Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ir pakirto pasitikėjimą juo:

Skundžiamu nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. S. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Savo pasisakyme baigiamosiose kalbose jis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, detaliai išaiškino, kuo skiriasi nuomonė nuo šmeižimo požymių, tačiau apylinkės teismas jo nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ignoravo ir savaip, neobjektyviai, įvertino esančius byloje įrodymus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Taigi BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse diskredituojančią informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyse kasacinėse bylose Nr. 2K-295/2005, 2K-7-545/2005, 2K-592/2006 yra nurodęs, kad būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, jog A. S. kaltumą privalo įrodyti kaltinimo šalis. Teismas jo įrodymų iš viso neįvertino - jis įrodė, jog paskleista informacija - prasimanyta ir melaginga, ir kad ši, jo atžvilgiu negatyvi informacija, buvo paskleista, nes su ja susipažino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai R. K., R. V., K. G. bei kiti tarybos darbuotojai. Kaip parodė liudytoja R. K., ji po A. S. prašymo su negatyvia informacija pateikimo girdėjo, kaip merginos aptarinėja, kad advokatas V. M., t. y., jis, pykstasi su A. S.. Kaltinamoji A. S. savo neteisėtų veiksmų - šmeižimo nenutraukė netgi iškėlus teisme baudžiamąją bylą. Teismo akivaizdoje, dalyvaujant jo kolegai, jos gynėjui, bei teismo salėje buvusiems žiūrovams, A. S. teigė, kaip jis jau anksčiau nurodė, kad jis ją koliojęs, koliojęs kaip žvėris, metęs jai kažkokį tai aktą į akis, kalbėjęs pakeltu tonu, pavadinęs pabaisa, šūkavęs, pasakęs jai dingti ir netgi įspyręs į koją. Kiekvienam susipažįstančiam su jos rašte išdėstytais ir teismo posėdyje išsakytais negatyviais jo atžvilgiu teiginiais apie jo neva padarytus neteisėtus A. S. atžvilgiu veiksmus, šie veiksmai vienareikšmiškai suprantami kaip negatyvūs ir neteisėti.

Kaltinamosios rašte išdėstytos klaidingos bei žodžiu teismo posėdžiuose išsakytos informacijos pobūdis yra negatyvus, todėl ši informacija jį neabejotinai diskredituoja ir pakerta visuomenės narių pasitikėjimą juo. Kaltinamoji, būdama pagyvenusio amžiaus, gyvenimiškos patirties turintis žmogus neabejotinai suvokė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, tokiu būdu šią melagingą informaciją ji paskleidė tyčia. Kad ji tai padarė sąmoningai, t. y. tyčia, įrodo ir 2009 m. birželio 15 d. vaizdo įrašas, kada, sužinojusi, jog jis nebeteikia jai antrinės teisinės pagalbos, ji jam grasino su juo susidoroti, ką ir padarė - sekančią dieną, t. y. 2009 m. birželio 16 d. pateikė tarnybai prašymą su informacija, neatitinkančia tikrovės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsi­tikinimus - vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Pateikdama klaidingus faktus apie jį, kaltinamoji priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius kaip asmenį. Tokiais veiksmais buvo pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Šią žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją kaltinamoji paskleidė tyčia, todėl konstatuotina, kad jos veika yra nusikalstama ir kvalifikuotina pagal BK 154 str. 1 d.

Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisinęs A. S., teisingai aiškino BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sampratą ir pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Iš bylos matyti, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1468-1114-A/08 A. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Šios teisinės pagalbos teikimas buvo pavestas advokatui K. K.. Pagal A. S. prašymą dėl nuomonių nesutikimo pakeisti advokatą kitu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 369-1114(08)-C/09 buvo pakeistas advokatas ir paskirtas advokatas V. M..

2009 m. kovo 2 d. advokatas V. M. pas jį atvykusią A. S. raštu informavo, kad dėl užimtumo ir kasmetinių atostogų teisinę pagalbą jis galės suteikti tik 2009 m. gegužės mėnesį. Su A. S. buvo suderinta, kad ji atvyks 2009 m. gegužės 4 d. ir atsineš visus pas ją esančius su byla susijusius dokumentus.

2009 m. gegužės 4 d., susipažinęs su A. S. tą dieną pateiktais dokumentais, advokatas V. M. nusprendė, jog reikalinga išsireikalauti papildomą informaciją iš VĮ „Registrų centras“ bei įvertinti gautą medžiagą, todėl kitą susitikimą paskyrė 2009 m. gegužės 20 d.

2009 m. gegužės 18 d. advokatas V. M. gavo reikalingą atsakymą iš VĮ „Registrų centras“, o 2009 m. gegužės 20 d., atvykus A. S., išsiaiškino visus būtinus civilinės bylos iškėlimui klausimus ir A. S. paaiškino, kad kitas susitikimas bus 2009 m. birželio 15 d. ir iki to laiko jis arba paruoš ieškinį, jei bus pagrindas, arba antrinė teisinė pagalba A. S. bus nutraukta, jei paaiškės, kad jos reikalavimai nepagrįsti.

2009 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 460/09 advokatas V. M. informavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad antrinės pagalbos teikimą A. S. pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1468-1114-A/08 tikslinga nutraukti, nes atstovavimas šioje byloje yra neperspektyvus, t. y. A. S. reikalavimas ieškinį dėl žalos atlyginimo iškelti netinkamam atsakovui yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi advokato V. M. pranešimą ir konstatavusi, kad nėra pagrindo abejoti advokato V. M. pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, 2009 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1052-1114(08)-D/09 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą A. S. pagal Tarnybos 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1468-1114-A/08.

2009 m. birželio 15 d. advokatas V. M. informavo atvykusią A. S., kad jai antrinė teisinė pagalba yra nutraukta ir jis jai neatstovaus.

2009 m. birželio 16 d. A. S. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą „Dėl advokato pakeitimo“, kuriame nurodė, kad „advokatas žiauriai elgėsi, gąsdindamas melavo, kad atsisakė manęs, išsiųstas raštas, kad nepripažino mano dokumentų originalų, susitikimą atidėliojo vis apie mėnesį, o teismui turi būti surašytas skundas per mėnesį, o aš kenčiu jau pusantrų metų“. V. M. apkaltino A. S., jog būtent ši informacija neatitinka tikrovės ir jį pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste - A. S. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tikėdamasi tinkamo jos interesų atstovavimo ir teisinės pagalbos, savo iniciatyva pasiekė, kad būtų pakeistas teisinę pagalbą teikiantis advokatas, kurio A. S. pateiktų įvykio aplinkybių vertinimas nesutapo su pačios A. S. vertinimu, tačiau nepaisant šių jos pastangų, po gana ilgo laiko tarpo sužinojo, kad tokios pagalbos nesulauks ir iš kito paskirto advokato (V. M.), maža to, šio advokato iniciatyva jai buvo nutrauktas netgi antrinės teisinės pagalbos teikimas - kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog vertinant A. S. prašyme „Dėl advokato pakeitimo“ išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino V. M. garbę ir orumą, sukėlė jam neigiamų pasekmių, nes kaltinamoji išdėstė subjektyvų požymį į santykius su nukentėjusiuoju, pateikė tik realaus jo elgesio (nesurašė per mėnesį ieškinio, atidėliojo susitikimus, nepripažino dokumentų originalų) vertinimą ir subjektyvų interpretavimą.

Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pačios A. S. aiškinimai, atskleidžiantys jos prašyme išdėstyto posakio „žiauriai su ja elgėsi“, turinį, kad V. M. ją koliojęs, koliojęs kaip žvėris, metęs kažkokį tai raštą į akis, pavadinęs pabaisa, jis jai ir spyręs (parodant netgi į kokią kojos vietą), rodo, kad jos melagingos žinios privalo būti traktuojamos ne kaip nuomonė, o kaip tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį. Kaip jau aptarta, A. S. prašymą „Dėl advokato pakeitimo“ pateikė akivaizdžiai pasipiktinusi išvakarėse susidariusia situacija. Esant tokiai gyvenimiškai konfliktinei situacijai, viena konflikto šalis kitos konflikto šalies veiksmus (ne tik konflikto metu, bet ir ankstesnio bendravimo metu, kai šie veiksmai tuo metu tokių vertinimų nesulaukė) paprastai vertina šiek tiek neadekvačiai, kaip pastebėjo apylinkės teismas – hiperbolizuotai, todėl tai, kad neigiamų emocijų būsenos A. S. prisiminė ir kažkokį žodį, tuo metu pasakytą kitame kontekste, ir, advokato nuomone, su byla nesusijusių dokumentų patraukimą į šoną, galimai ir kojų kontaktą sėdint prie stalo, ir visa tai savo prašyme įvardino kaip „žiauriai su ja elgėsi“, kolegijos nuomone yra gyvenimiškai suprantama ir išdėstytų įvykio aplinkybių visumoje toks aiškiai subjektyvus vertinimas negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija.

Kolegija taip pat negali sutikti su apelianto teiginiu, kad nenurodžiusi prasimanytų, melagingų žinių savo rašte, A. S. nebūtų pasiekusi savų tikslų - kitas advokatas jai nebūtų skirtas. Jau minėta, kad V. M. buvo paskirtas teikti A. S. teisinę pagalbą po to, kai pastaroji paprašė pakeisti jai paskirtą advokatą K. K.. Byloje nėra duomenų, kad A. S. šį advokatų pakeitimą inicijavo kažkokiu necivilizuotu būdu. Priešingai - teisinę pagalbą teikiantis advokatas buvo pakeistas dėl nuomonių nesutapimo. Taigi A. S. iškart po to, kai sužinojo, kad ir antras paskirtas advokatas nesutinka su jos nuomone ir neatliks jos pageidaujamų veiksmų (neparengs ieškinio), elgėsi adekvačiai - vėl kreipėsi į Tarnybą dėl šio advokato pakeitimo kitu.

Nepagrįsti ir V. M. argumentai, kad A. S., pateikdama prašymą „Dėl advokato pakeitimo“, tyčia įgyvendino savo grasinimus su juo susidoroti. Kolegijos nuomone, esant tokiai, kaip mano V. M., A. S. tyčiai, pastaroji neabejotinai būtų kreipųsis į Tarnybą ne dėl V. M. pakeitimo kitu advokatu, o dėl jo veiklos ir kompetencijos įvertinimo bei drausminės bylos iškėlimo. Tuo tarpu tokių veiksmų A. S. prieš V. M. nesiėmė. Beje, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius, liudytojas R. V., parodė, kad A. S. prašyme nurodytus teiginius, kad advokatas V. M. žiauriai su ja elgėsi, melavo, nekreipė dėmesio, įvertino, kad tokiais vaizdingais žodžiais ji tik išreiškė savo emocinę būseną, jis A. S. prašymo Lietuvos advokatūrai nepersiuntė, nes rašte nebuvo informacijos apie galimą advokato etikos pažeidimą. Panašiai, kaip subjektyvią pareiškėjos nuomonę, A. S. prašymo turinį įvertino ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojos liudytojos R. K. ir K. G..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustačius nei objektyvių, nei subjektyvių BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių, A. S. pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi šio nusikaltimo. Apylinkės teismo išvados šiuo klausimu yra pakankamai argumentuotos nuosprendyje, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo A. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S. dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d., paliko nenagrinėtą nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Tai neužkerta kelio V. M., ginant savo garbę ir orumą, dėl A. S. veiksmų, kurie šioje byloje pripažinti kaip neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.