Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, tretieji asmenys – K. K., A. K., M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jos motina K. K., kol ji buvo nepilnametė, ypatingai po to kai ištekėjo, nebenorėjo, kad ji bendrautų su savo biologiniu tėvu. Jos su D. K. motina susilaukė būdama neištekėjusi, kartu su juo negyveno. Tačiau po jos gimimo, motina dar kurį laiką bendravo su juo bei jo tėvais A. K. ir M. K., lankydavosi jų namuose, sulaukdavo D. K. savo namuose, bet vėliau ryšius nutraukė. Kol ji buvo maža D. K. atvažiuodavo jos aplankyti, mamai kartais duodavo pinigų jos išlaikymui. Kai ji su mama gyveno Islandijoje, jis ir močiutė A. K. siųsdavo jai dovanas, sveikindavo su gimtadieniu. Kai grįžo į Lietuvą, jai nupirkdavo rūbų, daiktų, kartais duodavo pinigų jos išlaikymui. Kai motina ją gimdė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, motina pildydama dokumentus nurodė kad jos tėvas yra D. K., tačiau jos gimimo įraše tėvo pavardė nebuvo nurodyta, jos pavardė buvo nurodyta pagal motiną – S.

2012-08-17 motina ištekėjo už A. K. ir, vos jai sukako 10 metų, kada ji pagal įstatymą jau galėjo pareikšti savo nuomonę tėvystės klausimu raštu patvirtindama, kad sutinka dėl tėvystės pripažinimo, civilinės būklės akto įrašas 2012-08-21 buvo papildytas, nurodant gimimo liudijime, kad jos tėvas yra mamos sutuoktinis A. K., o jos pavardė buvo pakeista iš S. į K. Ji sutiko pripažinti motinos sutuoktinį tėvu, nes to labai norėjo mama, nors savo kilmę ji visada žinojo, o A. K. ji niekada nevadino tėvu, vadino jį tiesiog vardu. Pati puikiai atsimena savo biologinį tėvą. Kol buvo mažametė, tėvas, seneliai iš tėvo pusės, visi bendraudavo, nes pas juos nuveždavo motina. Paskutinį kartą vasaros metu ją nuvežė pabūti pas biologinį tėvą ir senelius iš tėvo pusės, kai jai buvo 11 metų, vėliau bendravimas nutrūko. Kai mamos ji kelis kartus paklausė, kodėl bendravimas su biologiniu tėvu, seneliais ir tėvo seserimi nutrūko, ji atsakė, kad nelabai pasitiki biologiniu tėvu, nes ne kartą matė, kaip jis ją vežioja automobiliu pasodinęs priekinėje sėdynėje ir neprisegęs saugos diržo, todėl manė, kad ji jam nerūpi ir kad jis jos nesaugojo, taip pat tėvas nesisiūlė padėti ją išlaikyti, teikiant jai išlaikymą kiekvieną mėnesį, todėl nėra vertas, kad ji vadintų jį tėvu. Motina net ir ištekėjusi, nereikalavo išlaikymo iš biologinio tėvo, o jis ir nesiūlė pagalbos ją auginant, nelabai domėjosi kaip jai sekasi, bendraudavo tik kartais, t. y. tik tada, kai pas jį nuveždavo mama, o kai mama nutraukė bendravimą, jis nesidomėjo, kaip ji gyvena, pats nebandė jos aplankyti. Kai 2020 metų spalio mėnesį tėvo sesers draugė telefonu informavo, kad D. K. mirė, ji kartu su savo močiute iš motinos pusės nuvyko į laidotuves. Jai tada pasirodė, kad močiutė A. K. jos atvykimu apsidžiaugė. Po mėnesio per vėlines ji nuvyko aplankyti tėvo kapo, po to nuvažiavo pas senelius, tačiau tada jau ji buvo sutikta nelabai svetingai, todėl pas juos ilgai neužsibuvo. Žinodama savo kilmę iš D. K., tapusi pilnamete norėjo viską susitvarkyti teisiškai biologiniam tėvui gyvam esant, tačiau nespėjo, nes jai tapus pilnamete, daugiau kaip po mėnesio, biologinis tėvas mirė.

Tėvystės faktą ji siekia nustatyti, kad galėtų paveldėti tėvo paliktą turtą. Be to, ji siekia nuginčyti jos gimimo įraše įrašyto mamos sutuoktinio A. K. tėvystę, nes nori, kad jos gimimo liudijime būtų įrašyti tikrojo jos biologinio tėvo duomenys. Atsakovas A. K. su tuo sutinka. Ji jam dėkinga už tai, kad padėjo ja rūpintis ir jis visada jai liks artimu žmogumi, bet niekada nebuvo ir nebus tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš G. K. gimimo įrašo ir 2012-08-21 civilinės būklės akto įrašo pakeitimo/papildymo matyti, kad jos tėvu gimimo įraše nuo 2012-08-21 nurodytas A. K., kuris su G. K. motina K. S. susituokė 2012-08-17. Tokiu būdu, ieškovė turi civilinės metrikacijos įstaigos išduotą dokumentą, iš kurio matyti, kad ieškovės tėvas yra A. K..

Iš ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens K. K. paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. tėvystė nagrinėjamu atveju buvo pripažinta ieškovės gimimo įraše nebuvus duomenų apie tėvą ir jai gimus ne santuokoje, atsakovui A. K. savanoriškai pripažįstant tėvystę ir esant vyresnio nei dešimties metų vaiko (nagrinėjamu atveju – ieškovės) sutikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.142 straipsnis)

Tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais, įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis).

Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika tokiu atveju turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas yra svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius. A. A. K. sutinka su ieškiniu. Ieškovė visada žinojo, kad A. K. nėra jos biologinis tėvas, taip kaip ir jis visada žinojo apie tai ir tos tėvystės nepripažino. Ieškovė niekada nevadino jo tėvu, davė sutikimą motinai pageidaujant. Ieškovė pilnametė, todėl nėra grėsmės netekti tėvo išlaikymo, jos socialiniai ryšiai su A. K. nenutrūksta, gyvena jo šeimoje, be to, yra galimybė nustatyti vaiko biologinį tėvą, ko ir prašo ieškovė ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės pripažinimo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovės interesas žinoti jos biologinę kilmę yra prioritetinis.

Dėl pavardės pakeitimo

Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis). Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo bei pavardės pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos civilinės metrikacijos taisyklės.

Ginčo sprendimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 125 punkte numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ir papildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo ir jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, pakeitimo ir ištaisymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintomis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis, kurių 9.10 punktas numato, kad pagrindas pakeisti pavardę gali būti noras susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Ieškovė, nuginčijus tėvystę, siekia susigrąžinti motinos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – S., nors pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 60 punktą, registruojant tėvystės nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė. Kadangi civilinės būklės įrašų pakeitimo klausimai sprendžiami teisme tik esant suinteresuotų asmenų ginčui, o tarp suinteresuotų asmenų ginčo nėra, pripažintina, kad pavardės pakeitimo į anksčiau turėtą pavardę klausimai, sprendžiami ne teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla dalyje dėl pavardės pakeitimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Giminystės santykių faktas patvirtinamas gimimo įrašu ir jo pagrindu išduotu gimimo liudijimu arba kitais dokumentais - tėvų santuokos liudijimu, tėvų gimimo liudijimais ir pan.

Nustačius D. K., mirusio 2020-10-06, tėvystės faktą, ieškovė įgytų teisę į palikimą.

Tai, kad D. K. yra G. K. tėvas, įrodyta pačios ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens K. K. paaiškinimais, liudytojų E. A. K. (K. kaimynės) ir V. S. parodymais kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis ieškovės motina apsigyveno su D. K. K.šeimoje, kaip D. K. rūpinosi ieškove jai gimus, apie tolesnį D. K. bendravimą su ieškovės motina ir ja pačia, trečiųjų asmenų A. ir M. K. bendravimą su ieškove ir jos motina, jų sūnui D. K. ir ieškovės motinai nebegyvenant kartu, ieškovės ir D. K. tėvų, giminaičių santykius su ieškove patvirtinantis susirašinėjimas SMS žinutėmis ir kt. (fotonuotraukos). Trečiųjų asmenų A. K. ir M. K. pozicija neigti apskritai visas bylos šalių ir trečiojo asmens K. K. nurodytas aplinkybes, bei jų atsisakymas atlikti genominę ekspertizę ir nurodyti jų dukters A. Ž., buvusios K. K. jaunystės draugės, kuri ir supažindino ją du D. K., buvimo vietą (adresą) tik sustiprina byloje nustatytas aplinkybes dėl D. K. tėvystės. Pagrindo netikėti liudytojų parodymais nėra, nes jų amžius ir gyvenamoji vieta ieškovės gimimo metu tik patvirtina aplinkybę, kad jos tikrai galėjo žinoti ar matyti prašomą nustatyti faktą. Jų parodymai taip pat neprieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams (CPK 185 straipsnis). Remiantis šių įrodymų visuma, nustatytinas juridinę reikšmę turintis tėvystės faktas, mirus spėjamam vaiko tėvui.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 21,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Be to, ieškovė G. K. mokėjimo pavedimu į teismo depozitinę sąskaitą yra pervedusi 400 Eur avansą ekspertizės atlikimui, kurie sprendimui įsiteisėjus, grąžintini ieškovei, nes atsisakius tretiesiems asmenims atvykti į ekspertizę, ji nebuvo atlikta.

IV. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2021-03-02 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas notarinių veiksmų – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikimą priėmusiai įpėdinei A. K., D. K. paveldėjimo byloje iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Sprendimui įsiteisėjus, naikintina nurodyta nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 399 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nuginčyti A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę vaiko G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti, kad A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. K. tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės nustatymo faktą paveldėjimo tikslu, kad D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2020-10-06, yra G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. K. yra jo dukra.

Nutraukti bylą dalyje dėl pavardės pakeitimo.

Priteisti iš A. K. valstybei 21,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti G. K. 2021-07-08 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą pervestą 440 Eur avansą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021-03-02 Alytaus apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – notarinių veiksmų – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą palikimą priėmusiai įpėdinei A. K. D. K., mirusio 2020-10-06, paveldėjimo byloje iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.