- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- AN2-475-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo, buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. P. už tai, kad ji 2019 m. kovo 24 d. 12.16 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27 km., vairuodama transporto priemonę – automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius, 2019 m. kovo 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki 2019 m. balandžio 24 d. sumokėti 85 Eur baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai iki nustatyto termino neįvykdžius administracinio nurodymo, 2019 m. gegužės 20 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR_N-460-2019, kuriuo pažeidėjai, už aukščiau aprašytą pažeidimą, buvo paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, D. P. kreipėsi su skundu į Alytaus apylinkės teismą prašydama panaikinti Institucijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, netenkino pareiškėjos skundo ir Institucijos skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog Institucija skirdama nuobaudą tinkamai įvertino surinktus įrodymus, atsižvelgė į D. P. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, nustatydama minimalų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.
3. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kadangi buitiniu privačiu vaizdo registratoriumi filmuotos vaizdo iškarpos originalumas ir autentiškumas teisme neįrodytas jokiais rašytiniais duomenimis. Liudytojo teigimas, kad registratorius pirktas buitinių prekių parduotuvėje dar neįrodo, kad jis yra neperdarytas ir netaisytas. Taip pat nėra įrodymų, kad šis prietaisas gali būti prilyginamas policijos naudojamiems vaizdo fiksavimo prietaisams, nes byloje nėra pateikta buitinio vaizdo registratoriaus atliktų galiojančių patikrų, kurios yra būtinos policijos pareigūnų naudojamiems vaizdo ir greičio matavimo prietaisams. Minėtas buitinis vaizdo registratorius nėra licencijuotas, plombuotas, todėl toks prietaisas negali būti laikomas patikimu, o juo padarytas vaizdo įrašas neginčijamai atitinkančiu faktines aplinkybes.
3.2. Pareiškėjos teigimu, teisme nėra pateikta įrodymų, kad vaizdo įrašo iškarpa nesuklastota, techniškai nekoreguota ar neapdorota, neperdaryta ir nesumontuota. Vien tik liudininko žodiniai pasakymai, kad buvo būtent tokios aplinkybės, kokios užfiksuotos jo darytoje vaizdo iškarpoje, neduoda teisinio pagrindo manyti, kad tokios aplinkybės iš tiesų buvo, kad įrašas autentiškas, originalus ir gali būti prilyginamas policijos naudojamais vaizdo fiksavimo prietaisais padarytiems įrašams. Be to, joks įstatymas nesuteikia teisės privačiam asmeniui savavališkai pačiam sau deleguoti policijos atliekamos funkcijos ir fiksuoti galimus kelių eismo taisyklių pažeidimus bei juos perdavinėti policijai.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisme nėra pateikta medžiaga ir išsamiai išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės, kokia buvo susidariusi situacija kelyje apskritai, ar pats įrašo filmuotojas nepažeidė eismo taisyklių, neviršijo greičio, piktybiškai nekliudė kitiems eismo dalyviams, nesudarė avarinės situacijos, nes akivaizdu, kad asmuo, pateikęs vaizdo įrašo iškarpą, situaciją teisme pakomentavo tik savo naudai.
3.4. Pareiškėjos manymu, kadangi Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo, saugojimo ir viešinimo bei perdavimo tretiesiems asmenims tvarkos naudojantis buitiniu privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi, būtina remtis Reglamentu (ES) 2016/679, kuris yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas nei nacionaliniai įstatymai. Reglamente yra nustatyti asmens duomenų (sąrašas nėra baigtinis) fiksavimo, naudojimo, laikymo, viešinimo ir tvarkymo apsaugos reikalavimai. Pažymima, jog LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad įstatymas būtų taikomas kitų asmenų duomenis renkantiems ir tvarkantiems fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys, kurie nėra oficialūs kitų asmenų duomenų tvarkytojai, nepatenka nei į šio įstatymo, nei į Reglamento taikymo sritį, todėl kitų fizinių asmenų privačius duomenis, surinktus vaizdo registratoriumi, vaizdo registratoriaus naudotojas gali panaudoti tik išimtinai asmeniniais tikslais. Pareiškėjos įsitikinimu, vaizdo įrašo autorius, perduodamas įrašą tretiesiems asmenims ne savo asmeninių aplinkybių nustatymo tikslu, pažeidė asmens duomenų apsaugos taisykles.
3.5. Skunde taip pat pažymima, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, 2 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad „asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.“ Iš to išplaukia, kad transporto eismo dalyvių, praeivių vaizdai bei tiek eismo dalyvius, tiek praeivius supanti aplinka sudaro asmens duomenis. Pareiškėjos manymu, vaizdo registratoriumi yra renkami asmens duomenys, tokiu atveju vaizdo registratoriai turi būti naudojami laikantis asmens duomenų apsaugos tvarkos reglamentuotos įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo atveju teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad vaizdo įrašo iškarpos autorius laikėsi duomenų apsaugos taisyklių.
3.6. Pareiškėjos teigimu, privačiu registratoriumi surinkta informacija negali būti teikiama policijai tam, kad būtų nubaustas galimai Kelių eismo taisykles pažeidęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, nes toks informacijos panaudojimo būdas neatitinka asmeninio tikslo, tokiu atveju išnyksta pagrindas laikyti, kad informacija renkama ir naudojama dėl asmeninių poreikių. Jeigu vaizdo registratoriumi renkama informacija naudojama kitais nei eismo įvykio aplinkybių nustatymas tikslais, reikia laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Privataus asmens naudojamas vaizdo registratorius negali atlikti prevencinės funkcijos kelių eismo pažeidimams nustatyti, nes Lietuvoje nėra įstatymais nustatytos tokios tvarkos. Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo metu vykdyti teisės pažeidimų prevenciją yra valstybės ir jos pareigūnų pareiga, o ne privačių asmenų teisė, kuri prisiimama savo pačių nuožiūra, todėl vaizdo registratorių naudojimas teisės pažeidimų prevencijos tikslais yra neteisėtas, toks vaizdo įrašas negali būti vertintinas kaip įrodymas
3.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pagal įstatymą iš pareigūnų reikalaujama, kad jų naudojama įranga būtų tikrinama ir licencijuota, kad būtų aišku, jog falsifikato nėra, todėl akivaizdu, kad tai turi būti taikoma ir visai įrangai, kuri yra naudojama bet kurio iš vairuotojų ir skirta kitų asmenų duomenų rinkimui, fiksavimui. Be to, nuolatinis, nepagrįstas, betikslis ir be viešo perspėjimo privataus fizinio asmens prieš ar už judančios transporto priemonės esančios erdvės filmavimas buitiniu, nesertifikuotu, be reikalingų patikrų vaizdo registratoriumi negali būti prilygintas tarnybinio vaizdo registratoriaus naudojimui, kuriuos naudoja kompetentingi pareigūnai.
Atsiliepimas
4. Institucija, nesutikdama su pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė D. P. skundą jos administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.
8. Kai matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl D. P. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, išrašu iš bendrosios policijos informacijos apie fiksuotą nusižengimą, iš kurio matyti, jog 2019 m. kovo 24 d. 21.46 val. A. S. pranešė, jog 2019 m. kovo 24 d. 12.16 val., kelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė daugiau negu vieną automobilį kirsdamas ištisinę skiriamąją juostą, pranešėjo pateiktu vaizdo įrašu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu liudytojo A. S. duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.
9. D. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, iš esmės yra ginčijama nurodant, jog byloje pateiktas buitiniu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas nėra teisėtas, leistinas ir patikimas įrodymas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
9.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad buitiniu vaizdo registratoriumi užfiksuodamas daromą teisės pažeidimą ir jį pateikdamas policijai, asmuo būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar, kad šis įrodymas būtų buvęs gautas neteisėtu būdu ir neturėtų jokios įrodomosios reikšmės.
9.2. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje pateiktas vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas D. P. padarytas pažeidimas, apylinkės teismo buvo tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, ištirtas bei pagrįstai pripažintas įrodymu. Tuo labiau, kad pareiškėjos skundą nagrinėjęs teismas, teismo posėdžio metu apklausė pažeidimą mačiusį bei jį savo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavusį liudytoją A. S., kuris nurodė, jog jam su šeima važiuojant automobiliu iš paskos važiavęs baltos spalvos „Reno“ markės automobilis pradėjo lenkimo manevrą ir iš karto lenkė tris automobilius, važiuodamas paskui „BMW“ markės automobilį. Tuo tarpu automobilis „BMW“ aplenkė iš karto kokius penkis automobilius, o „Reno“ nespėjo aplenkti, dėl ko grįžo į savo juostą prieš jį, dėl ko liudytojas staiga buvo priverstas stabdyti savo automobilį, šeima dėl to išsigando. Kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos (duomenys neskelbtini) kryptimi yra su ištisine kelio ženklinimo linija ir kelio ženklu „Draudžiama lenkti“. Pažeidimas fiksuotas kelyje (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą. Ir nors pareiškėjos teigimu vien tik liudininko pasakymai, kad buvo būtent tokios aplinkybės, kokios užfiksuotos jo darytoje vaizdo iškarpoje neduoda teisinio pagrindo manyti, kad tokios aplinkybės iš tiesų buvo, tačiau abejoti nuosekliais ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais A. S. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, pagrindo nėra. Byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip nurodė ir pats A. S., jis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neturi jokio priešiškumo, tiesiog pasielgė pilietiškai.
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu dėl galimo asmens teisių ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo, tretiesiems asmenims pateikiant duomenis, susijusius su kitu asmeniu, ne savo asmeninių aplinkybių nustatymo tikslu. Lietuvos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. S. vaizdo registratoriumi užfiksavęs daromą teisės pažeidimą, filmuotą vaizdo medžiagą perdavė policijos pareigūnams, įgaliotiems tirti pažeidimus. Iš liudytojo parodymų akivaizdu, jog automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi jis naudojosi savo asmeniniais interesais, o ne specialiai D. P. pažeidimui fiksuoti. Be to, nufilmavus asmens vairuojamą automobilį, o ne asmenį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos nepažeidžiamos, o vaizdo registratoriumi padarytas įrašas, kuriame užfiksuotas pažeidimas, laikytinas įrodymu ANK 569 straipsnio prasme.
11. Akcentuotina ir tai, jog byloje jokių duomenų, patvirtinančių apeliantės skundo argumentą dėl galimo vaizdo įrašo suklastojimo, koregavimo ar sumontavimo, nėra, netgi skunde nėra nurodomos tai neva patvirtinančios aplinkybės, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. P. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis, įskaitant ir liudininko A. S. pateiktą vaizdo įrašą pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė posėdžio metu, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.