remiantis kuria ieškovei UAB „Vita Activa“ buvo suteiktas 985.287,30 eurų sumos kreditas. Suteikto kredito paskirtis - nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimas. Kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2008 m. spalio 7 diena. 2008 m. spalio 16 d. šalys pasirašė susitarimą Nr.08-026668-IN-I Dėl 2008-04-07 Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN sąlygų pakeitimo, kuriuo galutinį kredito grąžinimo terminą nustatė 2009 m. balandžio 16 d. 2009 m. balandžio 17 d. šalys pasirašė susitarimą Nr.08-026668-IN-2 Dėl 2008-04-07 Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo galutinį kredito grąžinimo terminą nustatė 2009 m. liepos 17 d., papildomai numatė kredito sutarties užtikrinimo priemones. Atsakovė „Swedbank“, AB 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. SR-4402 ieškovei UAB „Vita activa“ pranešė, kad nepašalinus su „Swedbank“, AB pasirašytos 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) pažeidimų, bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą. UAB „Vita Activa“ pradelsti įsipareigojimai atsakovei „Swedbank“, AB 2010 m. kovo 22 d. pagal 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) sudarė 1.213.257,92 eurus. Teismas nustatė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, net du kartus sutiko atidėti kredito grąžinimo terminą šešiems mėnesiams. Kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. liepos 17 d. Ieškovė UAB „Vita Activa“ savo įsipareigojimų pagal su atsakove „Swedbank“, AB pasirašytą 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) nevykdo jau 248 dienų, pradelsta skola tik didėja. Teismo nuomone, ieškovė, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų, galimai palankiu teismo sprendimu siekia priversti sąžiningą sutarties šalį pasirašyti nenaudingą sutartį ir tuo pažeisti sutarčių laisvės principą. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, sudarydamos kredito sutartį prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė įsipareigojo suteikti kreditą, o ieškovė grąžinti jį, bei sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, todėl ir ieškovė turi įvykdyti 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygas. Ieškovė yra verslininkas, gautus kreditus panaudojo savo verslui vystyti, jam plėsti ir gauti pelną, todėl ieškovei taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ir CK 6.256 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai vykdomus reikalavimus. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutartys būtų keičiamos šalių susitarimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Teismas nenustatė nei vienos CK 6.223 straipsnyje numatytos sąlygos, kuriai esant galėtų pakeisti pasirašytos sutarties sąlygas. Be to šiuo atveju ieškovės besąlygiškas reikalavimas keisti sutartį yra nepateisinamas, nes neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas sprendė, jog ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, nes ieškovo pateikti raštai yra nekonkretūs, abstraktūs, juose keliami refinansavimo ar papildomo finansavimo klausimai, tačiau nepateikta jokio konkretaus pasiūlymo atsakovei „Swedbank", AB dėl kredito grąžinimo periodiškumo (grafiko), papildomo prievolių užtikrinimo ir pan. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Vita Activa“ neįrodė įstatyminių pagrindų, būtinų teisminiam sutarties pakeitimui, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 98-104, t.III) ieškovė UAB „Vita Activa“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu dėl sekančių argumentų:
1.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės nekonkretūs ir abstraktūs raštai dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš principo negali būti laikomi išankstiniu kreipimusi į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė paskutinį pasiūlymą dėl Kredito sutarties pakeitimo atsakovei pateikė 2009 m. lapkričio 11d. rašte, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Todėl ieškovė pareiškė ieškinį laikydamasi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
2.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, kadangi ne visada principo pacta sunt servanta besąlygiškas laikymasis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, tam tikrais atvejais jo taikymas gali lemti kitų civilinės teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) pažeidimą. Įstatymo leidėjo CK įtvirtinta sutarčių sąlygų pakeitimo teismo sprendimu galimybė yra vienas iš būdų, kuriuo gali būti sumažinami ar išvengiami vienai šaliai dėl nenaudingo sutarties vykdymo galintys kilti neigiami padariniai. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Dėl nurodytų priežasčių, teismo išvada, kad vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams, nes sutartis būtų keičiama tik vienos šalies UAB „Vita Activa“ naudai yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007 nagrinėdamas sutarties pakeitimo klausimą išaiškino, kad „CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sutarties pakeitimo sąlyga - kitos sutarties šalies esminis sutarties pažeidimas - gali būti aiškinama ne tik kaip sudarytos sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Sutarties pažeidimas gali būti padarytas ir sutarties sudarymo metu, be to, sutarties šalis nebūtinai turi iš karto šį pažeidimą įžvelgti.“ Būtent tokį pažeidimą yra padariusi atsakovė, kurios padarytas esminis sutarties pažeidimas pasireiškė jo nesąžiningumu (nebendradarbiavimu) sudarant sutartį ir ieškovei tai paaiškėjo tik po sutarties sudarymo.
3.Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neanalizavo to fakto, kad žemės sklypo nuomos teisės ir ant jo esantys statiniai už gautą kredito sumą buvo įsigyti ne spekuliaciniais, o nekilnojamojo turto projekto vystymo tikslais, siekiant grąžinti kredito sumą ne perpardavus nuomos teises, o atsiskaitant lėšomis, gautomis iš būsimo prekybos centro, kurio statybą sutarties sudarymo momentu žadėjo finansuoti atsakovė, nuomos. Trumpalaikės paskolos refinansavimas suteikiant ilgalaikę paskolą buvo esminė sąlyga, be kurios sutartis apskritai nebūtų sudaryta, kadangi pats žemės sklypas ieškovei nebuvo reikalingas. Šios aplinkybės sutarties sudarymo momentu buvo gerai žinomos atsakovei ir su ja suderintos, kadangi šis nekilnojamojo turto vystymo projektas buvo vykdomas atsižvelgiant į nuoseklią šalių bendradarbiavimo patirtį. Todėl abipusiu šalių susitarimu į sutartį buvo įtraukta nuostata, įpareigojanti ieškovę pateikti atsakovui ketinimų protokolą (jau sudarytą nuomos sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“) dėl būsimo prekybos centro nuomos, kuriame nurodytos nuomos pajamos turi būti ne mažesnės kaip 240.000 litų (pirmos Sutarties redakcijos 3.1.1.2 punktas). Jeigu šalys būtų susitarusios tik dėl trumpalaikio kredito suteikimo, ir nebūtų taręsi dėl šio kredito refinansavimo suteikiant ilgalaikę paskolą prekybos centro statybai, nebūtų buvę jokios prasmės į sutartį įtraukti nuostatą dėl ketinimų protokolo pateikimo atsakovei, kadangi atsakovės interesams užtikrinti visiškai būtų pakakę sutartyje numatyto nekilnojamojo turto įkeitimo. Ieškovės ketinimus vystyti, o atsakovės - finansuoti projektą rodo faktas, kad sutartis su UAB „Senukų prekybos centras“ buvo sudaryta dar prieš pasirašant sutartį su atsakove, kad šalims derantis dėl kredito suteikimo sąlygų, derybų metu galima būtų ją pateikti, kaip atsakovės interesų užtikrinimo priemonę - pajamų, iš kurių turėjo būti grąžintas kreditas, patvirtinimą, kadangi atsakovei buvo žinoma, kad UAB „Senukų prekybos centras“ yra patikimas ieškovės partneris ir pajamų šaltinis, nes jau baigtame vystyti nekilnojamojo turto projekte - prekybos centre Elektrėnuose - būtent ši bendrovė tuo metu mokėjo ir iki šios dienos moka nuompinigius, iš kurių ieškovė iki dabar gauna stabilias pajamas, o atsakovė - palūkanas ir kredito sumą.
4. Atsakovės veiksmai po sutarties sudarymo rodo akivaizdų jos nesąžiningumą. Šalims pasirašius sutartį ir ieškovei pateikus sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“ bei išsinuomojus žemės sklypą ir įsigijus jame esančius statinius, atsakovė, prieš tai žadėjusi finansuoti prekybos centro statybą ir refinansuoti kreditą bei žinodama, kad žemės sklypas buvo išsinuomotas ir statiniai įsigyti būtent šio prekybos centro statybai, nenurodydama jokių aiškių motyvų, staiga atsisakė suteikti ilgalaikę paskolą ir refinansuoti trumpalaikę paskolą. Atsakovė, pasinaudodama ieškovo sunkia padėtimi, net du kartus pasiūlė pratęsti kredito grąžinimo terminą, nustatydama vis didesnes palūkanas ir suteikdama ieškovei vilčių, kad atsakovas prisidės prie nekilnojamojo turto projekto vystymo žemės sklype. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad nors šalys ir tarėsi dėl būsimo paskolos refinansavimo ir būsimo prekybos centro statybos finansavimo, tačiau jokia konkreti nuostata dėl kredito refinansavimo į sutartį atsakovės iniciatyva nebuvo įtraukta. Nurodyti atsakovės veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė sutarties sudarymo metu elgėsi nesąžiningai, kadangi nuo pat pradžių žinojo, kad jai nėra realios galimybės finansuoti būsimo prekybos centro statybų žemės sklype, tačiau šios esminę reikšmę sutarties sudarymui turėjusios aplinkybės neatskleidė ieškovei ir dar pratęsdama sutartį sugebėjo pasipelnyti iš ieškovės gaudama dideles palūkanas - iš viso atsakovei buvo sumokėta 258.044,02 Lt, o vėliau ir siekdama atsiimdamas jai įkeistus žemės sklypus, kuriuose jau yra išvystyti nekilojamojo turto projektai - prekybos centrai, duodantys stabilias pajamas. Atsakovė nuo pat sutarties sudarymo momento elgėsi nesąžiningai, t.y. grubiai pažeidė šalių pareigą bendradarbiauti, kadangi neatskleidė ieškovei esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui turinčių aplinkybių ir taip iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovė, remdamasi CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi pilną teisę teisme prašyti pakeisti sutartį.
5. Įvertinusi ekspertų prognozes dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos atsigavimo ir atlikusi savo piniginių srautų pesimistinius skaičiavimus, ieškovė nustatė, kad jau 2012 m. antrame - trečiame ketvirčiuose jo turtas viršys įsipareigojimus, o 2013 metų pabaigoje - 2014 metų pradžioje bus pajėgi grąžinti atsakovei visą kredito sumą. Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo pakeisti sutartį ir pratęsti kredito grąžinimo terminą 5 metams, nustatant, kad kreditas turi būti grąžintas atsakovui 2014 metų liepos 17 d. Siekdama įrodyti piniginių srautų skaičiavimo pagrįstumą, ieškovė 2012-01-09 teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau teismas protokoline nutartimi prašymą atmetė. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad paskirta ekspertizė padėtų teismui visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai ištirti pateiktus įrodymus. Ieškovė savo prašymą dėl ekspertizės motyvavo tuo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė pateiktą paskolos grąžinimo grafiką ir abejojo tuo, kad tai įmanoma įgyvendinti. Teismo paskirta ekspertizė turėjo atsakyti į klausimą, ar ieškovės pateikti skaičiavimai yra teisingi. Teismas, atmesdamas šį prašymą, užkirto galimybę tinkamai įvertinti ieškovės pateiktą įrodymą, tokiu būdu pažeidė ieškovės teisę į visapusišką ir išsamų bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 2-10, t.IV) atsakovė „Swedbank“, AB prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei paskirti 20.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 10.000 Lt „Swedbank“, AB naudai. Nurodė, kad ieškovės UAB „Vita Activa“ pradelsta skola „Swedbank“, AB 2011 m. rugsėjo 26 d. padidėjo iki 2.464.639,07 eurų. Nors kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. liepos 17 d., ieškovė savo įsipareigojimų pagal 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) nevykdo jau daugiau kaip du su puse metų, per kuriuos ieškovės pradelsta skola tik didėja. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, neva ji rūpinasi kredito grąžinimu, deda pastangas, kad kiek įmanoma greičiau grąžintų atsakovei įsiskolinimą, bei ketina toliau vystyti savo verslą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės 2009-09-09, 2009-10-04 ir 2009-11-11 raštų negalima laikyti pasiūlymu pakeisti kredito sutarties sąlygas, atitinkančių CK 6.223 straipsnio 3 dalį. Atsakovė, jeigu būtų gavusi UAB „Vita Activa“ prašymą pratęsti kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, su tokiu prašymu nebūtų sutikusi. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bankas buvo įsipareigojęs pratęsti kredito sutartį. Byloje nėra jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o rašytiniai įrodymai, t.y. ginčo kredito sutartis ir liudytojo P. J. paaiškinimai patvirtina, kad jokių išankstinių „Swedbank", AB įsipareigojimų neribotai (ir/ar ribotai) tęsti ginčo kredito grąžinimo terminą nebuvo. Tiek apeliantė, tiek atsakovė, sudarydami ginčo kredito sutartį prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - „Swedbank", AB įsipareigojo suteikti kreditą, o UAB „Vita Activa" grąžinti jį, bei sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. „Swedbank“, AB savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, todėl ir UAB „Vita activa“ juos turi įvykdyti pagal pasirašytos kredito sutarties sąlygas. Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.204 straipsniu, nes šią teisės normą galima taikyti tik tada, kai aplinkybių, kurios suvaržo sutarties vykdymą nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Apeliantė yra verslininkas ir iš banko gautą kreditą panaudojo savo verslui vystyti, jam plėsti ir gauti pelną, t.y. statyti ir parduoti ar nuomoti nekilnojamojo turto objektus, todėl jai taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ir CK 6.256 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai vykdomus reikalavimus. Atsakovės nuomone, ieškovė, pateikdamas ieškinį ir apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo teisėmis ir veikia prieš sąžiningą ir teisingą ginčo sprendimą, todėl teismas turi atsisakyti ginti jos teises ir apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip siekė, kad bylinėjimosi laikotarpiu bankas negalėtų gauti savo reikalavimo patenkinimo, o ieškovė galėtų teismo procesinių sprendimų pagalba nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi ieškovė savo įsipareigojimų bankui nevykdo jau daugiau nei du su pusę metų, todėl šios civilinės bylos iniciavimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas nesusijęs su naujų aplinkybių aiškinimusi, savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ieškovė grindė tik ta aplinkybe, kad byla yra sudėtinga.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vita Activa“ ir atsakovė „Swedbank“, AB 2008 m. balandžio 7 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN, remiantis kuria ieškovei UAB „Vita Activa“ buvo suteiktas 985.287,30 eurų sumos kreditas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimui. Kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2008 m. spalio 7 diena. 2008 m. spalio 16 d. šalys pasirašė susitarimą Nr.08-026668-IN-I Dėl 2008-04-07 kredito sutarties Nr. 08-026668-IN sąlygų pakeitimo, kuriuo galutinį kredito grąžinimo terminą nustatė 2009 m. balandžio 16 d. 2009 m. balandžio 17 d. šalys pasirašė susitarimą Nr.08-026668-IN-2 Dėl 2008-04-07 kredito sutarties Nr. 08-026668-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo galutinį kredito grąžinimo terminą nustatė 2009 m. liepos 17 d., papildomai numatė kredito sutarties užtikrinimo priemones (b.l.83-105, t. I). Atsakovė „Swedbank“, AB 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. SR-4402 ieškovei UAB „Vita Activa“ pranešė, kad nepašalinus su „Swedbank“, AB pasirašytos 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. 08-026668-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) pažeidimų, bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą, nes UAB „Vita Activa“ nevykdo įsipareigojimų grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, jos pradelsti įsipareigojimai atsakovei „Swedbank“, AB 2010 m. sausio 28 d. buvo 1.165.653,25 eurų. 2009 09 07, 2009 10 04 ir 2009 11 11 raštais ieškovė kreipėsi į atsakovę „Swedban“, AB dėl paskolos sutarčių, tarp jų ir dėl 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. 08-026668-IN pratęsimo bei restruktūrizavimo, o 2010 02 24 ieškovė UAB „Vita Activa“ pateikė teismui šioje byloje ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kurį Kauno miesto apylinkės teismas apskųstuoju 2012 m. sausio 27 d. sprendimu atmetė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog ieškovės nekonkretūs ir abstraktūs raštai dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš principo negali būti laikomi išankstiniu kreipimusi į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė 2009 09 07, 2009 10 04 ir 2009 11 11 raštais (b.l. 55-59, t. II) prašė pratęsti trijų sutarčių, tarp jų ir 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. 08-026668-IN, galiojimą, paskutiniame rašte nurodė ir penkerių metų terminą. Nors šiuose raštuose ir nenurodyti konkretūs kredito sutarties Nr. 08-026668-IN įvykdymo grafikai (kredito grąžinimo periodiškumas), pačiuose raštuose nurodyti prašymai bei jų argumentavimas yra iš esmės aiškūs ir suprantami. Taigi, kaip vertina teisėjų kolegija, CK 6.223 str. 3 d. reikalavimus, prieš pareiškiant ieškinį pasiūlyti kitai šaliai pakeisti sutartį, ieškovė įvykdė.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai nepripažino, jog sutarties pažeidimą yra padariusi atsakovė, kurios padarytas esminis sutarties pažeidimas pasireiškė jo nesąžiningumu (nebendradarbiavimu) sudarant sutartį ir ieškovei tai paaiškėjo tik po sutarties sudarymo.
Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu, kaip sprendžia teisėjų kolegija, negalima. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė sutartiniuose santykiuose pagal 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. 08-026668-IN bendradarbiavo su ieškove. Taip vertinti leidžia aplinkybės, kad net du kartus – 2008 10 16 ir 2010 04 17 – šalys sudarė papildomus susitarimus, kuriais buvo keičiamos 2008m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. 08-026668-IN sąlygos. Tai, kad , ieškovei neįvykdžius paminėta sutartimi su jos pakeitimais priimtų įsipareigojimų laiku grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, atsakovė nesutiko nustatyti vėlesnio paskolos grąžinimo termino, t.y. pakeiti sutarties sąlygas, nereiškia, jog atsakovė buvo nesąžininga ir nebendradarbiavo su ieškove. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t.y. kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Atsakovei nesutikus su ieškovės reikalavimu, jog paskolos, suteiktos 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartimi Nr. 08-026668-IN grąžinimo terminas būtų nustatytas 2014 m. liepos 17 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra įstatyminių pagrindų, būtinų teisminiam sutarties pakeitimui. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes, kaip vertina teisėjų kolegija, ieškovei nepalankiai susiklosčiusios verslo ekonominės sąlygos, finansiniai sunkumai negali būti pagrindu reikalauti pakeisti sutarties sąlygas.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovė buvo nesąžininga, nes buvo ieškovei pažadėjusi finansuoti prekybos centro (duomenys neskelbtini), Kaune, statybą ir refinansuoti kreditą, tačiau, žinodama, kad žemės sklypas buvo išsinuomotas ir statiniai įsigyti būtent šio prekybos centro statybai, nenurodydama jokių aiškių motyvų, staiga atsisakė suteikti ilgalaikę paskolą ir refinansuoti trumpalaikę paskolą. Šio argumento teisėjų kolegija taip pat negali pripažinti pagrįstu. Atsakovė neigia tokius ieškovės nurodytus savo įsipareigojimus, tarp šalių sudarytoje 2008m. balandžio 7 d. kredito sutartyje Nr. 08-026668-IN tokie atsakovės įsipareigojimai nenumatyti.
Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad teismas pažeidė ieškovės teisę į visapusišką ir išsamų bylos išnagrinėjimą, nes ieškovės prašymu nepaskyrė ekspertizės, kurios metu butų pateiktos išvados, jog ieškovės paskaičiavimai apie galimybes grąžinti paskolą 2014 metais yra teisingi. Svarstant ieškovės reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas pagrįstumą, ieškovė sutinkamai su CK turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį. Tokių nepateikus, įrodymai apie prognozuojamas ieškovės pajamas iki 2014 metų nėra reikšmingi nagrinėjant šią bylą.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo atveju ieškovei iki 2009 m. lapkričio 11 d. (kreipimosi dėl sutarties sąlygų pakeitimo diena) neįvykdžius sutartinių prievolių bei įsipareigojimų pagal 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. 08-026668-IN, atsakovė pagrįstai atsisakė keisti ginčo sutarties sąlygas ir tokiais savo veiksmais nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų (CK 6.200 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas CK6.223 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė ir pagrįstai ieškinį atmetė (CK 1.2 str., 1.5 str., 178 str.).
Remdamasi šias argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo ir nustatė bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino. Dėl šios priežasties keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo apskųstąjį sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš ieškovės valstybei priteisiamos 400 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalis, kurios sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi ( b.l. 143, t. III). Duomenų apie kitas ginčo šalių turėtas išlaidas byloje nėra.
Atsakovė byloje pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo paskirti ieškovei UAB „Vita Activa“ 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant byloje nepagrįstą ieškinį. Tokį prašymą atsakovė reiškė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertina, kad negalima pripažinti, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Teisę teikti ieškinį, kokį pareiškė ieškovė, jai suteikia CK 6.223 str. Ieškovė šia teise pasinaudojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės UAB „Vita Activa“ (juridinio asmens kodas 135782697) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „ Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.