Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. S. 2012 m. liepos 26 d. apie 13.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atėjusi į savo tėvo S. B. namus (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti S. B. sodyboje buvusius žmones, siekdama paimti peilį ir sakydama: „aš visus čia papjausiu“, dėl to B. P. ir R. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamoji E. S. kaltę pripažino iš dalies. Duodama parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, paaiškino, kad ji tą dieną ruošė talką šienui vežti. Jos jauniausias vaikas nubėgo pas dieduką traktorinės priekabos, grįžęs sakė, kad diedukas ją duos. Paskui sūnus pamatė, kad jie (B. P. šeima) važiuoja vežti šieną sau. Tada ji ėjo paprašyti priekabos, visus rado prie traktoriaus, stovėjusio tarp tvarto ir garažo. E. S. ėjo sunkiai, nes buvo po išvaržos operacijos. Buvo neblaivi, bet jautėsi normaliai. B. buvo prie šulinio, klausė, kur E. S. eina. Ši atsakė, kad priekabos paprašyti. B. P. griežtai liepė grįžti. Kaltinamoji įėjo tiesiai pas mamą ir atsisėdo prie jos, pasakė, ko atėjo. Diedukas sėdėjo tuo metu ant lovos. Įėjusi nekreipė dėmesio, ar kas nors buvo ant stalo. Nesiekė peilio, nes jo nematė, nesakė, kad paskers. E. S. įėjus, jie įbėgo ir išvedė tėtę. Nematė, kas išvedė tėvuką. Po kiek laiko įbėgo visa šeima – B., J., R., V., K., pradėjo rėkti: „mauk iš čia, kad tavęs čia nebūtų“. R. sėdėjo ant sofos, juokėsi, buvo ramus. V. telefonu bandė daryti įrašą. Ji paklausė, ar negali su tėvais pasikalbėti. B. P. atbėgo ir bliūdu su pamazgom liejo ant E. S., iškvietė policiją. Jos tėvai B. neturi pagrindo ją apkalbėti. Tėtis nemoka skaityti ir rašyti. B. P. gąsdina kaltinamosios tėvus. Kaltinamoji gal visko neatsimena, gal kokį žodį jiems ir pasakė, gal galėjo pasakyti, kad papjaus. B. P. ir jos šeimą slaugyti tėvus užrodė vyriausioji sesuo. Viso ji turi 4 seseris ir 3 brolius. P. nuo gegužės ar balandžio rūpinasi jos tėvais. Apeliacinis teismas lapkritį nagrinės jos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ji nuteista už sutuoktinio nužudymą.

Kaltinamosios kaltę patvirtina jos pačios parodymai ir kiti bylos faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti žemiau aptarti bylos duomenys.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad ji slaugo kaltinamosios tėvus ir gyvena su vyru ir dviem vaikais jų sodyboje. Kaltinamoji gyvena kaimynystėje. Dieną prieš įvykį B. P. buvo išvykusi į Šilutę. Paskambinęs vaikas pasakė, kad atbėgo neblaivi S., diedukas nugriuvo be sąmonės, ir prašė greičiau grįžti namo. Nukentėjusiajai grįžus, diedukas buvo be sąmonės, o vaikas išsigandęs. Antrą dieną jie dirbo ūkyje, buvo atvykusi dar ir užsienyje gyvenanti dukra. Apie 15 valandą atbėgo mosikuodama rankomis neblaivi E. S.. B. P. paklausė, ko ji atėjo. Kaltinamoji sudavė jai į šoną, nubėgo į virtuvę, kur tuo metu valgė R. P.. Pro duris įėjus į namą, yra virtuvė, kur dešinėje pusėje nuo sienos 20-30 cm atstumu yra stalas, kairėje – sofa. Ant stalo 20 cm nuo jo krašto gulėjo virtuvinis peilis juoda rankenėle. E. S. griebė nuo stalo peilį, bet jai prilietus, peilis nučiuožė link vaiko. B. P. rėkė vaikui čiupti ir slėpti peilį. Vaikas įmetė jį į stalčių. Kai kaltinamoji sviedė peilį, B. P. ją pastūmė į sofą. Tada E. S. bėgo į kambarį pas močiutę, ten rėkė, kad visus paskers, sakė: „kurvos, aš jums padarysiu“. Įbėgo dukra V., o kita dukra K. stovėjo priešais kieme. Vyras tuo metu buvo už namo, prie traktoriaus. Kai B. P. šaukė, jis atbėgo. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad kaltinamoji ją būtų pasmeigusi. Ji paskambino į policiją. Diedukas išsigando, jis šaukė, ar E. S. nepasmaugė močiutės. E. S. mama irgi labai išsigando. B. P. po įvykio net gėrė vaistus, nes labai išsigando, manė, kad grasinimas yra realus, žinojo, kad kaltinamoji padariusi žiaurų nusikaltimą, tai jos bijojo. R. P. labai išsigando, klykė, kalbą prarado, geria raminamus vaistus. E. S., grasina sėdėdama kalėjime, rašo savo seseriai, kad kai išeis, tai bus. Savo parodymus nukentėjusioji B. P. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 20-27).

N. R. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama. E. S. atėjo pas juos į namus švaistydama rankomis, įėjo į virtuvę. Jis tuo metu sėdėjo stalo gale, toliau nuo durų ir valgė. Ji griebė už peilio, peilis paslydo. Mama sušuko įdėti peilį į stalčių ir jis peilį įdėjo. M. E. pastūmė link sofos. E. ėjo pas močiutę, sakė, kad paskers. Buvo baisu. Į virtuvę po to atėjo tėtis pažiūrėti. Mama šaukė, kad ateitų, tai atėjo. E. tuo metu sėdėjo pas močiutę.

L. V. P. parodė, kad ji, kai atėjo E. S., stovėjo prie šulinio. Kaltinamoji atėjo agresyviai, įėjo į vidų ir šaukė: „papjausiu“. Eidama pro duris, pastūmė mamą. V. P., lauke būdama, išgirdo, kaip mama šūktelėjo: „padėkit peilį“. Š. R., girdėjo triukšmą. V. P. įėjo į virtuvę, E. nuėjo pas B. Ji visokiais žodžiais išvadino, buvo ilgai. Po triukšmo brolis verkė, jie buvo išsigandę. Brolis po įvykio užsikerta kalbėdamas. Apie peilį papasakojo brolis. E. grasino, kad papjaus. Prieš tai dieną ji dar buvo atėjusi, kai tėvai buvo išvažiavę. Ji tada buvo neblaivi, blogos nuotaikos, pikta.

Liudytojas J. A., nukentėjusiosios B. P. sutuoktinis, parodė, kad įvykio dieną po pietų jis buvo prie traktoriaus. Išgirdo triukšmą, parbėgo. Kieme buvo senelis. Tada jis įbėgo į vidų. E. S. sėdėjo prie B. ir koliojosi, sakė, kad paskers. Jis jai pasakė: „bandyk“. Vėl atėjo pažiūrėti, girdėjo tuos pačius žodžius, kad išnaikins ir paskers. Tą patį ir prieš kelias dienas girdėjo. Visi tuo metu jau buvo lauke. R. buvo labai išsigandęs, gėrė vaistus.

L. S. B. parodymai pagarsinti sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, liudytojui nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl sveikatos būklės (b.l. 131-132). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas S. B. parodė, kad B. P. ir jos vyras J. A. slaugo jį ir jo žmoną E. B.. 2012 m. liepos 26 d. apie 13 val. buvo namuose, pas žmoną kambaryje, kai išgirdo savo dukros E. S. balsą - ji koliojo B. P. ir jos vaikus: girdėjo, kaip sakė: „kurva tu, kurvos jūs“, daugiau neatsimena, ką ji sakė, nes labai išsigando. Jos bijo, nes ne kartą yra skriaudusi. Bijo ir dėl to, kad ji nudūrė peiliu savo vyrą V. S., išsigando, kad ir jiems ko nors nepadarytų. Išsigandęs lazdele pasiremdamas bandė išeiti iš namo, ir, einant link virtuvės, įbėgo E. S., bet jam ji nieko nesakė, tik koliojo B. P.. Tada jis paprašė B. P., kad išvestų į lauką, kadangi sunkiai vaikšto. Jis dėl išgąsčio ar negirdėjo, ar neatsimena, ar E. S. grasino, bet E. S. sakė, kad visus papjaus ir paskers, išvakarėse, nes buvo atėjusi, su juo barėsi, bet vėliau išėjo. Iš jos elgesio matė, kad E. S. buvo neblaivi (b.l. 34).

Liudytojos E. B. parodymai pagarsinti sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, liudytojai nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl sveikatos būklės (b.l. 133-134). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. B. parodė, kad gyvena kartu su savo vyru S. B., (duomenys neskelbtini). Su vyru yra silpnos sveikatos (vyras šiek tiek paeina pasiremdamas lazdele ir kitų pagalba, o ji tik guli lovoje), todėl juos prižiūri ir kartu gyvena B. P. su šeima. 2012 m. liepos 26 d. apie 13 val., kaip visada, gulėjo lovoje. Pas ją į kambarį atėjo E. S., kažką sakė, kaip suprato, koliojo B. P., bet ką sakė, nežino, nes dėl silpnos klausos negirdėjo. Kas vyko virtuvėje nematė, nes gulėjo lovoje, visai nevaikšto. Taip pat nežino, kas vyko lauke, nematė. Dėl blogos klausos ji negirdėjo, ar E. S. grasino, ar ne. Neprisimena, kaip E. S. tą dieną, būdama pas ją kambaryje, elgėsi (b.l. 35).

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 4-10) 2012 m. liepos 26 d. užfiksuota, jog įvykio vieta yra S. B. sodyboje (duomenys neskelbtini) . Pro namo duris patenkama tiesiai į virtuvę, kurios kairėje pusėje stovi sofa-lova, už jos šono durys, vedančios į kitus kambarius, prie pat įėjimo dešinėje pusėje prie sienos stovi stalas. Ant stalo dešinėje pusėje apatiniame kampe guli peilis juodomis kriaunomis, kuris paimtas ir kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrėtas apžiūros protokolu, peilio ilgis 25 cm, geležtės ilgis – 13,5 cm (b.l. 11-13).

Asmens blaivumo testas patvirtina, jog E. S. 2012 m. liepos 26 d. 14.44 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas (b.l. 49).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nors kaltinamoji neigia grasinusi nužudyti ar sunkiai sutrikdyti B. P. ir R. P. sveikatą bei naudojusi fizinį smurtą prieš juos, E. S. inkriminuotos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad E. S. atėjo į savo tėvų sodybą, kur teisėtai gyvena nukentėjusieji, įėjo į gyvenamąjį namą, mėgino paimti virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį, keikėsi, grasindama visus paskersti, papjauti. Pati kaltinamoji pripažino, kad galėjo ką nors tokio pasakyti, tačiau neigė siekusi paimti peilį, Tačiau šį faktą vienodai parodė tiek B. P., tiek R. P., be to, liudytoja V. P. pasakojo apie peilį girdėjusi iš savo brolio R. P.. Visų šių nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti teisme, atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose užfiksuotą aplinkybę, jog kaltinamoji siekė paimti peilį. Tiek nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad kaltinamoji buvo nusiteikusi agresyviai, buvo neblaivi, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po įvykio E. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nukentėjusioji B. P. parodė, jog jie žinojo, kad kaltinamoji yra nuteista už savo vyro nužudymą. Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio matyti, kad E. S. nuteista laisvės atėmimu 11 metų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl sutuoktinio V. S. nužudymo, panaudojant peilį (b.l. 66-70). Nors nuosprendis neįsiteisėjęs, šis kaltinamosios nuteisimo faktas nukentėjusiesiems davė pakankamą pagrindą manyti, kad E. S. grasinimas visus papjauti yra visiškai realus ir gali būti įvykdytas. Be to, Birštono seniūnas kaltinamąją charakterizavo kaip agresyvią, girtaujančią. Tai, jog nukentėjusioji B. P. šaukė sūnui griebti ir slėpti ant stalo gulėjusį peilį, taip pat vaiko veiksmai vykdant šį motinos liepimą rodo, kad nukentėjusieji kaltinamosios siekimą paimti peilį suprato kaip tiesioginį grasinimą juos nužudyti ir siekė išvengti tokios įvykio baigties. Netikėti nuo tyrimo pradžios duotais nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pačios kaltinamosios parodymai nebuvo nuoseklūs, ji iš pradžių neigė grasinusi, vėliau pripažino, jog galėjo pasakyti ką nors tokio. Atsižvelgiant į E. S. padarytus konkrečius veiksmus, jų intensyvumą bei trukmę – grasino ir buvo nukentėjusiųjų namuose iki atvyko iškviesti policijos pareigūnai, į pakankamai konfliktiškus nukentėjusiosios B. P. šeimos ir E. S. santykius, į tai, kad nukentėjusiesiems buvo žinoma, jog kaltinamoji agresyvi, be to, kaip parodė nukentėjusioji B. P., liudytojai V. P., J. A., S. B., E. S. anksčiau, netgi iš vakaro, buvo atėjusi nusiteikusi agresyviai, neblaivi, pripažintina, kad nukentėjusieji B. P. ir R. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Šio grasinimo jie bijojo, kad E. S., įsiveržusi į namus, jų nenužudytų siektu nuo stalo paimti peiliu, nes kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, neprognozuojama, todėl jie slėpė peilį, išvedė seną kaltinamosios tėvą iš namo, iškvietė policiją. Kaip parodė nukentėjusioji B. P., liudytojai J. A., V. P., nukentėjusysis R. P. labai išsigando, jam sutriko kalba. Teisiamojo posėdžio metu R. P. kalbos užsikirtimas buvo akivaizdus. Kaltinamosios veiksmų pobūdis, siekimas paimti peilį, namuose esant vaikui, grasinančių žodžių išsakymas toje pačioje situacijoje, rodo, jog ji suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiesiems sukels baimę, ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad E. S. veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę E. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baigtas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmonių psichinę ir fizinę sveikatą), į tai, kad kaltinamoji neteista (b.l. 61-62), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 71). E. S. atžvilgiu 2008 m. sausio 31 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus jos sutuoktinio V. S. sveikatos sutrikdymo, įtariamajai susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 63-65), o Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu E. S. nuteista laisvės atėmimu 11 metų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl sutuoktinio V. S. nužudymo (b.l. 66-70), nuosprendis neįsiteisėjęs. Ji niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 72, 73). Birštono seniūno charakterizuojama neigiamai, kaip neprižiūrinti nepilnamečio sūnaus, girtaujanti, agresyvi, nereaguojanti į pastabas (b.l. 77). Į VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro narkologo ir psichiatro įskaitą neįrašyta (b.l. 75).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarydama nusikalstamą veiką, E. S. buvo neblaivi ir girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamoji laikoma teisiama pirmą kartą, tačiau jos asmenybė neigiama, ji yra agresyvi, girtauja, nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinant, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti kaltinamajai E. S. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, sumažinant prokuroro pasiūlytą bausmės trukmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. S. laikinasis sulaikymas nuo 2012 m. liepos 26 d. bei laikas, išbūtas suėmime nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate saugomas daiktinis įrodymas – peilis grąžintinas savininkei B. P., nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios arešto bausmės laiką E. S. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. įskaitytinai ir laikyti ją visiškai atlikusia bausmę, paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate, grąžinti savininkei B. P., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.