Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-3399-562/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-10-17
Bylos Nr.: Ik-3399-562/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01580-2011-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Šou centras
Atsakovas: Žurnalistų
Trečiasis asmuo: J. G., V. V.

Administracinė byla Nr. I-3399-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01580-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija 36; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. V., atsakovo atstovei R. Šulskutei, trečiojo asmens atstovams adv. K. Č., adv. padėjėjai E. Ščiogolevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šou centras skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo, (tretieji suinteresuotieji asmenys J. G., V. V.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Viešoji įstaiga Šou centras skundu (b.l. 1-4) prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. 2011 m. birželio 21 d. Sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas", 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos‘‘.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Viešoji įstaiga Šou centras 2011 m. birželio 23 d. gavo Žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. pasirašytus dokumentus:

2011 m. birželio 21 d. priimtą ir 2011 m. birželio 22 d. VšĮ Šou centrui išsiųstą Sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas‘‘, 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos‘‘,2011 m. birželio 21 d. pasirašytą ir 2011 m. birželio 22 d. VŠĮ Šou centrui išsiųstą Pranešimą Nr. SK-69/S-601 „Dėl žurnalistų etikos inspektorės priimto sprendimo‘‘.

2011 -06-21 Pranešime Žurnalistų etikos inspektorė:

nurodė nedelsiant paskelbti laikraštyje „Kėdainių kraštas‘‘ nurodyto pobūdžio pranešimą;įspėjo viešosios informacijos rengėją ir skleidėją VšĮ Šou centrą dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies I punkto bei 41 straipsnio 2 dalies I punkto pažeidimo;įpareigojo VŠĮ Šou centrą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją;įpareigojo apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant minėto įstatymo 50 straipsnio 16 dalį, informuoti iki š.m. liepos 15 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Viešoji įstaiga Šou centras skunde nurodo, kad Žurnalistų etikos inspektorė neobjektyviai -vienašališkai ir tendencingai - ištyrė viešo asmens, politiko, Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos nario J. G. 2011 m. kovo 18 d. skundą ir todėl priėmė žinomai neteisingą sprendimą, atimdama teisę naudotis teisės teikiamomis galimybėmis skųsti atitinkamą, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais sprendimą, žinomai neteisingai įpareigojo informuoti apie priimtas Sprendimo įgyvendinimo priemones, dar neįsiteisėjus sprendimui.

Įstatymo leidėjas, apibrėždamas Visuomenės informavimo įstatymo priežiūrą įgyvendinančio Valstybės pareigūno (Žurnalistų etikos inspektoriaus) pareigas, Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 49 straipsnio 7 dalyje nurodė, jog „Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos‘‘.

Tačiau Žurnalistų etikos inspektorė, šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 30 str.) ir trijų Tarptautinės teisės aktų l)Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTPLAK) 6 str., 2)Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau -VŽTD) 10 str., 3)Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau - TPPTP) 14 str. reglamentuojamą teisę į teisminę gynybą, be jokių išlygų, kategoriškai įpareigojo nedelsiant paskelbti laikraštyje „Kėdainių kraštas‘‘ 2011-06-21 Sprendimo rezoliucinę dalį ir iki š.m. liepos 15 d. informuoti Žurnalistų etikos inspektorę apie priimtas Sprendimo įgyvendinimo priemones. Žurnalistų etikos inspektorė akivaizdžiai suvaržydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 25 str.), trijų Tarptautinės teisės aktų 1)EŽTPLAK 10 str., 2)VŽTD 19 str., 3)TPPTP 19 str.] ir VIĮ 4 str., 5 str. garantuojamą spaudos ir nuomonės reiškimo laisvę, akivaizdžiai Šališkai veikdama viešo asmens, politiko, Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos nario J. G. naudai, įpareigodama paneigti neva tikrovės neatitinkančią informaciją, siekia patvirtinti politiko J. G. melą, viešai paskelbtą laikraštyje „Rinkos aikštė‘‘, publikacijoje „Kovos už laisvę dar nesibaigė‘‘ 2011-01-11, Nr. 4 (2222). Tretysis asmuo, Kėdainių krašto gyventojas V. V., publikacijos „Darbietis‘‘apsimelavo‘‘ autorius, pats betarpiškai dalyvavęs 1991 m. sausio 12-13 d. įvykiuose, pasipiktinęs skleidžiamu melu apie menamą tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. G. dalyvavimą nakties iš sausio 12 d. sausio 13 d. įvykiuose, pasipiktinęs skleidžiamu melu apie lyg tai svarbiausio ir vienintelio asmens J. G. delegavimą vadovauti rajonui pogrindyje, gerbdamas tą naktį dviejų žuvusių kėdainiečių atminimą, kelias dešimtis sužalotųjų, suluošintųjų, paragintas gyvų liudytojų, remdamasis savo sukaupta tų dienų korespondencija ir minėtų praeities dienų vizija, remdamasis viešai, centrinėje miesto bibliotekoje, prieinama dokumentine medžiaga, parašė vienintelį straipsnį į laikraštį. Remdamasis dokumentine medžiaga ir savo atmintimi, tretysis asmuo, publikacijos autorius V. V., 1991 m. sausio 12 d. naktį, sausio 13 d. ryte, betarpiškai, kartu su Sąjūdžio aktyvistais budėjęs rajono savivaldybės pastate, tačiau nematęs nei tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. G., nei Kėdainiuose dislokuoto karinių pajėgų vado, viešai, nesiekdamas ką nors įžeisti ar apšmeižti, išsakė nuomonę „Galbūt J. G. ir jo kolegų susirinkimas tą naktį ir vyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui...‘‘ Iš savo atminties ir naudodamasis viešosios informacijos šaltiniais, V. V. savo publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ padarė prielaidą, jog 1991 m. sausio 12-13 d. išsikviesti Kėdainiuose dislokuotoms pajėgoms vadovavusį kariškį galėjo: I)MGB įgaliotinis papulkininkis J. K. (laikraščio „Kėdainių garsas" publikacijos „Kariškiai nusiteikę draugiškai" 1991 m. sausio 16 d. Nr. 7 (6757), 2)buvęs Kėdainių rajono vyriausiasis prokuroras G., 3)rusų mokyklos direktorius, tuomet jedinstvininkams vadovavęs rajono Tarybos narys V. A., 4)na, ir žinoma-bet kuris jedinstvininkas.T.y. V. V., remdamasis VIĮ 3 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, įvardino jo nuomone galimus asmenis, galėjusius kviestis Kėdainiuose dislokuotų karinių pajėgų vadą, patikimai žinodamas, kad Kėdainiuose dislokuotiems kariniams skirtingų rūšių daliniams tuomet vadovavo žinomi keli asmenys (laikraščio „Kėdainių garsas" publikacijos „Kariškiai nusiteikę draugiškai" 1991 m. sausio 16 d. Nr. 7 (6757). Neturėdamas jokių žinių apie Kėdainiuose dislokuotų skirtingų rūšių karinių dalinių bendrą vadą, V. V. jo neįvardino. Viešai skelbdamas savo nuomonę apie galbūt įvykusį J. G. ir jo kolegų susirinkimą, darydamas prielaidas apie asmenis, galėjusius kviestis Kėdainiuose dislokuotų karinių pajėgų vadą, publikacijos autorius, tretysis asmuo V. V. ir pareiškėjas Viešoji įstaiga Šou centras VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nepažeidė. Pareiškėjas Viešoji įstaiga Šou centras ir publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ autorius V. V., vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymų nuostatomis, siekdami užkirsti kelią atgimstančios laisvos Lietuvos istorijos klastojimui, vienos partijos nario politiko J. G. bravūrišką gyrimąsi, paskelbtą laikraštyje „Rinkos aikštė" (publikacija „Kovos už laisve dar nesibaigė" 2011-01-11, Nr. 4 (2222), gyvo liudytojo, publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo" autoriaus V. V. asmeniška iniciatyva, etiškai ir korektiškai paneigė viešo asmens, politiko J. G. netolimos istorijos klastojimą, gyvo liudytojo žodžiais paprašė neklaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, nemulkinti paprastų žmonių dėl asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų. Pareiškėjas Viešoji įstaiga Šou centras ir publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ autorius V. V., vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymų nuostatomis, neskelbė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios viešo asmens, politiko J. G. garbę ir orumą, neklaidino visuomenės, nesiekė sumenkinti ir pažeminti viešą asmenį, politiką J. G., nenorėjo pakirsti pasitikėjimo juo. Nesiekė kažkuo įtikinti, o tik gyvo liudytojo, Lietuvos atgimimo Kėdainių sąjūdžio kūrėjo, jo sekretoriaus, Tarybos nario, 1990-1995 m. rajono Tarybos pirmos kadencijos sąjūdžio deputato, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininko, Tarybos prezidiumo nario, 1995-1997 m. rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininko, publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ autoriaus V. V. žodžiais atsiliepė į tendencingą istorijos faktų klastojimą.

Viešai, gyvo liudytojo žodžiais ir dokumentine medžiaga remdamasis pareiškėjas Viešoji įstaiga Šou centras ir publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ autorius, tretysis asmuo V. V., tiesiog pateikė įrodymus, jog viešas asmuo, politikas J. G. Sovietų armijos šturmo atvejui nebuvo deleguotas trauktis į pogrindį ir iš ten vadovauti rajonui. V. V. tiesiogiai netolimos praeities įvykių gyvų liudytojų tvirtinimais įrodė, kad publikacijos autoriui ir tuometiniams rajono vadovams nieko nėra žinoma apie „naktinius galvos laužymus‘‘, apie Kėdainiuose dislokuoto Sovietų karinių pajėgų vado kvietimus, ir apskritai nieko nėra žinoma net apie paties tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. G. tiesioginį dalyvavimą savivaldybės rūmų budėjimuose. Žurnalistų etikos inspektorė nurodo, jog tirdama viešo asmens, politiko J. G. skundą, du kartus kreipėsi į laikraščio „Kėdainių kraštas" redaktorę A. S., prašydama paaiškinti ginčo objektu esančios informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos, tačiau viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimai nebuvo pateikti. Tačiau šio Skundo atsakovė - Žurnalistų etikos inspektorė - nenurodo būdų, kuriais buvo kreiptasi į šio Skundo pareiškėją, nenurodo, kad tie būdai buvo tikrai tinkami, nenurodo, kad tinkamas kreipimasis tikrai turėjo pasiekti pareiškėją. Žurnalistų etikos inspektorė net nesiaiškino ar tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus išsiųsti kreipiniai tikrai pasiekė pareiškėją, neatliko jokių kitų veiksmų siekiant nustatyti tiesą, siekiant visapusiškai, pagal savo kompetenciją ir įstatymus, išnagrinėti tiek ir viešo asmens, politiko J. G. skundą, tiek ir pačią V. V. publikaciją. Pabrėžtina, kad viešas asmuo, politikas J. G., reikalaudamas paneigti menamas pažeistas jo teises, atsisakė pateikti bent kiek informacijos ar įrodymų apie jo paties dalyvavimą ar nedalyvavimą 1991 m. sausio 13 d. įvykiuose, nenurodė nei vieno iš susirinkusiųjų „laužyti galvų‘‘ asmens, nenurodė asmenų, delegavusių Sovietų armijos šturmo atveju J. G. trauktis į pogrindį ir įgaliojusių iš ten vadovauti rajonui, nenurodė didvyrių, pasislėpusių (duomenys neskelbtini) miške pavardžių (publikacija „Kovos už laisvę dar nesibaigė" 2011-01-11, Nr. 4 (2222). Taigi, Žurnalistų etikos inspektorė, tinkamai nepranešusi pareiškėjui apie gauto skundo nagrinėjimą, atėmusi iš pareiškėjo teisę duoti paaiškinimus (šiurkštus teisės j gynybą atėmimas), atidžiai ir rūpestingai nepatikrinusi faktų, vienašališkai išnagrinėjo viešo asmens, politiko J. G. skundą, nepateikusi nei vieno suprantamo argumento ar manymo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2011-06-21 Sprendimą, nepateisinamai skubotai ir klaidingai įpareigojo pareiškėją Viešąją įstaigą Šou centrą paskelbti rekomendacinio pobūdžio informaciją, galinčią iškraipyti atgimstančios Lietuvos istoriją.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė – Žurnalistų etikos inspektoriaus su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 38-43) paaiškino, kad 2011 m. kovo 24 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo J. G. skundą dėl publikacijoje „Darbietis apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas", 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos. J. G. pateiktame skunde nurodė, kad minėtos publikacijos antraštėje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginiuose „Įžūlus melas‘‘, „Galbūt J. G. ir jo kolegų susirinkimas tą naktį ir vyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui, rusų mokyklos direktoriui, tarybos nariui A., buvusiam prokurorui G., MGB įgaliotiniam Kėdainiuose K. ir Kėdainių jedinstvininkams‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų" paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti informacija. Išnagrinėjusi J. G. skundą, žurnalistų etikos inspektorė 2011-06-21 priėmė sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas‘‘, 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos" (toliau- Sprendimas), kuriuo skundą pripažino pagrįstu ir įspėjo viešosios informacijos rengėją ir skleidėją VšĮ „Šou centras‘‘ (toliau - pareiškėja) dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo ir įpareigojo pareiškėją VIĮ nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią bei J. G. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Inspektorė mano, kad jos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas‘‘ 3 punkte yra išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Minėto nutarimo 8 punkte pažymėta, kad, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja atsakovas. Preziumuojama, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kai atsakovas neįrodo priešingai. Konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad publikacijos „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas‘‘, 2011-01-21, Nr. 15) antraštėje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginiuose „Įžūlus melas‘‘, „Galbūt J. G. ir jo kolegų susirinkimas tą naktį ir vyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui, rusų mokyklos direktoriui, tarybos nariui A., buvusiam prokurorui G., MGB įgaliotiniam Kėdainiuose K. ir Kėdainių jedinstvininkams‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastą žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų‘‘ buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, kurios tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad ginčo teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumą galėjo patvirtinti ar paneigti tik pareiškėja, kuri paskelbė ginčo publikacijos rengėjo atsiminimus, kadangi viešai paskelbti faktai nėra užfiksuoti kokiuose nors dokumentuose, kuriuos atsakovė, pasinaudojusi VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise, būtų galėjusi gauti iš kompetentingų institucijų. Atsižvelgdama į tai ir siekdama išklausyti kitos ginčo šalies, atsakovė 2011-04-13, 2011-05-06 elektroniniu paštu išsiųstais raštais Nr. SK-69/S-327, SK-69/S-444 kreipėsi į laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘redaktorę A. S., prašydama paaiškinti ginčo objektu esančios informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos. A. S. jokių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, todėl Sprendime buvo vadovautasi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija ir konstatuoti VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimai. Akcentuotina, kad vadovavimasis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija buvo būtinas ir neišvengiamas konkrečiu atveju, kadangi atsakovė, neturėdama informacijos apie pareiškėjos poziciją ir ją patvirtinančių įrodymų, neturėjo jokios kitos galimybės nustatyti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumo, nes viešai paskelbta informacija buvo susijusi su konkretaus asmens - publikacijos rengėjo - matytų ir žinomų įvykių suvokimu ir vertinimu ir šią informaciją galėjo atskleisti tik minėtas asmuo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skunde nurodytos neva ginčo teiginius patvirtinančios aplinkybės ir kartu su skundu pateiktos publikacijos „Kreipimasis į rajono ir miesto gyventojus", „Laisvė gyvens lietuvių širdyse‘‘, „Naktis‘‘, „Skubėkime ginti Lietuvą!‘‘, „Ryšininkai, sukruskite!‘‘ („Susitelkime!‘‘ „Kėdainių garso‘‘ priedas‘‘, 1991-01-13), „Toks savaitgalis‘‘ („Kėdainių garsas‘‘, 1991-01-15, Nr. 6/6756), „Kariškiai nusiteikę draugiškai‘‘ („Kėdainių garsas‘‘, 1991-01-16, Nr. 7/67570) nėra pakankamos patvirtinti paskelbtų žinių tikrumą, kadangi minėtose publikacijose pateikta informacija yra ne apie 1991 m. sausio 12 d. - 13 d. įvykius Kėdainių rajono savivaldybėje, bet apie kitus to laikotarpio įvykius, o skunde pareiškėjos aptarta įvykių versija be ją patvirtinančių konkrečių įrodymų taip pat nėra pakankama. Tai reiškia, kad pareiškėja ir teismui nepateikė pakankamų ginčo teiginių atitikimą tikrovei patvirtinančių aplinkybių, todėl pakartotinai preziumuotina, kad pareiškėjos viešai paskelbti faktai apie J. G. neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad paskelbusi ginčo objektu esančius teiginius, nesiekė įžeisti ar apšmeižti J. G. Kaip matyti, antraštės „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginių „Įžūlus melas‘‘, ,,galbūt J. G. ir jo kolegų susirinkimas tą naktį ir vyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui, rusų mokyklos direktoriui, tarybos nariui A., buvusiam prokurorui G., MGB įgaliotiniam Kėdainiuose K. ir Kėdainių jedinstvininkams", „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų‘‘ kontekstas, pateikimo būdas ir juose pavartoti žodžiai „apsimelavo‘‘, „įžūlus melas‘‘, „nereikia klastoti istorijos‘‘, „klaidinti <...> jaunimo‘‘, „mulkinti paprastų žmonių‘‘ neabejotinai suponuoja išvadą, kad stengiamasi J. G. sumenkinti, įžeisti visuomenei pateikiant žinias apie jo nesąžiningumą ir neetiškus poelgius. Visuomenėje minėti žodžiai suprantami vienareikšmiškai neigiamai, o jais apibūdinto asmens elgesys laikytinas netoleruotinu, todėl akivaizdu, kad Pareiškėja siekė, jog publikacijoje paskelbta informacija apie J. G. įgytų menkinamąją prasmę ir jį diskredituotų. Pareiškėjos argumentas apie tai, kad atsakovė savo veiksmais suvaržė jos teisę į gynybą, yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teisė į gynybą apima ne tik asmens teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą teismui, bet ir teisę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga bylos nagrinėjimo viešojo administravimo institucijoje metu ir pan. Atsakovė pažymi, kad 2011-04-13, 2011-05-06 raštais Nr. SK-69/S-327, SK-69/S-444 raštais pareiškėja buvo informuota, jog yra nagrinėjamas J. G. skundas dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas", 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos, ir paprašyta pateikti paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad minėti raštai pareiškėjai buvo išsiųsti elektroniniu paštu info@kedainiukrastas.lt, kuris buvo nurodytas pačioje visuomenės informavimo priemonėje - laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘(2011-01-21, Nr. 15) metrikoje bei tinklalapyje www.kedainiukrastas.lt. Akcentuotina, kad pareiškėja, pažeisdama VIĮ 24 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai nėra pateikusi duomenų apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius, todėl tik minėtame laikraštyje ir tinklalapyje nurodyta redakcijos kontaktinė informacija buvo žinoma ir prieinama atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad VIĮ 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka redaktorius yra paskirtas atsakyti už visuomenės informavimo priemonės turinį, atsakovės prašymai pateikti paaiškinimus buvo išsiųsti laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redaktorei A. S. viešai nurodytu elektroninio pašto adresu. Atsakovė, elektroniniu paštu išsiuntusi minėtus raštus, negavo informacijos apie tai, kad raštai negalėjo pasiekti adresato, todėl buvo laikoma, kad laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redakcija gavo šiuos raštus ir buvo tinkamai informuota apie J. G. skundo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad minėtų raštų gavimo faktą patvirtino pareiškėjos vadovas, skambinęs atsakovei po sprendimo priėmimo ir paskelbimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinomas J. G. skundo nagrinėjimo faktas ir buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl skunde nurodytų aplinkybių nepažeidžiant jos teisės į gynybą. VIĮ 50 straipsnio 16 dalyje yra numatyta, kad inspektoriaus sprendimai, išskyrus minėto straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus, neatlygintinai skelbiami „Valstybės žinių‘‘ priede „Informaciniai pranešimai‘‘ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas nedelsiant paskelbti inspektoriaus sprendimo rezoliucinę dalį toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje nustatytas pažeidimas, turi būti sistemiškai aiškinamas kartu su VIĮ 50 straipsnio 18 dalimi, kurioje numatyta, kad inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos. Darytina išvada, kad tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė ar atsakovei skundą pateikęs asmuo apskundžia priimtą sprendimą teismui dėl galimo jo neteisėtumo ar nepagrįstumo, sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas ir visuomenės informavimo priemonei nebekyla pareiga įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 16 dalies. Tai reiškia, kad konkrečiu atveju, pareiškėjai pateikus skundą teismui dėl atsakovės priimto sprendimo, VIĮ 50 straipsnio 16 dalyje numatytos pareigos vykdymas buvo laikinai sustabdytas ir pareiškėja nebeprivalėjo viešai paskelbti atsakovės 2011-06-21 rašte Nr, SK-69/S-601 pateikto rekomendacinio pobūdžio pranešimo. Taigi, akivaizdu, kad minėtame rašte nurodyta VIĮ 50 straipsnio 16 dalyje numatyta pareiga ir pateiktas rekomendacinio pobūdžio pranešimas neapribojo pareiškėjos teisės apskųsti atsakovės sprendimą teismui ir nepažeidė jos teisės į teisminę gynybą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė šališkai išnagrinėjo J. G. skundą ir veikė jo naudai, siekdama patvirtinti jo poziciją. Akcentuotina, kad VIĮ 49 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka atsakovė yra valstybės pareigūnė, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamos minėto įstatymo nuostatos ir savo veikloje vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais. Konkrečiu atveju J. G. skundas buvo išnagrinėtas įstatymų nustatyta tvarka ir laikantis minėtų veiklos principų. Kaip minėta, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, kadangi laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redakcija nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kurie buvo ypač reikalingi konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė išnagrinėjo J. G. skundą nepažeisdama nustatytų teisės aktų reikalavimų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, pažymėtina, kad Inspektorė priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, visiškai atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Tretysis asmuo V. V. su skundu sutiko, atsiliepime ( b.l. 32) pažymėjo, kad iš esmės palaiko pareiškėjo „Viešosios įstaigos Šou‘‘ skunde išdėstytus teiginius, kaip pagrįstus ir motyvuotus ginče su Valstybės biudžetinės įstaigos Žurnalistų etikos inspektore publikacijoje „Darbietis apsimelavo" talpintos „Kėdainių krašte" 2011-01-21, Nr, 15, Žurnalistų etikos inspektorė netinkamai informavo šou įstaigą. Dėl to jos atstovas, nežinodamas ginčo sprendimo datos nedalyvavo posėdyje. Žurnalistų etikos inspektorė sprendimą priėmė šališkai, nedalyvaujant antrajai pusei. „Kėdainių krašto" publikacijoje „Darbietis apsimelavo‘‘, Žurnalistų etikos inspektorė priėmė sprendimą Nr. SPR-6, 2011-06-21 ginčijamais teiginiais „Įžūlus melas‘‘, „Galbūt J. G. ir jo kolegų susitikimas tą naktį ir įvyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui, rusų mokyklos direktoriui, Tarybos nariui A., buvusiam prokurorui G., MGB įgaliotiniam Kėdainiuose K. ir Kėdainių jedinstvininkams‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti prastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų‘‘, kaip tikrovę atitinkanti informacija, kurios pasėkoje nepagrįstai apgynė J. G. garbę ir orumą. Toks Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas yra nepagrįstas, neįrodytas dokumentais, liudininkų parodymais, šališkas, priimtas vien J. G. skundo dalyvaujant antrajai pusei. Tai tipiškas biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdys. Tai, kad J. G. apsimelavo, liudija prie bylos pridedamas 1991-01-13 pirmo šaukimo Tarybos 10-tos civilinės sesijos protokolas ir pridedamas priėjo sprendimas. Žiūrėti: 1 lapas, 7-ta eilutė iš apačios ir 4 lapas 3, 7, 9-tas punktas, kur įsakmiai pasakyta, kas gali perimti rajono valdžią susidariusiai ypatingai padėčiai. Apsišaukėlis J. G. nebūdamas nei Tarybos nariu, nei jos prezidiumo nariu tokių įgaliojimų neturėjo.

Dėl šių motyvų prašau panaikinti žurnalistų etikos inspektorės 2011-06-21 d. sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijos „Darbietis apsimelavo‘‘ (laikraštyje „Kėdainių kraštas" 2011-01-21 d. Nr. 15) ir bylą išnagrinėti iš esmės.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo J. G. su skundu nesutiko, atsiliepime ( b.l. 90-92) prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovė sprendime pagrįstai pripažino, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovė sprendime konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas VšĮ „Šou centras" nepateikė jokių paaiškinimų dėl J. G., skundo, todėl neįrodė, kad paskleista informacija atitinka tikrovę ir nepaneigė Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos prezumpcijos, todėl atsakovė nusprendė, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas veikė nesąžiningai. Be to, atsakovė pagrįstai nusprendė, kad ginčo teiginiai diskredituoja J. G., nes praneša visuomenei vienareikšmiškai suprantamą žinią apie jo padarytą moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį bei netinkamą elgesį viešajame gyvenime. Dėl šių priežasčių atsakovė konstatavo, kad tokia informacija yra laikytina žeminančia J. G., garbę ir orumą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas VšĮ „Šou centras‘‘, paskelbęs tokio pobūdžio informaciją ir nesiėmęs įrodyti jos tikrumo, siekė ne sąžiningai informuoti visuomenę jai aktualiu klausimu, bet pažeminti J. G.. LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. yra numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties įstatymo 19 str. 2 d. draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Tuo tarpu įstatymo 22 str. 8 d. 1 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. nustato, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir tai panaudoti savanaudiškiems tikslams, o žurnalistams tenka pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos Šalitinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti raktus, idant nebūtų padaryta žalos asmens garbei ir orumui, geram vardui visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. 2011 m. birželio 21 d. Sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas‘‘, 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos‘‘.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2011-06-21 sprendime konstatavo, kad publikacijos antraštėje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginiuose „Įžūlus melas‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų" paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl ko viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas VšĮ „Šou centras‘‘ įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo bei įpareigotas Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją ( b.l. 5-8).

Pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Žurnalistų etikos inspektorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 1 d., 5-6 d. ). Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 4 d. nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijoms atlikti.

Administracinėje byloje nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo J. G. 2011 m. kovo 24 d. pateikė žurnalistų etikos inspektoriui skundą dėl publikacijoje „Darbietis apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas", 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos. J. G. pateiktame skunde nurodė, kad minėtos publikacijos antraštėje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginiuose „Įžūlus melas‘‘, „Galbūt J. G. ir jo kolegų susirinkimas tą naktį ir vyko, bet ne savivaldybėje, dalyvaujant kariškiui, rusų mokyklos direktoriui, tarybos nariui A., buvusiam prokurorui G., MGB įgaliotiniam Kėdainiuose K. ir Kėdainių jedinstvininkams‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų" paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti informacija (b.l.44,45).

Atsakovas konstatuodamas, kad publikacijos antraštėje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ ir teiginiuose „Įžūlus melas‘‘, „Nereikia klastoti istorijos, klaidinti atgimstančios laisvos Lietuvos jaunimo, mulkinti paprastų žmonių vardan asmeninių ir vienos liaupsinamos partijos interesų" paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nurodo, jog šis sprendimas priimtas vadovaujantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nes laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redaktorė A. S. jokių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.

Pažymėtina, kad siekiant, jog žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas asmenų skundus dėl galimai pažeistos jų garbės ir orumo, privalo būti aktyvus ir atlikti išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasis VIĮ suteiktais įgalinimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime. Žurnalistų etikos inspektoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą atlikti išsamų asmens skundo dėl pažeistos garbės ir orumo tyrimą implikuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės tinkamai motyvuoti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad 2011-04-13, 2011-05-06 raštais Nr. SK-69/S-327, SK-69/S-444 raštais pareiškėja buvo informuota apie tai, jog yra nagrinėjamas J. G. skundas dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘, kurie buvo išsiųsti elektroniniu paštu info@kedainiukrastas.lt, nes šis adresas buvo nurodytas pačioje visuomenės informavimo priemonėje - laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘(2011-01-21, Nr. 15) metrikoje bei tinklalapyje www.kedainiukrastas.lt.(b.l.61-65). Atsakovė taip pat nurodo, kad elektroniniu paštu išsiuntusi minėtus raštus, negavo informacijos apie tai, jog raštai negalėjo pasiekti adresato, todėl laikė, kad laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redakcija gavo šiuos raštus ir buvo tinkamai informuota apie J. G. skundo nagrinėjimą.

Šie atsakovai nurodyti paaiškinimai bei duomenys, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis vien duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nes laikraščio „Kėdainių kraštas‘‘ redaktorė A. S. jokių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, suponuoja išvadą dėl atlikto tyrimo vienpusiškumo, neobjektyvumo, pasyvumo, kas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai prieštarauja nešališkumo ir teisingumo principams, įtvirtintiems Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje. Kaip jau buvo minėta, tam, kad priimtas sprendimas būtų teisingas, Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiama teisė ne tik gauti informaciją iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Nagrinėjant skundą ar pareiškimą nepasinaudojus suteikiama teise arba ja naudojantis nenuosekliai paprastai kyla pagrįsta abejonė, kad tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neišsamiai ir sprendimas, nepriklausomai nuo jo rūšies, nėra pakankamai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju atsakovas nebandė aiškintis ar pateikta informacija atitinka tikrovę, taip pat nebuvo siekiama gauti straipsnio autoriaus V. V. paaiškinimų dėl ginčijamų teiginių. Todėl teismo vertinimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. birželio 21 d. sprendimas, motyvuojant vien duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, buvo priimtas neištyrus visų šioje byloje reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Tik atlikus išsamų skundo nagrinėjimą būtų galimas motyvuoto sprendimo priėmimas. Ginčo atveju, vien duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nulėmusi skundo tenkinimą, negali būti laikoma pakankama, suponuojanti atsakovo sprendimo pagrįstumą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, neturėdamas informacijos iš „Kėdainių kraštas‘‘ redaktorės A. S., būtų informavęs „Kėdainių kraštas‘‘ leidėją VŠĮ Šuo centrą apie J. G. nagrinėjamą skundą. Tuo labiau, kad ginčijamu sprendimu įspėjimas skirtas būtent pareiškėjui VŠĮ Šuo centrui. Pažymėtina, kad pareiškėjo vienas iš skundo motyvų yra tai, kad žurnalistų etikos inspektorė tinkamai nepranešė pareiškėjui apie gauto skundo nagrinėjimą, todėl apribojo pareiškėjo teises dalyvauti skundo nagrinėjime bei teikti paaiškinimus. Vertinant šias ginčo metu nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 ( 2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisingumo teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę ( pvz. teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimas Distilerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministro delle Finanze ( C-395/00), 51 p.).Kartu pažymėtina, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte yra objektyvumo principas, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, reiškia, jog viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1175/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ( ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintas iš dalies, panaikinant Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. birželio 21 d. sprendimą ir įpareigojant Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo išnagrinėti J. G. skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. birželio 21 d.sprendimą Nr. SPR-60 „Dėl publikacijoje „Darbietis‘‘ apsimelavo‘‘ („Kėdainių kraštas‘‘, 2011-01-21, Nr. 15) paskelbtos informacijos‘‘ ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo išnagrinėti J. G. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėRūta MiliuvienėArūnas Dirvonas