Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrokoncernas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-4 (7-12/2019) (toliau – Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo Nr. 1A-431 (toliau – Departamento Sprendimas; 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320040M (toliau – Ataskaita); 4) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos manymu, Muitinės laboratorija, tirdama Trąšų mėginius, naudojo netinkamus ir neobjektyviai parinktus tyrimo metodus; Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai ketina išplėsti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų rezultatus visoms pareiškėjos 2016-2017 m. į Lietuvos Respubliką importuotoms Trąšoms.

Teigia, kad Departamentas Sprendimu iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, nurodydamas, kad Trąšos atitinka 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.945/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB)132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalyje (Reglamentas Nr. 945/2005) aprašytą produktą, dėl to pakanka nustatyti trąšose esantį azoto kiekį, t.y. nustatyti, kad šiose trąšose esantis azoto kiekis yra didesnis nei 28%, o tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Departamentas nurodė, jog esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30% masės, t.y. didesnis kaip 28%, o fosforas ir kalis sudaro po 4% masės, konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80% masės, kadangi tokia prezumpcija nustatyta Reglamente Nr. 945/2005 (toliau – Prezumpcija). Nurodo, kad Departamentas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su patikrinimo rezultatų ekstrapoliavimu visoms pareiškėjos 2016-2017 m. importuotoms Trąšoms. Pareiškėjos teigimu, Komisija selektyviai vertino tik tuos Gamintojo pateiktus duomenis ir nepasisakė ir neįvertino Gamintojo pateiktų duomenų dėl amonio nitrato kiekio Trąšose, pagal kuriuos (Gamintojo paaiškinimus) Trąšose yra 77,5 procentai, t. y. mažiau, nei 80 procentų amonio nitrato kiekis.

Neatsižvelgdama į tai, Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą ekstrapoliuoti dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms pareiškėjos importuotoms ir muitinės jau išleistoms prekėms. Be to, Muitinės tyrimo protokoluose yra aiškiai nurodyta, kad tyrimo rezultatai susiję tik su tirtu mėginiu, atitinkamai, tyrimo rezultatai negali būti perkeliami netirtoms trąšoms, todėl mano, kad ekstrapoliacija nėra galima tiek dėl egzistuojančių priešingų tų pačių Trąšų sudėties nustatymo rezultatų, tiek dėl muitų teisės bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojamos praktikos, susijusios su ekstrapoliacijos išimties taikymu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad importuojant analogiškas trąšas į kitas Europos Sąjungos valstybes, pvz. Latvijos Respubliką, joms taip pat netaikomas antidempingo mokestis ir trąšos deklaruojamos analogišku TARIC kodu 3105 20 90 00.

Vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas - tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau - Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1.

Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta - azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato - didesnis kaip 80 % masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 % ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 % masės.

Teigia, kad ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje C-117/19 AB „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą, išnagrinėjęs Komisijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą, konstatavo, jog Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento Nr. 945/2005 20-23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Muitinės departamentas laikosi pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, darytina išvada, jog Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

Tokiu būdu, būtina nustatyti, ar pareiškėjos importuota prekė (trąšos NPK 30:4:4) atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, t. y. ar pagrįstai muitinė importuotą prekę suklasifikavo TARIC 3105 20 10 50 kodu. Taigi, siekiant teisingai suklasifikuoti pareiškėjos importuotą prekę, būtina nustatyti: 1) ginčo prekės sudėtyje esantį azoto kiekį, 2) ginčo prekės sudėtyje esančio nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį, ir 3) ginčo prekės sudėtyje esančio fosforo ir (arba) kalio kiekį.

Remiantis pareiškėjos pateiktu dokumentu - techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK - azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 - maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas - 4 %, kalis - 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % masės. Pažymėtina, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Pareiškėja importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas.

Nagrinėjamu atveju, nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo Trąšoms, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 % masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Todėl daro išvadą, kad Komisija Sprendime teisingai nustatė, jog Trąšos, atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas.

Pažymi, kad nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent todėl amonio nitrato kiekiui nustatyti ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija.

Pabrėžia, jog mokestinėje byloje esantys pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi. Teigia, kad pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Pažymi, kad pagal 2017- m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 bei 2016-2017 metais iš to paties tiekėjo PAO „Dorogobuž“ pareiškėjos įsigytos prekės buvo tapačios: pagamintos to paties gamintojo PAO „ Dorogobuž“ pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo PAO „Dorogobuž“ išduotuose kokybės sertifikatuose.

Mano, jog Komisija taip pat teisingai nurodė, kad, nustatant ginčo prekių TARIC kodą ir priskiriant šias prekes galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos bei Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas - prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje. Daro išvadą, kad, siekiant pagrįsti visomis importo deklaracijų, nurodytų Ataskaitos 1 priede, importuotų ginčo prekių klasifikavimą TARIC kodu 3105 20 10 50 bei atitinkamai jų priskyrimą galutinio antidempingo muito objektui ir jų papildomą apmokestinimą, pagrįstai buvo vadovautasi ir taikyta šiame ginče aptariama prezumpcija, neatsižvelgiant į tai, ar visų ginčo prekių atžvilgiu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ar ne, taip pat ar dalies prekių atžvilgiu prekių patikrinimo rezultatai buvo ekstrapoliuoti ar ne.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja pagal įsigijimo sąskaitas: 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. 11-2819 iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ importavo prekę – amonio nitrato trąšas NPK 30:4:4, kurias Ataskaitos 1 lentelėje nurodytų 14 muitinės deklaracijų deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai (procedūros kodas „4000“) dviem skirtingais TARIC kodais: 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00. Siekdama nustatyti importuotų prekių klasifikavimo teisingumą, Kauno teritorinė muitinė paėmė pareiškėjos pagal PAO „Dorogobuž“ 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 įsigytų trąšų mėginius. Vadovaudamasi 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2016/1821, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (KN, 2017), nuostatomis, KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokoluose Nr. 18MLT0872 ir Nr. 18MLT0873 nurodytus importuotų Trašų tyrimo rezultatus, konstatavo, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; ir kad kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₂ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Atsižvelgdama į tai, Kauno teritorinė muitinė padarė išvadą, jog pareiškėjos pagal tiekėjo PAO „Dorogobuž“ 2017 m. lapkričio 7 d/ sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 importuotos granuliuotos sumaišytos azoto-fosforo-kalio trąšos NPK 30:4:4, deklaruotos Ataskaitos 1 lentelėje nurodytomis muitinės deklaracijomis, turėjo būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamentu Nr. 999/2014, kuriuo Rusijos kilmės prekėms, klasifikuojamoms TARIC 3105 20 10 50 kodu, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuž“, deklaruotinas papildomas TARIC kodas A999 ir taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas. Atsižvelgusi į tai, jog be minėtų pagal tiekėjo PAO „Dorogobuž“ 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 (ataskaitos 1 lentelė) įsigytų amonio nitrato trąšų NPK 30:4:4, pareiškėja importavo amonio nitrato trąšas NPK 30:4:4, deklaruotas Ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis, kurios, Kauno teritorinės muitinės vertinimu, visais atžvilgiais yra tapačios pagal 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 11-2760 ir 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitą Nr. 11-2819 įsigytoms amonio nitrato trąšoms, Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad ir šioms pareiškėjos importuotoms prekėms, deklaruotoms Ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis (eil. Nr. 1–56), taikytinas TARIC 3105 20 10 50 kodas.

Kauno teritorinė muitinė Ataskaitoje nusprendė pakeisti pareiškėjos muitinės deklaracijose, nurodytose Ataskaitos 1 priede, deklaruotų prekių TARIC kodus, kaip nurodyta Ataskaitos 1 priede; perskaičiuoti pareiškėjos importuotų Ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų prekių antidempingo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM, kaip nurodyta Ataskaitos 1 priede; apskaičiuoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 1 531 101 Eur galutinis antidempingo muito, 321 530 Eur importo PVM, 38 355 Eur muito delspinigių, 44 091 Eur PVM delspinigių bei skyrė pareiškėjai 370 522 Eur baudą.

Departamentas skundžiamu Departamento Sprendimu patvirtino Ataskaitą. Nesutikdama su Departamento Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, tačiau pastaroji Komisijos Sprendimu patvirtino Departamento Sprendimą.

Ginčas kilo dėl Ataskaitos, Departamento Sprendimo bei Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pagrįstai muitinė nustatė, kad Trašos, pareiškėjos deklaruotais TARIC kodais 3105 20 10 90 ir 3105 20 90 00, turi būti klasifikuojamos muitinės nustatytu kodu TARIC 3105 20 10 50.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, o taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – ir KN) buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau — ir Reglamentas Nr.2016/1821), taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Todėl, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Pagal PAO „Dorogobuž“ kokybės sertifikatus produktui „sumaišytos sausos trąšos pagal TU 2189-104-00203815-2006, Muitinės laboratorijos bei Nepriklausomos laboratorijos laboratorinių tyrimų metu gautus rezultatus matyti, kad Trąšose esantis azotas sudaro apie 30 proc. masės, fosforas ir kalis maždaug po 4 proc. Pagal pareiškėjos byloje pateiktus dokumentus matyti, jog ginče aptariama prekė yra pagaminta pagal technines sąlygas 2189-104-00203815-2006, taikomas sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje.

Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus trąšos NPK 30-4-4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30-4-4 – maistinių medžiagų kiekis. Taigi, sutiktina su Departamento Sprendimo išvada, kad yra neginčijami įrodymai dėl maistinių medžiagų kiekio Trąšų sudėtyje, o būtent, kad azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Todėl pagrįstai atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė taikyti Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kad azoto kiekiui esant didesniam kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės. Todėl sutiktina su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas Trąšose nagrinėjamuoju atveju nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebūvimo.

Departamentas ir Kauno teritorinė muitinė, klasifikuodami Trąšas, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolais Nr. 18MLT0872 ir Nr. 18MLT0873 (Komisijos bylos II t., b. l. 15–18), kuriuose nurodyta, kad tyrimui pateiktų NPK 30:4:4 trąšų sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 procentų bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 procentai), fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės, be ne mažiau kaip 9 procentus masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotės, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50.

Nesutikdama su Trąšų priskyrimui TARIC kodui 3105 20 10 50 ir siekdama paneigti Muitinės laboratorijose protokoluose nurodytas išvadas, pareiškėja pateikė Gamintojo kokybės sertifikatą Nr. TU2189-104-00203815-2006, Nepriklausomos laboratorijos tyrimų rezultatus, Latvijos Respublikos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Trąšų registracijos pažymėjimą Nr. B.01-1651-17 kaip įrodymus, paneigiančius Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose išdėstytas išvadas.

Pagal Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktą taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021, nagrinėdamas mokestinį ginčą pagal pareiškėjos skundą dėl tarifo taikymo toms pačioms to paties gamintojo Trąšoms, jose esančio amonio nitrato kiekio, kaip ir šioje byloje, pagal tą patį Gamintojo kokybės sertifikatą Nr. TU2189-104-00203815-2006 konstatavo, kad pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus dr. K. B. paaiškinimai į pareiškėjos pateiktus klausimus, susijusius su Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenimis, nepaneigia padarytos išvados, kad nagrinėjamuoju atveju tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas Trąšose nėra teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme. Be to, šis asmuo nėra akredituotas atlikti trąšų medžiagų tyrimus.

Latvijos Respublikos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Trąšų registracijos pažymėjimas Nr. B.01-1651-17 nagrinėjamuoju atveju taip pat nepaneigia nei Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose išdėstytų išvadų, nei muitinės šiuo atveju taikytos prezumpcijos.

Dėl pareiškėjos 2016-2017 metais įsigytų trąšų konstatuotina, kad pareiškėja trąšas įsigijo iš to paties tiekėjo PAO „Dorogobuž“, kuris jas buvo pagaminęs pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo PAO „Dorogobuž“ išduotuose kokybės sertifikatuose, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjos įsigytas prekes laikė tapačiomis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr.945/2005 aprašytą produktą, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas ir pagrįstai pakeitė Ataskaitos 1 priede nurodytose pareiškėjos muitinės deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodus; perskaičiavo pareiškėjos importuotų Ataskaitos 1 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų prekių antidempingo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM, kaip nurodyta Ataskaitos 1 priede ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 1 531 101 Eur galutinis antidempingo muito, 321 530 Eur importo PVM, 38 355 Eur muito delspinigių, 44 091 Eur PVM delspinigių bei skyrė pareiškėjai 370 522 Eur baudą.

Visi kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nėra svarbūs nagrinėjamuoju atveju, todėl teismas plačiau apie visus nepasisako.

Apibendrinant konstatuotina, kad Ataskaita, Departamento Sprendimas ir Komisijos Sprendimas priimti išsamiai išnagrinėjus faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas ir nėra pagrindo jų naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.