Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2-1448/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2-1448/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Siulvita“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Siulvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ausnė“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Siulvita“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė iškelti atsakovui UAB „Siulvita“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Finresta“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui 2014 m. balandžio 1 d. išaugo iki 100 076,45 Lt.

Ieškovas UAB ,,Ausnė“ taip pat prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Ekvalda“. Nurodė, kad atsakovas skolingas 8 729,04 Lt.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VMI sutiko, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad atsakovo skola valstybės biudžetui 2014 m. kovo 24 d. sudarė 150 228,00 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Siulvita“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“.

Teismas nustatė, kad pagal 2014 metų laikotarpio balansą atsakovas turi turto iš viso už 654 829 Lt. Atsakovas beveik neturi ilgalaikio materialaus turto (5 501 Lt) ir iš esmės visą turimo turto vertę sudaro ilgalaikis finansinis turtas (260 000 Lt) ir trumpalaikis turtas (389 328 Lt), iš kurio net 384 673 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kas konkrečiai sudaro įmonės finansinį turtą, taip pat nenurodžius, kokiu pagrindu per vienerius metus bendrovės bus gauta 384 673 Lt suma, teismo vertinimu, minėtos sumos atgavimo galimybės nėra aiškios, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas realiai šiuo turto nedisponuoja.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 288 912,49 Lt. Teismas pažymėjo, kad nuo ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui dienos, t. y. 2013 m. liepos 25 d., iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėjimo dienos jo įsiskolinimas Sodrai išaugo nuo 48 604,44 Lt iki 99 028,61 Lt. Pagal VMI duomenis, skola valstybės biudžetui 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė 77 517,65 Lt, o 2014 m. kovo 27 d. – 150 228 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo kreditoriai per laikotarpį nuo 2013 m. pradžios nepasikeitė, tuo tarpu duomenų, kad vykdytų atsiskaitymus su jais, atsakovas į bylą nepateikė.

Pasak teismo, nors pagal pateiktus atsakovo balansinius duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis blogėja ir pateiktas balansas neatspindi faktinės atsakovo mokumo būklės. Ta aplinkybė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu UAB „Ausnė“, teismo padarytos išvados dėl atsakovo blogos finansinės padėties nekeičia.

Teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumą, sprendė, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

Bankroto administratoriumi teismas paskyrė ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pasiūlytą UAB ,,Finresta“. Teismas nesvarstė ieškovo UAB „Ausnė“ pasiūlytos bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ kandidatūros, nes atsakovas pateikė atsiskaitymą su šiuo ieškovu patvirtinančius dokumentus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Siulvita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismui netenkinus atskirojo skundo dalies dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantas prašo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ paskyrimo, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba paskirti kitą bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal apelianto pateiktus balansinius duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl apeliantui kelti bankroto bylą nėra jokio įstatyme numatyto teisinio pagrindo.

2. Teismas nepagrįstai vertino, kad apelianto pateiktas balansas neatspindi faktinės jo mokumo būklės. Apeliantas į bylą pateikė debitorių sąrašą, iš kurio galima nustatyti, kas sudaro finansinį bendrovės turtą. Apelianto finansinį turtą sudarantys debitoriniai įsipareigojimai nėra įsisenėję, ieškinio senaties terminai nepraleisti, o apeliantas bando taikiu būdu realizuoti teisę į finansinį turtą ir imsis visų veiksmų dėl šio turto atgavimo. Teismas nenustatė LR finansų ministro įsakyme Nr. 1K-311 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ nurodytų kriterijų, pagal kuriuos apelianto finansinis turtas būtų pripažintas beviltiškomis skolomis.

3. Apeliantas pripažįsta, kad turi laikinų finansinių sunkumų dėl atsiskaitymų su biudžetu, tačiau deda visas pastangas juos padengti. Teismas nepagrįstai sumenkino atsiskaitymo su ieškovu UAB „Ausnė“ faktą. Apeliantas pateikė informaciją, kad Sodrai sumokėjo daugiau įmokų nei deklaravo, nuo 2014 m. pradžios 98 706,66 Lt įsiskolinimą sumažino iki 82 479,75 Lt. Teismas neatsižvelgė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, tad 2014 m. gegužės 16 d., kai teismas tikrino Sodros duomenis, apelianto įsipareigojimai išaugo dėl už praėjusį mėnesį apskaičiuotų draudimo įmokų, t. y. einamųjų įmokų, kurias apeliantas moka. Jokių naujų kreditorių apeliantas neturi.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog įsiskolinimo atidėjimo ar išdėstymo klausimas būtų sprendžiamas, jeigu teismas atsisakytų iškelti bankroto bylą apeliantui, tad teismas, ją iškeldamas, sudarė kliūtis siekti išdėstyti ar atidėti skolinių įsipareigojimų dengimą. Tokia pozicija nesiderina su viešuoju interesu.

5. Teismas ignoravo duomenis, jog apeliantas veikia pelningai ir ateityje turi galimybes įveikti laikinus finansinius sunkumus bei padengti skolinius įsipareigojimus.

6. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių susidarė įsiskolinimas biudžetui, įmonės veiklos, galimų bankroto pasekmių, kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. kovo 20 d. bendrovė buvo įgijusi likviduojamos bendrovės statusą ir jokios ūkinės veiklos nevykdė. 2012 m. kovo 14 d. nauji akcininkai ir naujas apelianto vadovas pradėjo vykdyti ūkinę veiklą. Įsiskolinimų darbuotojams nėra. Apelianto atžvilgiu kitų teismuose nagrinėjamų bylų nėra. Bankroto atveju 38 įmonės darbuotojai taps bedarbiais.

7. UAB „Finresta“ nėra tinkama eiti apelianto bankroto administratoriaus pareigas, nes ši bendrovė administruoja apelianto debitorių UAB „STILINA“, todėl kils pagrįstų abejonių dėl UAB „Finresta“ objektyvumo, šališkumo, interesų konflikto.

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad apeliantas iš dalies vykdo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus mokėjimo nurodymus. Paskutinį kartą dalį įsiskolinimo, t. y. 13 000 Lt, Fondo biudžetui apeliantas sumokėjo 2014 m. birželio 19 d. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus taikytas priverstinio poveikio priemones apelianto įsiskolinimas Fondo biudžetui iki šiol neišieškotas. Nurodytu veiklos nevykdymo laikotarpiu apeliantas VSD įmokų priskaitymus vykdė ir tuo pačiu didino įsiskolinimą Fondo biudžetui. Apelianto pateiktuose dokumentuose nurodyti tik pirkėjų ir tiekėjų sąrašai, tačiau nėra pateiktas kreditorių sąrašas, į kurį turėtų būti įtraukti VSDFV ir VMI. Ieškovo nuomone, į apelianto balansą nėra apskaityta 87 814,23 Lt skola Fondo biudžetui. Apeliantas juridinių asmenų registrui nuo 2007 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų.

Trečiasis asmuo VMI prašo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad apeliantas yra nemokus, kadangi nuo 2012 metų nemoka įstatymu nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų, taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, skola valstybės biudžetui nesumokėta ir 2014 m. birželio 13 d. sudaro 212 406,31 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Siulvita“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Finresta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo

Teismas iškėlė apeliantui bankroto bylą pripažinęs, kad apeliantas yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Pagal 2014 m. gegužės 12 d. balansą (t. 2, b.l. 39-40), apeliantas iš viso turi 654 829 Lt vertės turto, kurio didžiąją dalį sudaro ilgalaikis finansinis turtas (260 000 Lt) ir per vienerius metus gautinos sumos (384 673 Lt). Pastarąjį turtą sudaro pirkėjų įsiskolinimas (352 164 Lt) ir kitos gautinos sumos (32 509 Lt). Apeliantas savo finansinį turtą įrodinėja pateikdamas debitorių sąrašą (t. 2, b.l. 53), kuriame nurodyta bendra debitorinių įsipareigojimų suma – 642 156,49 Lt. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų šio turto realumą, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Palyginus einamuosius finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais, matyti, kad apelianto pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 33 327 Lt suma, kitos gautinos sumos padidėjo 5079 Lt suma. Taigi apelianto esminę turto dalį sudarantys debitoriniai įsipareigojimai didėja, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų skoloms išsiieškoti, byloje nėra. Ta aplinkybė, jog apelianto finansinis turtas nėra pripažintas beviltiškomis skolomis, nepatvirtina, kad apeliantas realiai turi balanse nurodyto dydžio turtą.

2014 m. gegužės 12 d. balanso duomenimis, apelianto mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 374 543 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 349 247 Lt. Pastarieji, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo 15 693 Lt suma. Iš pateikto 2014 m. gegužės 12 d. kreditorių sąrašo (t. 2, b.l. 54) matyti, kad apelianto įsipareigojimų suma yra 357 324,80 Lt, iš jų pradelstų įsipareigojimų suma – 288 912,49 Lt. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lyginant apelianto pateiktą 2013 m. kreditorių sąrašą (t. 1, b.l. 202) su patikslintu 2014 m. gegužės 12 d. kreditorių sąrašu, matyti, jog apelianto kreditoriai ir įsipareigojimų jiems dydžiai per šį laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Apeliantas pateikė duomenis, kad visiškai atsiskaitė su ieškovu UAB „Ausnė“ (t. 2, b.l. 22), tačiau šio kreditoriaus reikalavimas santykinai nedidelis (8 327,85 Lt), o įrodymų, kad apeliantas vykdytų atsiskaitymus su kitais kreditoriais, byloje nėra.

Didžiausi apelianto įsiskolinimai yra valstybės ir VSDF biudžetams. Apelianto teigimu, jis moka einamąsias socialinio draudimo įmokas ir stengiasi sumažinti įsiskolinimą VSDF biudžetui. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. liepos 1 d. apelianto skola VSDF biudžetui sudarė 48 604,44 Lt (t. 1, b.l. 5). Tačiau ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog apelianto įsiskolinimas VSDF biudžetui 2014 m. birželio 20 d. sudaro jau 87 814,23 Lt (t. 2, b.l. 95). Bylos nagrinėjimo metu apelianto nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma taip pat nuolat didėjo: 2013 m. rugsėjo 10 d. apelianto skola sudarė 77 517,65 Lt (t. 1, b.l. 95), paties apelianto 2014 m. gegužės 12 d. kreditorių sąraše nurodyta pradelsta VMI skola jau sudarė 191 239,85 Lt, o trečiojo asmens VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad 2014 m. birželio 13 d. apelianto neįvykdytos mokestinės prievolės valstybės biudžetui sudaro 212 406,31 Lt (t. 2, b.l. 91).

Apeliantas akcentuoja, kad įmonė veikia pelningai ir ateityje turi galimybes padengti skolinius įsipareigojimus. Pagal 2014 m. gegužės 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 2, b.l. 41), 2013 m. apeliantas gavo 125 877 Lt grynojo pelno, tačiau einamaisiais, t. y. 2014 metais apelianto gautas grynasis pelnas per pirmus keturis mėnesius sudarė tik 12 191 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog apelianto vykdoma veikla nėra nuostolinga, šiuo atveju nesudaro pagrindo manyti, jog apelianto finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir galėtų būti išspręsti apeliantui atidedant mokestinių įsiskolinimų mokėjimą, kadangi: pirma, apelianto mokestiniai įsiskolinimai nuolat didėja; antra, apelianto skolos kitiems kreditoriams iš esmės nesumažėjo; trečia, apeliacinio proceso metu patikslintame kreditorių sąraše nurodytų nepradelstų įsipareigojimų terminai, išskyrus vieną, taip pat jau yra suėję, bet duomenų apie jų įvykdymą byloje nėra pateikta (CPK 12 str., 178 str.); ketvirta, apelianto balanse nurodyto 654 829 Lt turto didžioji dalis yra finansinis turtas, kurio realumas kelia pagrįstų abejonių, o pradelsti įsipareigojimai pagal bylos duomenis sudaro ne mažiau kaip 318 603,32 Lt (sudėjus 2014 m. gegužės 12 d. kreditorių sąraše nurodytus įsipareigojimus, kurių terminai yra suėję, bei aktualius duomenis apie įsiskolinimus VSDFV ir VMI).

Teismas sutinka, jog, iškėlus apeliantui bankroto bylą, darbuotojai neteks darbo, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo palikti rinkoje egzistuoti nemokią įmonę, nesugebančią vystyti rentabilios veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, didinančią savo įsiskolinimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytinai išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas faktiškai yra nemokus, todėl skundžiama nutartis toje dalyje, kuria apeliantui iškelta bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, paliekama nepakeista.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo

Apeliantas ginčija teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ tinkamumą eiti šias pareigas, teigdamas, kad ši bendrovė administruoja apelianto skolininką UAB „STILINA“.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį, administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus pasiūlyto administratoriaus galimo suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, teismas bankroto administratoriumi turi paskirti kito kreditoriaus siūlomą asmenį, dėl kurio suinteresuotumo nėra abejonių.

LITEKO sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „STILINA“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Finresta“ (civilinės bylos Nr. B2-1449-640/2014). Apeliantas BUAB „STILINA“ administratoriui UAB „Finresta“ pateikė 2014 m. gegužės 29 d. prašymą dėl jo įtraukimo į BUAB „STILINA“ kreditorių sąrašą (t. 2, b.l. 89).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Finresta“ yra apelianto debitoriaus BUAB „STILINA“ administratorius, kelia pagrįstų abejonių dėl šio administratoriaus galimo suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Todėl yra pagrindas pakeisti paskirtąjį bankroto administratorių UAB „Finresta“ kitu administratoriumi.

Šioje byloje buvo siūlomos dvi bankroto administratorių kandidatūros – UAB „Finresta“ ir UAB „Ekvalda“. Pastarąją siūlė ieškovas UAB ,,Ausnė“, su kuriuo apeliantas bylos eigoje visiškai atsiskaitė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nevertino šio ieškovo pasiūlytos bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ kandidatūros.

Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimą Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimą, kuriuo pritaria siūlomai šio administratoriaus kandidatūrai (t. 1, b.l. 126).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos teismo nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ paskyrimo panaikinama ir klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo išsprendžiamas iš esmės, skiriant administratoriumi UAB „Ekvalda“.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Siulvita“ (į. k. 300111135) bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Finresta“, ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Ekvalda“ (į. k. 302775793).

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

TeisėjasVigintas Višinskis